Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Mieli žmonės,jei jums svetimos mūsų senelių ,mamų švenčiamos Kalėdos, jų papročiai,kurkite savas: sugalvokite joms savo pavadinimą,savo papročius,bet nereikia atimti iš mūsų Kalėdų,kurias mes švenčiame .kurkite savas tradicijas ir netrukdykite mums būti laimingais.
Nereikia per prievarta brūkti savo nuomonės,gyvenkime savo gyvenimus,turėkite savo nuomonę sau
Nereikia per prievarta brūkti savo nuomonės,gyvenkime savo gyvenimus,turėkite savo nuomonę sau
Nu tai kai visokia Šitfluenceriai išdygo ir atsiranda pasisedėjimas restorane per kūčias kaip ir sušiai per kūčias. Ką tai su mūsų tradicijomis turi bendra?
Sv. Kūcios tai ne linksmybiu diena ir ul
80% zmoniu nežino kas yra Sv. Kūčios ir kaip jas suvesti, jau nekalbant apie ju prasme. Girdėta ir tai, kad per Sv. Kūčių diena ir vista lapnoja ir vodke gerua uzkasdami ceburiekais.
Dvasios ubagams net nėra gėdos savintis Kūčių pavadinimo ir šventimo datos.
Tinginiai uzsidirba pinigelio tai ar sedes namuose savo dulkinuose apsisike?? Tai eina i kavines. Butu maziau pinigu begtu burgerius pirkti. Jiems nera nieko sventa uzauge pas tokiu pat lopu tevu. Mescionys atgrubnagiai.
Kaip orai susimakalavo, taip ir sventes jau kaip kam uzplaukia. Yra tradicijos,yra ritualas,ale internetines mamytes eglutes puosia lapkricio men.,sunis prie kuciu stalo sodina,plotkele duoda. Dvasininkai jau baisisi i ka pavirto viena didziausiu krikscioniu svente
Tai dabar jau gyvenimo stilius visur toks "šakar makar", tuoj visai nebeliks tikrų, kokybiškų, savitų dalykų, žmonės patys nesupranta ką praranda ir nieko čia neprisipiktinsi.
p klimka jau pasene argumentai keiciasi kartos keiciasi ir praprociai o be to tik Lietuva ir Lenkija kūciavoja tai sugalvotas dvasininku pasipinigavimas kuomet eidavo per kaimus kaledodami ir nereikia aiskinti kas galima ,okas ne
@Vida —senjore
Kaip gali keistis paprociai? Iskraipo paprocius ir ne kuciavoja kunigai ,o kaledoja ir niekas nevercia isileist i namus-jei sutinki ateina,jei nesutinki tai ir nesibrauna pas tave
Atleiskit,tai kiekvieno žmogaus reikalas ir piktintis nėra reikalo.Atsiranda kartais tokie išminčiai ir pradeda aiskint,kaip reik švest kūčias,Kalėda.
Apie kurias Kūčias čia kalbama?Senasias lietuvių gamtagarbių ar krikščionių?Kur Biblijoje rašoma apie Kūčias?!Veiksmas vyko pagal hebrajų kalendorių,kuris 3 mėn.skiriasi nuo Grigaliaus kalendoriaus!Žydai rugsėjo 22 d. šventė Roš Ha-Šaną,savo naujuosius metus.Surinkus visus faktus esančius Biblijoje išeina,kad Jėzus gimė rudenį,greičiausiai per Sukotą(Palapinių šventę),kuri pradedama švęsti 15dienų po Naujųjų metų.Imperatorius Konstantinas ant pagoniškų švenčių užvilko žydiškų-krikščioniškų švenčių mišinį!Kūčios yra Žiemos saulėgrįža.
@Zakristijonas
Kalėdų Senio irgi nėra, bet visi jo laukiam...
@Ai nu baik
Tas Kalėdų Senis yra kažkada gyvenusio asmens paminėjimas.
"Šventasis Mikalojus 270 m. – 347 m. gruodžio 6 d.) – katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis. Jis yra vadinamojo Kalėdų Senelio prototipas.
Manoma, kad Šv. Mikalojus gimė graikų kolonijoje Pataroje Likijos provincijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai bei supažindino jį su Šventuoju Raštu. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiesiems miestelėnams.Būdamas labai turtingas nusprendė dalinti savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Jis, vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis, per tvorą permesdavo įvairias dovanas neturtingiesiems.
Nuo to ir kilo tradicija per Kalėdas dovanoti dovanas nepasiturintiems, o ilgainiui šią gražią tradiciją perėmė ir daugelis žmonių, dovanodami dovanas savo brangiems žmonėms."
"Šventasis Mikalojus 270 m. – 347 m. gruodžio 6 d.) – katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis. Jis yra vadinamojo Kalėdų Senelio prototipas.
