Man belieka palinkėti stiprybės, susitaikymo su tai kas įvyko, nes negalit pakeisti jau nieko ir gyventi savo gyvenymą toliau. Toks jau tas nenuspėjamas gyvenymas. Džiaukitės savo augančiais vaikais ir kiekviena nugyventa diena, jug tai svarbiausia.

Krešulys aišku nuo ko...

Yra labai gera knyga - Gedėjimas

Šitoks jaudinantis straipsnis,negalėjau be ašarų skaityti..Belieka pakinkėti šiai moteriai stiprybės.Šaunuolė,kad rašo knygas!Tas matyt jai suteikia vidinę ramybę.O kad vaikai nebuvo tėčio laidotuvėse,tai jos sprendimas ir niekas negali jos smerkti.Labai teisingai parašyta straipsnio gale,kad žmogaus netektį pamiršti yra neįmanoma ir ašarų nesustabdysi kada panorėjus.Tai išlieka visam gyvenimui.

Sigita

Labai, ne nuoširdus straipsnis, vaikai turėjo būti tėčio laidotuvėse, tai pagarba, dabar jie turės daug psichologinių problemų, o mylinčios žmonos kvailų knygelių ne rašinėja, tegu eina dirbti

Vel skiepas?