Ar tu senas , ar jaunas . Daktarai ateina ir šviesiai tiesiai tau pasako , kad vėžys , liko gyventi tiek ir tiek .Psichologų nėra pagalbos. Va taip žmonės ir žudosi , nes žino kokias kančias reikės praeiti .

,,Suppressing a cure for more than 40 years! BURZYNSKI_ THE CANCER CURE COVER-UP - FULL DOCUMENTARY''.

,,Burzynski_ Cancer is Serious Business (part 2) - True Story Documentary Channel''.

Na ir kaip nesiilgėt tarybinių laikų, kai mirtiniems ligoniams būdavo leidžiama pabaigti dienas ligoninėje su pilna pagalba, o ne numesti namuose kankintis. Pas sergančius vaikus visada ateidavo į namus, o dabar sergantį kūdikį su aukšta temperatūra tapome.

Briedas.

Tai jai būtų negerbiama tai ir žurnalistai nusispjauti, šaunuoliai

prasidėti su chemoterapija, dėl kurios dažnai žmogus tik nustekenamas anksčiau laiko, užuot smagiai praleisti paskutiniąsias dienas. Jau geriau trumpiau bet maloniai pasibūti kiek likimo duota nei ilgus metus nei gyvas nei miręs su chemoterapija. Tada geriau išvis nesitirti, nes jei kąžką ras tai iškarto bus negyvenimas ir chemoterapija, o kai nežinai tai ir mėgaujiesi kiek likimo duota

O kaimuose kas darosi....Visi mirsta didziulese kanciose...Mamai pagalbos tiesiog neprisisaukiau. Jai nuo prednizolono cukrus buvo beveik 30.. Paskyre insulina. Ir niekas neapmoke nei ligone nei mane kaip ji skaiciuoti ir leisti... Buvo tragedija... O kai mama negalejo vaiksciuoti as nesugebejau jai pampersa pakeisti.. tiesiog nesugebejau pajudinti. Niekam nebuvo idomu kaip mes gyvenome... Bijau, kad musu nemokejimas tik paspartino mamos mirti...

Mama kovoju su vėžiu 11 metų. Deja, bet smegenų auglys užbaige jos kovą. Prasidėjus kovido pandemijai jos onkologė tepasake išgyvena tik stipriausi.

Sakoma ,kad kunigas ir daktaras grazos neduoda kiek paduosi tiek ir paims.

Buvo artimų žmonių aplinkoje.