Lietuvoje ištirti stulbinantys radiniai: štai ką atskleidė

TAIP PAT SKAITYKITE:

Su metalo detektoriumi vaikščiojęs vyras aptiko neregėtą radinį: paieškos atsipirko su kaupu

Į darbą atėję Alytaus savivaldybės darbuotojai rado paliktą dėžę: ją pravėrę negalėjo sulaikyti ašarų

Pamatę, koks radinys slepiasi vienuolyne, apstulbo net specialistai: niekas nerado 80 metų

Šis radinys – ne tik įspūdingas eksponatas, bet ir svarbus mokslo šaltinis, padėjęs geriau suprasti Lietuvos priešledžio laikotarpį.

+2

Mamuto dantis sugrąžintas muziejui

Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė ne tik konkretaus mamuto gyvenimo detales, bet ir platesnius klimato bei aplinkos pokyčius, formavusius mūsų kraštovaizdį prieš dešimtis tūkstančių metų. 

„Svarbi žinia iš Gamtos tyrimų centro!

2025 m. gruodžio 9 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre tyrinėtas mamuto dantis sugrąžintas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrui-muziejui.

Šis įspūdingas radinys buvo aptiktas dar 1978 m. Karkazų kaime, Šakių rajone, o mūsų mokslininkai atliko išsamius jo tyrimus, padėjusius atskleisti ne tik konkretaus mamuto istoriją, bet ir platesnius Lietuvos priešistorės procesus.

Pavilkijo mamuto danties tyrimai

Atliekant šio mamuto (Mammuthus primigenius Blum.) danties analizę, buvo pritaikytos šiuolaikinės metodikos:

• atliktas 3D tomografinis skenavimas (CT-Dent centre): suformuota 679 sluoksnių duomenų seka ir sudarytas tikslus danties 3D modelis, leidžiantis įvertinti paviršiaus ir vidaus morfologiją;
• radiokarboninis (¹⁴C) datavimas, nustatęs mamuto amžių, atliktas Fizinių ir technologijos mokslų centre;
• parengtas osteologinis danties apibūdinimas.

Platesnis kontekstas: ką atskleidė Lietuvos mamutų tyrimai?

Gamtos tyrimų centre ištirti 22 mamutų dantų, kaulų ir ilčių pavyzdžiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Rezultatai rodo, kad:

• seniausio mamuto likučiai Lietuvoje siekia 52 tūkst. metų;
• jauniausio – 13,9 tūkst. metų.

Šie duomenys leidžia teigti, kad mamutai priešledžio laikotarpiu Lietuvoje gyveno beveik nuolat – klimato svyravimai ir aplinkos pokyčiai jų išplitimą veikė gana nežymiai.

Tyrimų metu išskirti keli svarbūs laikotarpiai:

• 45–38 tūkst. metų prieš dabartį – klimato pašaltėjimo etapas, vadinamas Nemunu 2c, kai Lietuvoje vyravo tundra;
• 34–31 tūkst. metų prieš dabartį – klimato atšilimo periodas (Mickūnų 3 / Denekampo tarpstadialis), kai mūsų teritoriją jau dengė beržynų miškai.

Pavilkijo mamutas priklauso Nemuno 2e laikotarpiui ir gyveno maždaug prieš 31–30 tūkst. metų“, – rašoma įraše.