„Eurovizijos“ dainų konkursas kasmet prie televizijos ekranų sutraukia milijonus žiūrovų, o tame tarpe ir lietuvius. Naujienų portalui tv3.lt apie šio konkurso ypatybes sutiko papasakoti psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Jis atskleidė, ar toks masinis dainų konkursas labiau suburia ar suskaldo visuomenę, o taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, kodėl šiemet „Eurovizijoje“ pasirodžiusi grupė „Katarsis“ sulaukia tiek daug įvairialypių nuomonių.
Dainų konkursas suburia žmones
Prabilus apie tai, kaip tokio masto renginiai, kaip „Eurovizija“ veikia visuomenę, pašnekovas atskleidė, kad jie visus suburia.
Pasak pašnekovo, „Eurovizijos“ dainų konkursą galima palyginti su krepšinio rungtynių renginiais, nes juose vyrauja panašios emocijos.
„Eurovizija“, kaip ir kiti emocionaliai įtraukiantys renginiai, daugiau visus suburia nei suskaldo. Kaip analogija tam gali būti krepšinis.
Iš esmės, atsakymas labai į tai, kaip veikia krepšinis, yra labai paprastas – džiaugiamės, kada Lietuva laimi, nusimename, pykstame, kai pralaimi.
Kai laimima, visada atsiranda aiškinimai po reiškinio, susirenka daugybė sakiusiųjų, kad štai taip reikėjo ir daryti, o kada pralaimima, tada atsiranda sakiusiųjų, kas buvo blogai, nors jie suvokia, kad nuo tokių pasakymų, nuo komentarų ir nuo jų neigiamų emocijų niekas nepasikeis“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl tuomet visų susibūrusiųjų nuomonės taip stipriai išsiskiria, kuomet pradedama kalbėti apie Lietuvos poziciją didžiajame finale, pašnekovas atskleidė įdomią tiesą.
Anot jo, tai, kokią vietą finale lietuviai suteikia „Katarsiui“ signalizuoja apie jų pačių savivertę ir pasitikėjimą savo jėgomis:
„Šiandieną, manau, visi patenkinti, kad Lietuva pateko į finalą. Priklausomai nuo mūsų optimizmo, savikritiškumo ir kitų savybių, kadangi mes nors iš dalies tapatinamės su atlikėjais, šnekėdami apie juos iš esmės šnekame apie save.
Jeigu sakome, kad, na, nors į dešimtuką pakliūtų, taip gali sakyti žmogus, kuris ne itin aukštai vertina savo sugebėjimus. Optimistiškai sakančiųjų, kad grupė pateks į penketuką, gal net į trejetuką, žodžiai taip pat rodo jų nuomonę apie save.“
Kodėl „Katarsis“ ne visuomet vertinamas teigiamai?
Dar viena šių metų įdomybė – lietuvių nuomonės apie išrinktą ir į dainų konkursą išsiųstą grupę „Katarsis“. Socialiniuose tinkluose vis pasirodo šiuos atlikėjus pašiepiančių įrašų.
Pasiteiravus psichoterapeuto, kodėl lietuviai vis leidžia sau neigiamai komentuoti apie pasirinktus atlikėjus, G. Navaitis pateikė kelias mintis.
Pasak jo, dažniausiai tokie komentarai neturi jokio loginio pagrindo, o tėra emocijų išreiškimo būdas, dėl to pašnekovas pasidalijo pavyzdžiu, iliustruojančiu šį reiškinį:
„Į komentarus žvelgiu skeptiškai. Prieš gal dešimt metų buvo gauta informacija apie naujai atrastą fizikos reiškinį. Aš nepatingėjau, perskaičiau 20 komentarų. Iš jų trys buvo specialistų, suprantančių žmonių, tiesą sakant, aš net ir pats nelabai supratau, ką jie rašė.
Likusieji 17 buvo tokie, kad „prisireikė babkių, tai ir atrado“, kitas – „man duotų tiek, aš dar daugiau atrasčiau“, trečias – „kvaily, ką tu čia rašai nieko nesupranti“, o likusieji panašaus stiliaus.
Tad jie krenta į akis, bet galėčiau pasidžiaugti, kad, kaip rodo vienas iš tyrimų, tuos apsimėtymus purvais skaito mažiau negu 10 procentų interneto vartotojų.“
Pasiteiravus, ką komentarų rašymas parodo apie pačius žmones, G. Navaitis tikino, kad esminiai dalykai yra du. Pasak jo, vieni komentuojantieji parodo tai, kad supranta tam tikrą reiškinį ir pasidalija savo mintimis.
Kiti parodo ne savo mintis, o emocijas. Nors, anot pašnekovo, menas yra susijęs su emocijomis, tačiau keiksmažodžių ir negatyvių emocijų reiškimas viešumoje signalizuoja nebrandumą.
„Šie žmonės neišaugo iš paaugliško laiko, kai kažkoks negražus žodis būdavo rašomas ant sienų. Dabar jie tai rašo internete“, – paaiškino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
