Su mažylių ketvertuku niekad nenuobodu, jie prisigalvoja įvairiausių išdaigų, tačiau Viktorija kalbėdama apie vaikus šypsosi ir džiaugiasi, kad šiandien gali pasigirti tokia didele ir mylinčia šeima.
Visada svajojo apie didelę šeimą
Ketvertukas – pirmieji panevėžiečių Viktorijos ir Andriaus Paltanavičių vaikai. Jų mama pasakojo, kad išgirdusi žinią net apie keturias plakančias širdeles labai nudžiugo, nes visada norėjo didelės šeimos.
„Man tai buvo džiaugsmas, vyrui buvo šokas, nes abu buvome ginekologo kabinete, kai sužinojom tą žinią. Mane tai juokas ėmė, bet po to gydytojas supažindino su realybe, kad niekas neleis gimdyti keturių vaikų, kad labai didelė rizika“, – prisimena pašnekovė.
Pats nėštumas ėjo sklandžiai. Nors pilve buvo keturi mažyliai, Viktorija jautėsi lyg ant sparnų. Tiesa, dėl didelės rizikos teko netrumpą laiką praleisti Kauno klinikose.
„Pasitarę su gydytojais nusprendėm, kad man saugiausia būti klinikose. Kažkur nuo 19 savaitės gulėjau tris mėnesius, prabuvau beveik keturis Kauno klinikose, bet buvau saugi, žinojau, kad darome viską, ką galime, stengiausi saugoti save. Niekas netikėjo, kad vaikus išnešiosiu iki 32 savaitės, bet buvo svarbus nusiteikimas, aš visada galvojau, kad viskas bus gerai“, – su šypsena pasakoja V. Paltanavičienė.
Dar po trijų savaičių, praleistų klinikose jau gimus vaikams, šeima patraukė į namus Panevėžyje. Moteris juokiasi, kad susitvarkyti buvo išties nelengva, laimei, sulaukė pagalbos iš artimiausių žmonių:
„Pirmos dvi-trys savaitės buvo sudėtingos, laimei, tėvai gyveno kartu maždaug pusę metų, bet reikėjo kas tris valandas keltis juos maitinti. Aišku, daug kas įsiveda režimą pagal save, pripratina nekelti vaiko, bet mums pasakė maitinti kas tris valandas, mes taip ir darėme, todėl jie ir auga tokie tvirti.“
Kaip pati sako, pagalba buvo reikalinga ne pinigais, o papildoma pora rankų – dviese suspėti tvarkytis su keturiais mažyliais buvo kone misija neįmanoma, juk reikėjo aprūpinti ne vieną, o keturis vaikus.
Visi skirtingi, bet artimi
Pirmasis šeimoje pasaulį išvydo Rėjus, jis, kaip vyriausias brolis, prisiima atsakingiausias pareigas – nors yra itin aktyvus ir mėgsta krėsti išdaigas, bet visais rūpinasi ir nė vieno nepamiršta.
Antroji gimusi Patricija yra tikra šeimos princesė ne tik todėl, kad yra vienintelė mergaitė, bet išsiskiria ir savo tvirtu charakteriu. V. Paltanavičienė juokauja, kad kiekvienu klausimu dukra turi savo nuomonę, tačiau kiek kalbėjosi su kitomis mamomis, visos Patricijos tokios.
Tajus ir Nojus yra identiški dvyniai, žvelgiantys į visus savo didelėmis mėlynomis akimis. Nors jų išvaizda vienoda, tačiau charakteriai kiek skirtingi. Nojus yra visiškas ramybės įsikūnijimas, o mažiausiajam broliui Tajui pasiutimo tikrai netrūksta, bet yra momentų, kai norisi ir artumo su šeima.
„Tajus irgi aktyvus, šypsenėlė, dažnai juokiasi, bet labai meilus, prisiglaudžia. Nojus yra ramiausias, jis, kaip mano vyras sako, bokso nelankys – jis toks švelnus, gerietis, aišku, užsikrečia pasiutimu nuo brolių, bet vis tiek ramiausias, taikos nešėjas“, – nuoširdžia šypsena pasipuošia Viktorija, kalbėdama apie vaikus.
Visi vaikai skirtingi, tačiau didžiausias džiaugsmas tėveliams yra tai, jog ketvertukas moka gražiai bendrauti ir žaisti tarpusavyje, nors ir pasitaiko pykčių, greitai susitaiko, o tarp jų užsimezgęs ryšys itin stiprus.
„Man labiausiai teikia džiaugsmą tai, kad jie visi sveiki. Bėgi, bėgi kaip voverė rate visą dieną, tempas tikrai didelis, po pietų energija jau dingsta, bet man patinka, kad jie gražiai tarpusavyje žaidžia ir bendrauja. Jie kartais taip įsidūksta, tiek juoko būna, kad tą akimirką sustoji pažiūrėti, nors matai tai kiekvieną dieną, bet vis tiek gražu“, – džiaugiasi ketvertuko mama.
