Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nurodė, kad dronas numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad dronas į Lietuvą atskrido iš Baltarusijos.
Šis dronas – jau ne pirmas įskridęs į Lietuvą, tačiau kiekvieną kartą gautas įspėjamasis pranešimas, tačiau kiekvienas iš jų sukelia nerimo ir nesaugumo jausmą. Dėl to naujienų portalas tv3.lt dalijasi ankstesniu pokalbiu su psichologu, psichoterapeutu, portalo psichika.eu įkūrėju Edvardu Šidlausku, kuris paaiškino, kodėl kyla nerimas, bei patarė, kaip save nuraminti.
Nežinomybę sukuria baimė
Pasak psichologo, tokiose situacijose, kai trūksta aiškumo, žmonių vaizduotė ima veikti itin aktyviai.
„Kai nėra pakankamai informacijos, atsiranda daug vietos įvairioms interpretacijoms, kurios dažnai būna klaidingos. Remdamiesi klaidingais vaizdiniais, pavyzdžiui, kad dabar puola mūsų šalį, žmonės sukelia sau įtampą ir nerimą, netgi paniką.
Kuo daugiau aiškumo, konstruktyvumo, skaidrumo ir objektyvios informacijos, faktų, tuo mažiau nerimo, nes tuo mažiau yra vietos nereikalingoms interpretacijoms“, – teigia E. Šidlauskas.
Psichologas sako, kad pirmasis žingsnis pajutus nerimą – suvokti, kad mūsų mintys tėra mintys, o ne faktai.
„Tuomet verta jas kritiškai įvertinti. Mes dažnai linkę aklai tikėti tuo, ką galvojame – tai ir yra viena didžiausių mūsų silpnybių. Iš tiesų mintys – tai tik mūsų bandymas paaiškinti pasaulį, kuris dažnai būna netikslus“, – aiškina jis.
E. Šidlauskas siūlo savęs paklausti: ar tikrai yra įrodymų, patvirtinančių blogiausią scenarijų?
„Pirmas dalykas – jei tai būtų puolimas, jis tęstųsi. Būtų daugiau dronų, ne vienas, o gal net šimtai jau kirstų sieną, gal pasirodytų ir tankai ar kita karinė technika. Tačiau to nėra. Vadinasi, tai labiau panašu į atsitiktinį įvykį“, – sako pašnekovas.
Kaip nusiraminti?
E. Šidlausko teigimu, svarbiausia – „patikrinti“ savo baimes logika ir nepasiduoti pirmam įspūdžiui.
„Jeigu nesigauna nusiraminti, tai reiškia, kad mūsų vidinė būsena tarsi užstrigo – tarsi koks pianino klavišas užstrigo. Tuomet reikia eiti pas derintoją, kuris padės atrišti, tai yra pas psichologą“, – pataria jis.
Taip pat padeda paprasti būdai nukreipti dėmesį:
- stebėti savo kvėpavimą;
- sutelkti dėmesį į kūno pojūčius;
- išgerti kavos ar arbatos;
- nueiti po šaltu dušu ar kitaip „perjungti“ dėmesį.
„Svarbiausia – nukreipti mintis nuo gąsdinančių scenarijų į realius pojūčius ir kasdienius dalykus“, – sako psichologas.
Psichologas taip pat įspėja neperkrauti savęs nuolatiniu naujienų sekimu.
„Jeigu mes visą laiką seksime [naujienas], kol paaiškės, kad grėsmės nėra, tai mes kiaurą parą ar net kelias dienas praleisime įtampoje.
Mums to nereikia – svarbu riboti informaciją, nukreipti dėmesį į pozityvius dalykus, į pojūčius, į gyvenimą, į savo reikalus ir tiesiog bandyti funkcionuoti“, – aiškina E. Šidlauskas.
Nors incidentas Varėnos rajone sukėlė daug diskusijų, psichologas ragina išlikti ramiais ir vertinti situaciją racionaliai.
Pavieniai, neaiškios kilmės įvykiai dar nereiškia realios grėsmės, o pernelyg didelis įsitraukimas į baimę gali pakenkti dar labiau nei pats incidentas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
