Williamo atsidavimas krikščioniškajam tikėjimui jau seniai kelia klausimų, nes jis nėra nuolatinis bažnyčios lankytojas ir nėra toks pamaldus kaip jo tėvas karalius Karolis III ar velionė karalienė Elžbieta II.
Dabar, artėjant dalyvavimui Kenterberio arkivyskupo įvesdinimo ceremonijoje, Williamas pirmą kartą patvirtino savo norą užmegzti „stiprų ir prasmingą ryšį su bažnyčia ir jos vadovybe“, rašo msn.com.
Prabilo, ar princas Williamas – tikintis
Su princu artimai susijęs šaltinis laikraščiui „The Sunday Times“ sakė: „Ši savaitė yra galimybė labai aiškiai parodyti žmonėms, kokia jo pozicija, kai jis įžengs į Kenterberio katedrą.
Jam tai yra aiškios ribos nubrėžimas dėl savo pozicijos ir labai svarbu, kad [klausimas dėl jo įsipareigojimo bažnyčiai] būtų išsklaidytas.
Jo požiūris yra toks: „Galbūt aš nesu bažnyčioje kiekvieną dieną, bet aš tikiu, noriu tai palaikyti ir tai yra svarbi mano dabartinio bei būsimo vaidmens dalis, aš tai vertinsiu rimtai, bet savaip.“
Princas trečiadienį dalyvaus damos Sarah Myllally įvesdinimo ceremonijoje kartu su Velso princese Kate Middleton, atstovaus karaliui.
Pagal protokolą tokiose ceremonijose dalyvauja sosto įpėdinis, o ne monarchas. Williamo padėjėjas sakė:
„Velso princo įsipareigojimas Anglijos bažnyčiai kartais yra tylesnis, nei žmonės tikisi, todėl jis ne visada iki galo suprantamas.
Tie, kurie jį gerai pažįsta, supranta, kad jo ryšys su bažnyčia ir su tuo susijęs pareigos jausmas yra gilus ir pagrįstas asmenišku bei nuoširdžiu tikėjimu.“
Svarstė, kad Williamas gali atsisakyti priimti bažnyčios valdytojo titulą
Vis dėlto princas, kuris buvo pakrikštytas kūdikystėje ir 14 metų amžiaus priėmė Sutvirtinimo sakramentą, anksčiau buvo apibūdintas kaip „nejaukiai besijaučiantis dėl tam tikrų religijos aspektų“.
Karališkosios šeimos biografas Robertas Hardmanas 2024 metais, rašydamas „The Mail on Sunday“, reagavo į spėliones, kad Velso princesės vėžio diagnozė galėjo sukelti nesutarimų tarp sutuoktinių religijos klausimu.
Buvo teigiama, kad Kate po diagnozės tais metais labiau susidomėjo tikėjimu. Tačiau R. Hardmanas rašė, kad mažai tikėtina, jog Williamas „staiga taps nuolatiniu pamaldų lankytoju ar apsimes entuziastingai palaikantis tai, ko pats asmeniškai nejaučia“.
Šie teiginiai pasirodė po spėlionių, kad Williamas galėtų tapti pirmuoju britų monarchu per penkis šimtmečius, kuris nutrauktų oficialius ryšius su Anglijos bažnyčia, atsisakydamas priimti jos aukščiausiojo valdytojo titulą, kai taps karaliumi.
Per metus princas bažnyčioje apsilanko vos kelis kartus
Williamas labai gerbia bažnyčią ir vertina dalyvavimą pamaldose svarbiomis progomis, tokiomis kaip Kalėdos ar Velykos. Tačiau jis mano, kad šiuo požiūriu nesiskiria nuo eilinio brito, nes nėra nuolatinis bažnyčios lankytojas.
Tai ir paskatino spėliones, ar jis galėtų svarstyti galimybę neperimti formalios pareigos, kurią britų monarchai perima nuo Henriko VIII laikų.
R. Hardmanas anksčiau rašė: „Karališkosios šeimos aplinkoje nėra paslaptis, kad jis nepritaria karaliaus dvasiniam požiūriui, jau nekalbant apie velionės karalienės nepalaužiamą atsidavimą Anglikonų bažnyčiai.“
41 metų Williamas buvo sutvirtintas anglikonų tikėjime 1997-aisiais, būdamas 14 metų, tačiau, kaip teigiama, per metus sudalyvauja tik keliose pamaldose – dažniausiai susijusiose su oficialiomis pareigomis arba ypatingomis krikščioniškojo kalendoriaus progomis, taip pat vestuvėse ir krikštynose.
Velionė karalienė Elžbieta II buvo pamaldi krikščionė, turėjusi gilų religinės pareigos jausmą ir kas savaitę lankydavusi bažnyčią.
Karalius Karolis III, nepaisant susidomėjimo kitomis religijomis, ypač islamu, visada buvo nuolatinis bažnyčios lankytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
