Brangieji! Mirusiųjų, neprikialsime.Artimuosiu, apsikabinkime, ne tik,kai bėda.Mus saugo, ne tik draudimai.Saugokimes ir patys. (Išeidamas,nors ir trumpam, pabučiuok MAMA.

Nesamonė.Juk vaikai si mama ir taip jau kontaktavo.Perlenkta lazda ne toje vietoje ir ne tuo laiku! Paprasciausiai neisprusę darbuotojai,neismanėliai ir tiek.Skaidu labai,kad tenka taip susidurti.

Taip ir čia vertėtų paisyti naują gyvenimo tvarką.
Nors ir labai skaudu šią valandą ,bet nuo užuojautos -prisilietimų negalima garantuoti ,kad savo artimiausią žmogų netgi po kelių dienų galima netekti.Niekas negali garantuoti ,kad tie prisilietimai ,būnant šalia yra saugūs ir nekeliantys sunkių pasekmių.
Galima širdimi palaikyti kartais daugiau ,negu prisilietimais.
Būkime atidūs ir dėmesingi !Žodžiais,elgesiu,dėmesiu kiekvieną dieną būkime atidūs,ne tik laidotuvių valandą,neteks labai sunkiai jaustis paskutinę valandą,to brangaus žmogaus netekus.
Ypatingai dabar mirtį nešančius "artumus"tektų sulaikyti ir viską išreikšti širdingu dėmesiu ir elgesiu.

Juk šeimos nariams leidžiama būti kartu, pasitaiko perlenkia, deja pačioj netišnkamiausioj viaetoj.