Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, kokie kasdieniai įpročiai didina cholesterolio kiekį, kodėl vien bendro cholesterolio rodiklio nepakanka vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei kokių požymių ignoruoti nereikėtų.
Kasdieniai įpročiai, kurie tyliai didina cholesterolį
Pasak vaistininkės, vienas svarbiausių rizikos veiksnių – sėdimas gyvenimo būdas, kuris didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir kartu mažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją.
„Sėdimas gyvenimo būdas gali didinti blogojo cholesterolio kiekį ir mažinti gerojo cholesterolio lygį, kuris padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių. Ne mažiau svarbūs ir žalingi įpročiai – rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas bei ilgalaikis stresas.
Pastarasis neigiamai veikia lipidų apykaitą, o dėl jo dažnai atsiranda ir kitų rizikos veiksnių, tokių kaip persivalgymas ar prastas miegas.
Prie padidėjusio cholesterolio taip pat prisideda miego trūkumas, antsvoris, nutukimas bei negydomos lėtinės ligos, pavyzdžiui, antrojo tipo cukrinis diabetas“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad padidėjusį cholesterolio kiekį lemia ne tik gyvenimo būdas. Anot jos, įtakos turi ir genetika, amžius bei hormonų pokyčiai, todėl su šia problema gali susidurti net liekni, fiziškai aktyvūs ir sveikai besimaitinantys žmonės.
Anot pašnekovės, jei padidėjęs cholesterolis buvo nustatytas tėvams ar seneliams, cholesterolio rodiklius reikėtų reguliariai tikrintis ir patiems.
Atskleidė, kuo skiriasi „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis
Vaistininkės teigimu, mažo tankio lipoproteinai (MTL), dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, perneša riebalų daleles iš kepenų į audinius. Juose cholesterolis panaudojamas svarbioms organizmo funkcijoms – ląstelių sienelių struktūrai, hormonų ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų gamybai.
„Tačiau jei MTL kiekis kraujyje tampa per didelis, jis ima kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoja aterosklerotines plokšteles. Dėl to siaurėja kraujagyslių spindis ir ilgainiui didėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – aiškina ji.
Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, didelio tankio lipoproteinai (DTL), arba „gerasis“ cholesterolis, veikia priešingai.
„DTL surenka perteklinį blogąjį cholesterolį iš kraujo ir nugabena jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas arba pašalinamas. Kuo didesnis DTL kiekis, tuo efektyviau iš kraujagyslių pašalinamos riebalų sankaupos, todėl mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – pažymi ji.
Vaistininkė priduria, kad bendro cholesterolio norma yra mažesnė nei 5,0 mmol/l. Rodikliai nuo 5,0 iki 6,0 mmol/l laikomi ribiniais, o 6,0 mmol/l ir didesni – padidėjusiais.
„Šios ribos naudojamos kaip gairės vertinant paciento sveikatą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Jei cholesterolio lygis padidėjęs, gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą – sveikiau maitintis, daugiau judėti arba, jei reikia, vartoti vaistus“, – teigia ji.
Pasakė, kaip sumažinti cholesterolio kiekį
Vaistininkė pabrėžia, kad vien normalus bendras cholesterolio kiekis dar nereiškia, kad žmogui negresia širdies ir kraujagyslių ligos.
„Vertinant riziką svarbu matyti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir visą lipidų profilį bei kitus sveikatos rodiklius.
Didelę reikšmę turi padidėjęs kraujospūdis, mityba, žalingi įpročiai, antrojo tipo cukrinis diabetas, gliukozės apykaitos sutrikimai, antsvoris, ypač pilvinis nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, vyresnis amžius ir šeiminė ankstyvų širdies bei kraujagyslių ligų ar padidėjusio cholesterolio anamnezė“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Pašnekovė primena, kad cholesterolio kontrolė prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vien vaistų gali nepakakti – svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus kasdienius įpročius. Jei organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, gali būti svarstomi ir maisto papildai.
Pasak jos, monakolinas K, išgaunamas iš fermentuotų raudonųjų ryžių, padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
„Širdžiai itin svarbus ir kofermentas Q10. Įprastai rekomenduojama jo paros dozė yra 100–200 mg. Ši medžiaga naudinga ne tik energijos gamybai, bet ir tiems, kurie vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, nes gali padėti sumažinti su jais susijusius šalutinius reiškinius, tokius kaip nuovargis ar raumenų skausmai“, – aiškina vaistininkė.
Jos teigimu, jei kasdienėje mityboje trūksta žuvies ar kitų omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinių, verta apsvarstyti žuvų taukų ar omega-3 papildų vartojimą.
„Metus rūkyti organizmas gana greitai pradeda atsigauti – gerojo cholesterolio kiekis gali padidėti, o bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika pastebimai sumažėja.
Vis dėlto, jei cholesterolis yra itin aukštas ir pacientas priskiriamas didelei širdies bei kraujagyslių ligų rizikos grupei, vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti arba jų poveikio gali tekti laukti per ilgai“, – pabrėžia ji.
Pasak vaistininkės, tokiais atvejais gydytojas gali skirti cholesterolį mažinančius vaistus – statinus, fibratus, PCSK9 inhibitorius, tulžies rūgštis surišančius preparatus ar kitus medikamentus.
Simptomai dažniausiai pasireiškia per vėlai
Nors daugelis tikisi, kad padidėjęs cholesterolis apie save įspės akivaizdžiais simptomais, realybėje dažniausiai būna priešingai.
„Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Tik tuomet, kai cholesterolio perteklius ima kauptis kraujagyslių sienelėse ir sutrinka kraujotaka, gali atsirasti spaudimas ar skausmas krūtinėje, dusulys, bendras nuovargis, galūnių šalimas ar skausmas“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Pasak jos, retais atvejais ant odos, ypač aplink akis, gali atsirasti gelsvų riebalinių sankaupų. Kadangi simptomai dažniausiai išryškėja tik pažengus ligai, patikimiausias būdas laiku pastebėti padidėjusį cholesterolio kiekį išlieka profilaktiniai kraujo tyrimai.
Paklausta, kaip dažnai reikėtų tikrintis cholesterolį, pašnekovė sako, kad sveikiems suaugusiesiems, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, lipidogramą dažniausiai pakanka atlikti kas kelerius metus.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems padidėjusį kraujospūdį, antsvorio, sergantiems diabetu, rūkantiems ar turintiems genetinę riziką, cholesterolio tyrimus reikėtų atlikti bent kartą per metus arba taip dažnai, kaip rekomenduoja gydytojas“, – teigia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
