Nu nezinau.... Pati dar nesu patyrus

As irgi buvau tik girdejus apie tai ir galvojau, kad tai paistalai, kol viena nakti, pati to nepatyriau. labai siaubingas jausmas, gerai kad tai truko neilgai. Viskas vyko taip kaip aprasyta. Tik as pirmiausia pajutau siluma- karsti , besiskverbianti pro viena taska kaktos srityje. Paskui seke spaudimas ir judesiu sukaustymas, negalimas nieko pasakyti.

Kaip gera, kad tai ne kokia baisi liga. As galvodavau, kad jau ateina paskutinioji. Atrodo viska girdziu aplinkui, o kuno ne.

Vakar patyriau bet labai linksma . Tiesiog as negalejau atsikelti ar suskti bet per sapnus galejau daryt ka tik galvojau

Buvau patyrusi ir as si dalyka...tikrai nemalonus jausmas..isgastis bet tu supranti kad nei pajudieti negali nei zodzio pratarti...tikrai nenorieciau kad tai dar kada pasikartotu...daznai prisimenu si jausma ir bijau..

O man teko tik kartą tai patirti, pamenu guliu lovoje, girdžiu kažkas kambaryje šnabžda, o krūtinė taip spaudžia kad kvėpuoti sunku ir atrodė, kad kažkas ant veido uždėjęs pagalvę dusina. Eina sau tikrai bjaurus jausmas, daugiau tokio dalyko nenoriu patirti, nes paskui atsigaut sunku

Esu tai patyres, nedaznai bet 4-5 kartus i metus tai patyriu. Dazniausiai man miego paralyzius istinka kai as miegu apsikabines pagalve ir veida ikises i pagalve, pabundu ir net negaliu pajudeti o oro truksta ikvepti negaliu, o kunas visiskai nereguoja, ir visad girdziu kazkokius snabzdesius, kazkas tyliai kalba man i ausi, ir greitai stengiuos save zadinti kartoju mintyse ,, pabusk pabusk pabus" ir pabundu. Pabudus tiesiog ora gaudau nes jausmas lyg nekvepavau valanda visiskai tusti plauciai. Truputeli baisu yra kai tai nutinka. O kas tie garsai kuriuos girdziu, tai pasamones garsai ar tai tik siaip miego metu nutinkantis keisti ivykiai?

Man ir taip nutiko pirma karta. Atsibudau ir negalejau pajudet. O aplinkui girdejau kai kviecia kazka. Supratau kad nieka ce nera nes zinojau kad kambary yra suo ir butu pradejes loti. Tada ir galejau jau pajudeti. Nenoreciau to dar karta patirti buvo labai baisu.

Man kartais irgi būna tas paprastesnis variantas , be baubų. Tik nejudrumas. Pirmais kartais išsigasdavau, o šauktis pagalbos, kaip ir kitiems, nepavykdavo. Dabar jau ramiai į tai reaguoju. Jei samonė pabunda, o kūnas ne, tai liepiu sau 'atsimerk atsimerk atsimerk' . Ir suveikia man tas , staigiai akis atmerkiu, ir nejudrumo kaip nebūta.

Tarnavau armijoje ir nieko negalėjau nei pasakyti nei padaryti, nors buvau jau prabudęs. Liks tas jausmas visam gyvenimui :)