Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė konstatavo, kad krūvis jau yra labai padidėjęs, praktiškai pusė dienos pacientų – ekstriniai.
„Labai daug tiek atvykstančių, tiek besiregistruojančių nuotolinei konsultacijai, kurie tik nori pasitikslinti, kaip gydytis, esant vienokiam ar kitokiam kosuliui ir panašiai. Yra tokių, kurie kreipiasi tik dėl nedarbingumo, nes kosti, sloguoja, yra kelios dalys temperatūros. Išties beveik visą darbo dieną tokie skundai ir sudaro.
Labai daug serga vaikų, bet ir suaugusiųjų, tik gal jie rečiau kreipiasi, jei gali dirbti iš namų. Mokyklose šiaip klasės yra pustuštės, ir darželiuose jų nedaug lankosi. Bet vaikai kaip visada dažniau serga ir tai kiekvienais metais kartojasi“, – vardijo ji.
Gydytoja neišskyrė, kad patys dabar susirgimai būtų kažkuo sunkesni, tik kuo skiriasi darbas nuo ankstesnių metų – atsirado dar viena rutininė infekcija – COVID-19.
„Tad reikia diferencijuoti, atlikinėti testus, kad tiksliai žinotume, kuo žmogus serga. Nes gripo gydymas yra specifinis, o esant kovidui, nors jo gydymas ir nėra specifinis, bet žmonės neretai nori tiesiog pasitvirtinti diagnozę“, – komentavo T. Kundrotė.
Ji pasakojo, kad dabar dominuoja įvairūs peršalimo virusai, bet nemažai randama ir gripo atvejų, taip pat ateina ir vienas kitas, sergantis koronavirusu.
Biurokratizmas nedarbingumams išduoti
Pašnekovė vis tik atkreipė dėmesį, kad nors sergamumas minėtomis virusinėmis ligomis išaugęs, jis paprastai nereikalauja kažkokio išskirtinio gydymo, tačiau daug didesnė bėda – nebarbingumų išdavinėjimas.
T. Kundrotė pažymėjo, kad tai neretai tik papildomas biurokratizmas, ypač dar žinant e.sveikatos strigimus, mat pacientas priverstas ateiti tik dėl to, kad gautų biuletenį, nors peršalimo gydymas būna kaip ir aiškus:
„Visi, kuriems reikia nedarbingumo, turi atvykti, r tai sudaro fizines eiles prie kabineto durų. Kitas dalykas, jei yra teigiamas kovido testas, jį užtenka atlikti namuose. Kitais atvejais nuotoliu nedarbingumo išduoti negalima.“
Gydytoja tvirtino, kad tikrai būtų laikas galų gale supaprastinti nedarbingumų išdavimo tvarką. „Žiūrėsime, kaip čia bus, bet iš tiesų vadovybė, valdžia, vyriausybė turi priimti sprendimus ir galvoti apie nedarbingumų išdavimo paprastinimo tvarką, kad būtų galima darbuotojui su darbdaviu susitarti dėl kelių dienų, kad susirgus su sloga ir keliomis dalimis temperatūros kiekvieną kartą nereikėtų eiti pas gydytoją ir reikalauti nedarbingumo. Juk visas gydymas yra žinomas, tai ar čia gydytojo darbas?
Nežinau, gal perduoti tą nedarbingumą administracijoje dirbantiems žmonėms, kažkaip reikia tą išspręsti, nes krūviai yra dideli. Nenormalu, kai dėl kiekvieno peršalimo ar paviduriavimo reikia bėgti pas gydytoją, kad negali eiti į darbą“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Viceministrė: nuotolinės konsultacijos turėtų palengvinti situaciją
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, paklausta, ar kaip nors svarstoma palengvinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą, pabrėžė, kad tą naštą gydytojams turėtų nuimti nuotolinių konsultacijų galimybė.
„Žinome, kad turime didesnį krūvį, atsitinka taip, kad ir tarp medikų atsiranda susirgimų, tad reikia papildomai vaduoti. Be abejo, standartiškai, kaip matėme skaičius, šie virusiniai susirgimai, įskaitant gripą, yra sezoniniai ir kiekvieną sezoną kalbame tą patį – kad yra padidėjimas ir, taip, šeimos gydytojams darbo krūviai padidėja.
„Gal perduoti tą nedarbingumą administracijoje dirbantiems žmonėms, kažkaip reikia tą išspręsti, nes krūviai yra dideli. Nenormalu, kai dėl kiekvieno peršalimo ar paviduriavimo reikia bėgti pas gydytoją, kad negali eiti į darbą“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Yra galimybė turėti nedarbingumo lapelius sergant darželinukams, taip pat turime ir nuotolines konsultacijas. To kartais pakanka, jei žmogus tik jaučia temperatūrą, jaučiasi stabiliai ir tikrai nenorėtų pasirodyti gydytojai“, – komentavo ji.
