s.Mirties formuotoja įvardinti reikia.

Bedievius uzkasa kazkokios pragaro dulos.. !?

Kai palaidojau uošvienę, tai iš sielvarto taip užgrojau su armonika, kad net armonikos dumplės per pusę parplyšo.

tarnystė, širdimi jaučiu, kad aš galėčiau būti ta, paskutinė pagalbininkė, išeinančiam žmogui iš šios gyvenimo kelionės ir nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris.

Pamokantis, patariantis ir kaip susitvarkyti su savimi tokioje padėtyje. Žinoma, ašaros viso skausmo išsiliejimas, net protas bejėgis, bet reikia rasti savyje jėgų. Sakoma, negalima verkti prie mirštančio žmogaus, jis tą jaučia ir jam yra sunkiausia. Teko pajausti pačiai, kai prie mirties buvo 43 metų mama, o aš tik baigusi studijas, jauna klykiau iš nevilties ir bejėgystės, tai atsisukusi mama pasakė, "tu tokia protinga buvai, ko tu dabar verki" ir...išėjo.Prieš tai atėję gydytojai pasakė, kad tik neverkčiau. Taigi tokie žmonės, gal tiktų jiems kitas pavadinimas, o ne dula, tikrai reikalingi ir išeinančiam iš šio pasaulio, ir liekantiems su skausmu. Ir neduok, Dieve, to patirti.

nezinau kokiu geleziniu nervu cia reik but...

Jau juokai baigėsi, kai pora naujagimų numirė, tai dabar prasidėjo laidotuvių dulos..

O nėra pasipisimo dulos?

Tai kas ji dievo pasiūsta

Aš tai nenorėčiau jokios dulos