Labai jautrūs, gražūs žodžiai skirti medikams o ir kiek pastangų, kiek dvasinės stiprybės prireikia ankstukų tėvams, artimiesiems, kokia tai kova už gyvenimą. Gyvenimas didžiulė Dievo dovana, turėtume jį branginti, nugyventi prasmingai, padėti vieni kitiems, o ne kenkti. Pasiilgstu tikrųjų vertybių, žmogiškumo, to vidinio švytėjimo, kurį turėjo išėję mūsų tėvai, seneliai.Senoji karta.Nors tikrai žinau atvejų kai vaikai labai gražiai auklėjami, skiepijama pagarba. Visada džiugu, nes tai mūsų ateitis.

Visiems reikia laiko,kai prarandi savo artimą žmogų.Juk kartais būna taip ne tikėtai.Mirė ir žmogaus jo nebeliko,taip kaip mano brolio.Kuris paliko šį pasaulį spalį.

Kalboje ne uošvis jai,o šešuras.Uošviais būnama tik žentams

Pakazucha.

Reikia isgedeti,tai laiptelis po laiptelio,veliau bus lengviau,juk visi pergyvena,isgedeja kai artimas zmogus iseina ten,is kur niekad negryztama. Liudna,,styprybes.

Galėtų kunigai per mišias vyną (velnią) ne gerti, bet lieti lauk, kad nereikėtų ašaroti.

Maskva ašarom netiki, o Dievas tuo labiau.

Gaila gerų artimųjų bet viskas turi pradžią ir pabaigą jautrus esame visi