Pradėjo naują etapą
Bėgant laikui ir vaikams augant kyla iššūkių, tačiau kaskart jie skirtingi. Iš pradžių sunkiausia buvo tai, kad nepavykdavo išsimiegoti, o vėliau didžiausias galvos skausmas buvo mažylių saugumas.
„Pirmais metais sunkiausia buvo, kad negali išsimiegoti, antrais metais, kas man buvo sunkiausia, kad jie, kai pradėjo vaikščioti, neturėjo saugumo jausmo – eina, kliūna, griūna, užsigauna. Tada trečiais metais prasidėjo tai, kad jie viską bando išsireikalauti rėkimu, nes dar nemokėjo kalbėti“, – juokiasi pašnekovė.
Dabar mažyliai jau moka kalbėti, o ir sąmojingų pasisakymų iš jų lūpų išgirsti tenka neretai, todėl pokalbiai baigiasi plačia šypsena. Naujas etapas jų gyvenime įvyko ir rudenį – vaikai pravėrė darželio duris:
„Dabar jau pradėjome lankyti darželį, nes praėjusiais metais, kai prasidėjo karantinai, mes apsidraudėme, matėme, kad prastėja situacija, todėl pradėjome lankyti šį rudenį. Pralankėme tik pusantro mėnesio, susirgome, visa grupė iškrito, o dabar negalime vesti, nes neturime automobilio.“
Išsiruošimas į darželį nėra lengvas – reikia visiems padėti apsirengti, pagaminti pusryčius, o ir susodinti visus į automobilį užtrunka. Tačiau laimei darželyje mažyliams patinka, ten jie traukia su dideliu noru.
„Mes rengiamės, apsirengiame, nusiprausiame, greitai pagaminu pusryčius, pavalgom. Kai sergame, neiname į darželį, stengiamės prisitaikyti prie darželio režimo, migdomės pietų miego laiku. Jiems labai patinka darželyje, jie, kaip sakau, yra šviesos spindulėliai – visus prisileidžia, bendraujantys, nebijantys, jiems patinka, jeigu kažkas ateina į svečius ar pakalbina“, – apie vaikus pasakojo Viktorija.
Ketvertukui ne tik patinka bendrauti, bet ir praskaidrinti kitiems dieną. Jei keliaudami Panevėžio gatvėmis pamatysite keturis mažylius, mojuojančius automobiliams, žinokite, kad ten – Rėjus, Patricija, Tajus ir Nojus.
„Kai jie buvo maži, tam, kad sustotų prie gatvės, sakydavau mojuoti, nes jie taip yra užsiėmę ir niekur nebėga. Jie taip įprato, sustoja, mojuoja ir tikrai smagu, kai žmonės pravažiuoja su šypsena veide“, – besišypsodama kalbėjo mama.
Kuria tradicijas kartu
Išaušusį gražų Kalėdų rytą šeima pasitinka pakilia nuotaika – tai jau trečiosios gausios šeimos šventės kartu. Ko gero, kaip ir kiekviena šeima, nuo vaikų mažumės Paltanavičiai stengiasi kurti savo tradicijas. Pavyzdžiui, papuošę eglutę ir prieš uždėdami viršūnę bei ją įžiebdami, kiekvienas Kalėdas tai nufilmuoja, o viršūnė būtinai persiunčiama per kiekvieno rankas.
Ir eglė sužiba neįprastai – kasmet Viktorija ją dabina ypatingais savo rankų gamybos žaisliukais:
„Kiekvienais metais gaminu rankų darbo žaisliukus su tų metų vaikų nuotraukomis, kiekvienais metais tos nuotraukos keičiasi. Vienas dalykas, jiems labai smagu lakstyti ir žiūrėti, kitas dalykas, mes žaidžiam tokį žaidimą, pavyzdžiui, sakau suraskit, kur yra mūsų šuniukas, jie ieško to žaisliuko. Manau, kad šiemet jiems tai bus dar linksmiau.“
Tik V. Paltanavičienė pripažįsta, kad eglės šiemet puošti neskubėjo. Sako, visi ėmė šventiškai dekoruoti namus itin anksti, likus daugiau nei mėnesiui iki švenčių, tad žaliaskarė jų namuose suspindo visai neseniai.
O kokios šventės be dovanų, kurios vaikų veidus papuošia plačiomis šypsenomis. Rėjus, Patricija, Nojus ir Tajus kasmet sulaukia daugybės dovanų ne tik iš tėvų, bet ir iš visų giminaičių, tačiau šiemet šeima nusprendė vaikus palepinti ne vieną dieną, o net porą savaičių, vis nustebinant bendromis dovanėlėmis kasdien.
„Šiemet dovanosime bendras dovanas, padarysim, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių vis kiekvieną dieną vaikai ras po kažkokią smulkmenėlę po eglute. Pamenu, kai buvau maža, man sakė padainuoti prie eglutės, o aš grįžusi radau po eglute tokius gražius Mikimauzo lipdukus. Tiek metų atgal viskas vyko, bet man tai taip įstrigę atmintyje. Viską gali sudėti į vieną dėžę ir visas dovanas iš karto atiduoti, bet kam, kai gali juos džiuginti ilgą laiką“, – su šypsena planus atskleidžia ketvertuko mama.