Manoma, kad Šv. Mikalojus gimė graikų kolonijoje Pataroje Likijos provincijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai bei supažindino jį su Šventuoju Raštu. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiesiems miestelėnams.Būdamas labai turtingas nusprendė dalinti savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Jis, vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis, per tvorą permesdavo įvairias dovanas neturtingiesiems.
Nuo to ir kilo tradicija per Kalėdas dovanoti dovanas nepasiturintiems, o ilgainiui šią gražią tradiciją perėmė ir daugelis žmonių, dovanodami dovanas savo brangiems žmonėms."
@Zakristijonas
Ką jūs čia kliedite apie herbajus? Jūs supraskite, kad lietuvos Šv.Kūčių tradicijos yra lietuvos tradicijos ir ne egipto, herbajų ir dar kokių mongolų. Čia kalbama apie lietuvos protevių nuo seno švenčiamas Šv.Kučias tai tų tradicijų laikykimes ir šveskim. Egiptas, herbajai dar visokie cepelinų neverda, o mes verdam, tai skiremės ar ne?
@Taigi
Žiūrai į komentarą ir matai špygą.Ar tiesiog pamatei žodį Biblija ir prasidėjo šyzos priepuolis?Jeigu atmeti viską,kas kaip vadini svetima,tai atmesk ir žodį Šventos,nes būtent krikščionybė prie minėtinų dienų nešasi šitą sąvoką.
Pagoniškoje tradicijoje Kūčios yra siejamos su Žiemos Saulėgrįža (saulės grįžimo į namus švente), šviesos ir protėvių pagerbimu, o pagrindinis valgis – daigintų grūdų košė, vadinama Kūčia (arba kūčia-košė), ir mažieji kepiniai – kūčiukai, simbolizuojantys protėvių vėles, kurioms palikdavo tuščią lėkštę. Tai buvo ne religinė šventė, o gamtos ciklo šventė, susijusi su derliumi ir atgimimu.
Pagrindiniai pagoniški Kūčių akcentai:
Šviesos sugrįžimas: Tai laikas, kai pagonys šventė trumpiausią metų dieną ir tikėjo, kad nuo šiol diena vėl pradeda ilgėti, simbolizuotų šviesos ir gyvybės sugrįžimą.
Kūčia (košė): Pagrindinis maistas, ruoštas iš daigintų grūdų, medaus, aguonų, riešutų, simbolizuojantis derlių ir protėvių maitinimą.
Protėvių pagerbimas: Palikdavo tuščią lėkštę su maistu, tikėdami, kad anapilin iškeliavusių protėvių dvasios švenčia kartu.
Namų ruoša: Svarbus ritualas buvo namų valymas, ypač nuo voratinklių.
Šiaudiniai sodai: Puošmena – šiaudiniai sodai, viduryje įdedant obuolį, simbolizuojantį saulę, kaip pagrindinė puošmena, o ne eglutė, kaip žinome dabar.
Taigi, pagonys Kūčias vadino tiesiog Žiemos Saulėgrįžos švente, susijusia su gamtos atgimimu, derliumi ir protėvių pagerbimu, o pagrindinis maistas buvo Kūčia-košė.
Pagoniškoje tradicijoje Kūčios yra siejamos su Žiemos Saulėgrįža (saulės grįžimo į namus švente), šviesos ir protėvių pagerbimu, o pagrindinis valgis – daigintų grūdų košė, vadinama Kūčia (arba kūčia-košė), ir mažieji kepiniai – kūčiukai, simbolizuojantys protėvių vėles, kurioms palikdavo tuščią lėkštę. Tai buvo ne religinė šventė, o gamtos ciklo šventė, susijusi su derliumi ir atgimimu.
Pagrindiniai pagoniški Kūčių akcentai:
Šviesos sugrįžimas: Tai laikas, kai pagonys šventė trumpiausią metų dieną ir tikėjo, kad nuo šiol diena vėl pradeda ilgėti, simbolizuotų šviesos ir gyvybės sugrįžimą.
Kūčia (košė): Pagrindinis maistas, ruoštas iš daigintų grūdų, medaus, aguonų, riešutų, simbolizuojantis derlių ir protėvių maitinimą.
Protėvių pagerbimas: Palikdavo tuščią lėkštę su maistu, tikėdami, kad anapilin iškeliavusių protėvių dvasios švenčia kartu.
Namų ruoša: Svarbus ritualas buvo namų valymas, ypač nuo voratinklių.
Šiaudiniai sodai: Puošmena – šiaudiniai sodai, viduryje įdedant obuolį, simbolizuojantį saulę, kaip pagrindinė puošmena, o ne eglutė, kaip žinome dabar.
Taigi, pagonys Kūčias vadino tiesiog Žiemos Saulėgrįžos švente, susijusia su gamtos atgimimu, derliumi ir protėvių pagerbimu, o pagrindinis maistas buvo Kūčia-košė.
Išgirdęs, kokia 1 nauja Kūčių mada plinta Lietuvoje, rėžė be gailesčio: nesupranta, kaip taip galima