Kaukės prievarta neuždėsi
Apskritai kalbėdama apie tokio išaugusios sergamumo priežastis T. Kundrotė siūlė pasižiūrėti, kaip dabar verda gyvenimas.
„Tiek pernai, tiek užpernai buvome su kaukėmis, niekur nesilankėme be reikalo, o dabar visi žaidimų kambariai pilni, įvairūs kalėdiniai vakarėliai, kiti renginiai, tai apie ką kalbėti.
Ar griežčiau reikėtų ką rekomenduoti? Išties kiekvienas žmogus turėtų būti už save atsakingas. Tos rekomendacijos ir dabar išlieka – dažnai plauti rankas, turėti mažiau socialinių kontaktų, tam nereikia nei gydytojų, nei Vyriausybės nurodymų. Grįžus namo nusiavus batus, nusirengus, pirmas žingsnis yra rankų plovimas, ar visi tą darome? Klausimas. Aš darau. Bet kai pacientams primeni apie tai, tai kartais pasižiūri taip įdomiai“, – patirtimi dalinosi gydytoja.
Nors ir dabar yra situacijų, kai apsauginę kaukę išties vertėtų užsidėti, ji sakė nežinanti, kaip tą lietuvių psichologinį kaukių barjerą būtų galima perlipti.
„Rekomenduoti tikrai galima, bet priversti – ne. Yra gydymo įstaigos, kurios griežtai rekomenduoja, kad kitaip nepriims. Tai čia yra teisinga – taip ne tik kitus apsaugosi, bet ir pats gali kažkiek apsisaugoti, nes filtravimo funkciją kaukė atlieka.
Tai reikia pagal protingumo kriterijų vadovautis, nežinau, ar galime kaip priversti. Jei žmogus nori nueiti į koncertą, ir pasižiūrėti, ir pasišypsoti, tai negali jam tos kaukės užmaukšlinti, baigėsi jau kaukių privalomas dėvėjimas. O nuo virusų nepabėgsime, jų buvo ir bus, tik turime papildomą virusą, kuriam turime papildomų teisės aktų, bet jei jo netirtume, jo ir nebūtų“, – pastebėjo T. Kundrotė.
DIENOS PJŪVIS. Peršalimo ligų banga ritasi per Lietuvą: ar gyventojams jų reikia bijoti?
Kada laukti susirgimų piko?
Tuo metu visuomenės sveikatos specialistai nesiima prognozuoti, kiek truks ši susirgimų banga. Vis dėlto viceministrė teigė, kad šiandienė situacija nėra išskirtinė ir apie kažkokį epideminį režimą kalbėti Lietuvos mastu negalima.
„Ir tikriausiai net neturėtume [to daryti], nes neturime tiek duomenų, kad jis būtų galimas skelbti. Turime saugotis – ne tik laikytis rankų higienos, sergant būti namuose. Tad saugodami vieni kitus ir patys save, tikriausiai galėsime ligos išvengti. Kalbant apie [sergamumo] pakilimą, įprastai stebime nieko naujo, tik ankstesniu laikotarpiu kyla kreivė.
Standartiškai turėtų būti stabtelėjimas ir leidimasis žemyn. Tai jei [banga] anksčiau prasidėjo, tai turbūt visi modeliuoja tą patį modelį ir Europoje, ir mes, kad turėtų būti grubiai 2–3 savaites kilimas, tada stabtelėjimas ir leidimasis žemyn. Kaip bus šiais metais, matysime, kokia situacija Europoje. Panaši būna ir pas mus, tik šiek tiek vėlėliau“, – kalbėjo viceministrė Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijos metu.
Jai antrindama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Greta Gargasienė pažymėjo, kad labai sunku prognozuoti, koks bus gripo sezonas.
„Kadangi Vakarų šalyse stebimas didesnis sergamumas, ypač gripo ir respiracinio sincitinio viruso, tikėtina, kad Lietuvoje gali būti registruojamas toliau didėjantis sergamumas. Bet kada pasieksime piką, prognozuoti gana sudėtinga, priklauso nuo daug veiksnių – tiek persirgusių asmenų kiekio, asmenų, kurie įgis imunitetą tiek persirgę, tiek pasiskiepiję“, – kalbėjo ji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pirmadienį paskelbtais duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, peršalimu ir COVID-19 augo trečią savaitė iš eilės. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, peršalimu ir COVID-19 rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pasak NVSC, epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas 22-ose savivaldybėse. Ankstesnę savaitę jį buvo pasiekusios aštuonios savivaldybės.
Sveikatos centro duomenimis, gruodžio 5–11 dienomis į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 buvo vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys buvo 2–17 metų vaikai.
