Kunigas Doveika atsakė, ar galima neatlikus išpažinties eiti komunijos: kiti mano neteisingai

@Pritariu komuniją priima be išpažinties kunigui. Nuodėmes išpažįstame dievui, o kunigas - toks pat , kartais net labiau nuodėmingas.

@)Bronius. Gerb.Broniau,o tai ką žmonės iki Kristaus nemylėjo,arba kitas religijas išpažystantys ir nemyli.Labai jau tamsta primityviai ,tik per krikčionybės prizmę į viską žiūrite.

@Pranas Niekas nesako, kad žmonės nemylėjo ar nemyli. Meilė kaip jausmas, rūpestis ar instinktas yra įrašyta į kiekvieno žmogaus prigimtį nuo pat sutvėrimo. Tačiau klausimas ne apie meilės egzistavimą, o apie jos šaltinį ir kokybę.
Žmogiška meilė (net ir labai stipri) dažnai yra ribota – mes mylime tuos, kurie mus myli, kurie mums patinka ar priklauso mūsų „genčiai“. Kristus atnešė mokymą apie meilę, kuri peržengia žmogaus jėgas: mylėti priešą, laiminti tave keikiantį ir pasiaukoti už tą, kuris tavęs nekenčia. Tai nėra „natūralu“ – tam reikia jėgos iš Šaltinio. Be d Primityvu būtų galvoti, kad meilė yra tik tai, ką mes jaučiame. Be objektyvaus mato (kuris krikščionybėje yra Dievas), mes savo meile galime ir uždusinti, ir sunaikinti, vadindami tai „gerais norais“.vasinio matmens meilė labai greitai susitapatina su savinimusi, aistra ar noru kontroliuoti. Krikščionio žvilgsnis per „krikščionybės prizmę“ nėra siaurumas – tai bandymas rasti skaidriausią meilės pavyzdį. Jei Kristus yra pati Meilė, tai bet kokia tikra meilė (net ir kitoje religijoje ar iki Jo) savo esme vis tiek kilo iš to paties vienintelio Šaltinio, tik galbūt žmogus tada dar nežinojo Jo vardo. Klausiate, kodėl būtent krikščionybė? Atsakyti į tai žodžiais yra tas pats, kas bandyti apibūdinti medaus skonį tam, kuris jo niekada neragavo. Galima skaityti receptus ar cheminę sudėtį, bet skonio tai nesuteiks.
Tam, kad suprastum, kodėl krikščionybė nėra tik „prizmė“ ar viena iš daugelio religijų, žmogus turi būti joje pats. Tai ne informacija, tai transformacija: Meilė be Kristaus yra įmanoma kaip žmogiškas palankumas, bet meilė Kristuje yra visiškai kitos prigimties jėga – ji ne tavo, ji teka per tave. Kad tai suprastum, neužtenka apie tai diskutuoti, reikia tuo gyventi. Todėl jūsų priekaištas dėl „siauro požiūrio“ iš tiesų yra tik patvirtinimas, kad stebite vandenyną nuo kranto, bet niekada į jį neįbridote.

@)Bronius. Daug pasakėte,gražiai, dvasiniai,bet vistiek viena religiją iškėlėte aukčiau visų.Tai reiškia kaip ir sumenkinote kitas,o tai manyčiau nuodėmė.Kažkada žurnalistas pas Dalai Lamą paklausė,kuri religija yra geriausia,jis tikėjosi atsakymo budizmas, bet išgirdo kitokį.Tai ta kuri padeda žmogui būti geresniu,pridėsiu nuo nuo savęs,nebūtinai tik religingi žmonės yra geri,labai gerų yra ir neišpažyštančių jokios religijos.Beja Jūs labai daug pasakėte apie meilės kokybę,kaip Jums atrodo ar egzistuoja besąlygiška meilė,?

@Kokia čia propaganda? o kam tau žinoti kas liečia kunigu išėjimus. Ar tas neva žinojimas tave padarys geresnius žmogumi ar tik parodys tavo vidų.

@)Bronius. Visus išėjusius.Ypač tuos,kurie slepiasi nuo visuomenės.

@Aš žinau Sakai žinai. Žinai tik tai, ka mato tavo akys, o tai yra tik jau rezultata, bet ne siela arba priežastis. Tad tavo žinojimas yra nepilnas, o kai nepilnas tai tu nieko nežinai, net jei ir matai, nes esi aklume dvasiniame( tariamai sakai aš žinau).

@Kokia čia propaganda? Pranas Mano nuomone,kunigystę meta labai padorūs kunigai, kurie nenori veidmainiauti.Galbūt daugelis netiki tuo ks daro, bet susitaiko, jiems taip patogu ir nesuka galvos.esu skaitęs knygų, pasitraukusių iš to luomo,tai nebuvo staigus judesys ,o ilgų svarstymų kelias.Bet kaip jie būna smerkiamas,ne taip kaip gyvenantys dvigubus gyvenimus išteisinami,juk sakoma taigi kunigėlis toks pats žmogus kaip ir visi,aš šiuo atveju kategoriškas ,jis kitoks negu visi kiti,jis juk moralinis autoritetas, turi nepamokslauti kaip mylėti Dievą ,o rodyti savo asmeniniu pavyzdžiu ,nes žino kur ėjo,jeigu jam tas per sunku privalai mesti kunigystę