Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruoti 136 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, 78 jų prireikė gydymo ligoninėje.
Tarp susirgusiųjų buvo net vaikas iki 3 metų amžiaus, dar 7 buvo 3–18 metų amžiaus. Didžioji dalis susirgusiųjų buvo vyresni nei 25 metai.
Registruota ir viena mirtis Marijampolės apskrityje – pacientė buvo vyresnio amžiaus. „Moteris turėjo daug gretutinių ligų, sirgo širdies nepakankamumu, sunkiai judėjo. Skiepijimo statusas nežinomas, o užsikrėtė ji turbūt gyvenamojoje aplinkoje, nes niekur nebuvo išvykusi“, – naujienų portalui tv3.lt sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Tai – šiemet jau ketvirta mirtis nuo erkinio encefalito. Per visus 2025 metus jų buvo trys.
Sergamumas mažesnis, tačiau pavojus lieka
Sergamumas erkiniu encefalitu gerokai šoktelėjo dar liepą – registruota 150 erkinio encefalito atvejų, kai per pirmus 6 šių metų mėnesius jų fiksuota tik 92. Iš viso per pirmus 8 šių metų mėnesius fiksuota fiksuoti 378 erkinio encefalito atvejai.
„Pernai tokiu pačiu laikotarpiu turėjome 438 erkinio encefalito atvejus, taigi šiemet sergamumas yra kiek mažesnis. Taip pat jei Laimo ligos praeitais metais buvo 10 017 per tokį patį laikotarpį, šiais metais turime maždaug 8164 atvejus.
Dar turime du mėnesius – rugsėjį ir spalį, prasidėjo grybavimo sezonas, tai dar matysime, kokius galutinius skaičius turėsime“, – sakė NVSC specialistė.
Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi – šia liga galima užsikrėsti tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse.
„Pagal sergamumo rodiklį erkiniu encefalitu išliekame pirmi Europoje“, – konstatavo M. Žygutienė.
Laukia antra erkių aktyvumo banga
Ji priminė, kad didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas ne tik vasarą, bet ir rudenį, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl joms būtina pasimaitinti krauju.
„Nors anksčiau erkių aktyvumo tarpsniai buvo labiau apibrėžti, pastaruoju metu prailgėjus erkių aktyvumo sezonui darosi sunkiau įvardyti, kad štai jau prasidėjo rudeninis jų pikas.
Bet nuo rugpjūčio pabaigos–rugsėjo pradžios alkanų erkių vėl padaugėja. Kadangi yra „laimingų“ erkių, kurios per metus pasimaitino du kartus, perėjo į kitą vystymosi stadiją, dabar prieš žiemą norėtų dar kartą pasimaitinti, tad jos yra aktyvios. Taip ir atsiranda erkių aktyvumo padidėjimas. Blogiausia, kad Lietuvoje jis sutampa su grybavimo sezonu“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Esant gausiam miško gėrybių derliui, grybaujant praleidžiama daugiau laiko jų augimvietėse, todėl ieškant kepurėtųjų, atsiranda didelė tikimybė, kad erkė prikibs prie drabužių, o jei vilkėsime netinkamą aprangą – įsisiurbs.
M. Žygutienė priminė, kad planuojant leisti laiką gamtoje, derėtų nepamiršti tinkamos aprangos – ji turėtų būti šviesi, gerai priglundanti, dengianti kuo daugiau kūno (ilgos rankovės, ilgos kelnės). Drabužius geriausia apdoroti cheminiais repelentais (erkes atbaidančiomis priemonėmis).
Kuo klastingas erkinis encefalitas?
Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat svarbu žinoti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.
Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu.
Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.
Erkės platina ir dar vieną infekciją – Laimo ligą. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą.
Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema). Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, 2024 m. – 15 264.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus
Nors nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkinio encefalito gelbsti skiepai.
Pasak NVSC, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje.
Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.
Jeigu žmogus nepamena, kada paskutinį kartą skiepijosi, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.
Specialistai primena, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.
Jeigu nepriklausote šiai amžiaus grupei, pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
