Kol netyla ginčai dėl geriausio pusryčių sumuštinio, o kiti giria avižinę košę, diskusijų apie tai, ką reikėtų valgyti ryte, ypač kalbant apie sveikatą, tikrai netrūksta.
Nepamirškite skirti dėmesio ne tik tam, kas atsiduria lėkštėje – ne mažiau svarbus ir valgymo laikas. Daugelis dabar pamišę dėl vėlyvųjų pusryčių, tačiau valgymą vertėtų paankstinti, rašo nypost.com.
Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Kada geriausia valgyti pusryčius?
Europos klinikinės mitybos žurnale („European Journal of Clinical Nutrition“) paskelbtame didelės apimties tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 31 tūkst. 40 metų ir vyresnių suaugusiųjų, nustatyta, kad pirmųjų ir paskutiniųjų dienos kalorijų suvartojimo laikas gali būti susijęs su gyvenimo trukme.
Nustatyta, kad žmonėms, kurie pirmą kartą valgė vėliau, konkrečiai po vidurdienio, ankstyvos mirties dėl bet kokios priežasties rizika buvo 29 proc. didesnė.
Tyrimo dalyviai turėjo užfiksuoti, ką valgė ir kada tai valgė per 24 valandų laikotarpį. Laikas tarp pirmojo ir paskutinio valgymo buvo vadinamas valgymo langu.
Išryškėjo aiški tendencija: kuo vėliau dalyviai valgė pusryčius, tuo didesnė buvo rizika. Palyginti su tais, kurie pusryčiaudavo nuo 7 iki 8 val. ryto, tarp 8 ir 10 val. pusryčiaujantiems žmonėms ankstyvos mirties dėl bet kokios priežasties rizika buvo 10 proc. didesnė.
Tarp valgančiųjų nuo 10 val. ryto iki vidurdienio šis skirtumas išaugo iki 19 proc. Panaši tendencija buvo stebima ir vertinant mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, infarkto ar insulto, riziką.
Vėlesnis valgymas siejamas su didesne rizika mirti anksčiau
Valgymas po vidurdienio buvo susijęs su 46 proc. didesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palyginti su tais, kurie pirmą kartą pavalgydavo tarp 7 ir 8 val. ryto.
Tuo metu 50 metų ir vyresni žmonės, kurie valgė vėliau, vidutiniškai gyveno beveik 2,5 metų trumpiau.
Nors šios išvados rodo tik ryšį tarp vėlesnio valgymo pradžios ir trumpesnės gyvenimo trukmės, jos papildo vis gausėjančius įrodymus, kad sveikata gali priklausyti ne tik nuo to, ką valgome, bet ir nuo to, kada valgome.
Praėjusiais metais „Mass General Brigham“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vyresniame amžiuje vėlesnis pusryčiavimas buvo susijęs ne tik su didesne ankstyvos mirties rizika, bet ir su depresija, nuovargiu bei burnos sveikatos problemomis.
Iš tiesų, kuo daugiau sveikatos problemų kaupėsi, tuo vėliau žmonės pusryčiaudavo.
Kiti tyrimai taip pat parodė, kad nuolatinis valgymas vėlyvu metu gali neigiamai paveikti 24 valandų biologinį laikrodį, lemti gliukozės kiekio kraujyje šuolius ir didesnį streso hormonų lygį.
„Vėlyvas valgymas turėtų būti vertinamas kaip galimas rizikos rodiklis ir, tikėtina, keičiamas elgesio veiksnys, o ne kaip galutinis tiesioginio priežastinio poveikio įrodymas“, – portalui „ScienceAlert“ sakė pirmojo tyrimo vyresnysis autorius Zhilei Shanas.
Tyrimo rezultatus taip pat ribojo keli kiti veiksniai, įskaitant tai, kad tyrėjai vertino tik vieną 24 valandų valgymo laikotarpį, taip pat neanalizavo miego įpročių, fizinio aktyvumo laiko ir kitų aplinkybių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
