Pranešus apie skaudžią netektį socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos ir šilti prisiminimai apie S. Skrodenio darbus.
Mirė profesorius, mokslininkas Stasys Skrodenis
Apie nusipelniusio velionio mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Šilalės rajono meras Tadas Bartkus.
„Šilalės rajono savivaldybės bendruomenė su giliu liūdesiu priėmė žinią apie mokslininko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Stasio Skrodenio mirtį.
Stasys Skrodenis buvo iškilus lietuvių folkloro, baltų ir Baltijos finų kultūrinių ryšių tyrinėtojas, kalbininkas, ilgametis Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorius, savo mokslinį gyvenimą paskyręs Lietuvos tautosakai ir kultūros paveldui.
Ypatingą vietą jo darbuose ir širdyje visada užėmė gimtasis Šilalės kraštas. Profesorius nuolat rūpinosi Dionizo Poškos Baublių muziejaus žinomumu, jo reikšmės sklaida Lietuvoje ir užsienyje, prisidėjo prie mūsų krašto kultūrinės tapatybės stiprinimo ir istorinės atminties puoselėjimo.
Stasio Skrodenio gyvenimas ir veikla – tai pavyzdys, kaip gilus mokslinis darbas, pagarba tradicijoms ir meilė gimtajam kraštui gali tapti prasmingu tarnavimu Lietuvai ir jos žmonėms.
Nuoširdžiai užjaučiu velionio artimuosius, kolegas, mokinius ir visus, kuriems teko laimė jį pažinti ir su juo dirbti. Šilalės kraštas neteko iškilaus šviesuolio, kurio darbai ir atminimas liks gyvi“, – rašė T. Bartkus.
Užuojauta ir prisiminimais apie ryškų pėdsaką palikusius S. Skrodenio darbus socialiniuose tinkluose dalijosi ir Dionizo Poškos Baublių muziejus:
„Mirus gerbiamam profesoriui Stasiui Skrodeniui Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus bendruomenė nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius dėl skaudžios netekties.
Profesorius dažnai prisistatydavo gimęs baudžiauninko troboje, dirbęs D. Poškos dvaro žemę ir Baublius matęs iš savo kiemo. Tai lėmė jo nuolatinį rūpestį ir atsidavimą Dionizo Poškos Baubliams.
Stasys Skrodenis – mokslininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1992), lietuvių folkloro, baltų ir Baltijos finų kultūrinių ryšių tyrinėtojas, kalbininkas, vertėjas, Suomių literatūros draugijos narys korespondentas (1975), Kalevalos draugijos (Suomija) narys (1992), Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos (Helsinkyje) garbės narys, ilgametis Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorius.
Į lietuvių kalbą vertė ne tik iš suomių, bet ir iš estų, sorbų, bulgarų, lenkų, rusų, latvių kalbų. Viešai paskelbtų mokslinių darbų skaičius siekia apie 700 publikacijų. Vadovavo daugeliui doktorantų, kurie sėkmingai apgynė disertacijas lietuvių folkloro, tradicijų, papročių ir etnoso temomis.
Už ilgametį darbą tyrinėjant dviejų giminingų tautų – lietuvių ir suomių – istorinę kilmę bei plėtojant kultūrinius ryšius tarp šių šalių 1998 m. apdovanotas Suomijos Liūto ordino Komandoro kryžiumi.
Už Lietuvos ir užsienio kultūrinių ryšių plėtojimą 2005 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Už mokslinius lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėjimus bei mokslo darbus 2008 m. apdovanotas valstybine Jono Basanavičiaus premija.
Už nuolatinį rūpinimąsi gimtuoju kraštu, D. Poškos veiklos ir muziejaus sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje 2009 m. apdovanotas Auksinės gilės medaliu.
Už 2012 m. išleistą eilėraščių rinkinį „Saulėlydžio atšvaitai“, pristatytą 2013 m. Bijotuose vykusioje poetų šventėje „Poezijos pavasaris“, jam paskirta Dionizo Poškos literatūrinė premija.
Už ilgametį darbą Šilalės kraštiečių draugijoje bei kryptingą tautosakos tyrimą, D. Poškos mokslinio ir kultūrinio palikimo sklaidą 2011 m. įteiktas Šilalės kraštiečių draugijos jubiliejinis medalis „Daugiau nei 20 metų kartu…“.
2025 m. už nuolatinį rūpinimąsi gimtuoju Šilalės kraštu, D. Poškos Baublių muziejaus populiarinimą Lietuvoje ir pasaulyje, nuopelnus Lietuvos tautosakai profesoriui suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.
Šviesus Profesoriaus atminimas liks gyvas tarp mūsų.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
