Ligita savo praėjusio savaitgalio radiniais – invaziniais šliužais – dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame šalia nuotraukos pateikė šmaikštų prierašą – „Vakarinės pramogos“.
Sode pririnko kibirą šliužų
Šis Ligitos įrašas sulaukė susidomėjimo. Sodininkai patys dalijosi savo patirtimis susidūrus su invaziniais šliužais, o taip pat pateikė patarimų, kaip elgtis, kad šių daugiau sklype nebeatsirastų.
„Siaubas. Po lietaus [jie] visur aplipę, renku, kur matau“, – rašė viena iš sodininkių.
Kita sodininkė pasidalijo patarimu, kuris jai pačiai padėjo susidoroti su iššūkių kėlusiais šliužais:
„Jokio vargo – trys bėgikės antys ir nei vienos sraigės ar šliužo 14 arų sklype. Ryte paleidi, jos aplekia visus patvorius ir viską susirenka, kas per naktį atklydo iš kaimynų.“
„Šlykštynės, net purto nuo jų. Aš, kai užeina isterija, vaikštau su druska ir juos barstau. Kitą dieną vėl tas pats. Jūs man žmonės pasakykit, iš kur šitų ateina“, – liūdnai rašė kita.
Agresyvi šliužų rūšis
Naujienų portalui tv3.lt apie šiuos invazinius šliužus sutiko papasakoti gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad tai – ispaniškasis arionas, įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.
Pašnekovas atskleidė, kad ši rūšis Lietuvoje buvo užregistruota 2008 metais netoli Kauno. Tuo metu ji pradėjo plisti po Lietuvą.
„Tikėtina, kad į Lietuvą ši rūšis iš Pietų Europos galėjo patekti su dekoratyviniais augalais“, – galima šliužų atsiradimo Lietuvoje istorija dalijosi jis.
Specialisto teigimu, tai nėra aktyviai migruojanti rūšis, tačiau ji neretai plinta kartu su gabenamu kompostu, žemėmis ar augalais.
Jis tikino, kad ši rūšis – pakankamai agresyvi ir neturinti kiauto, kaip Lietuvoje jau įprastos sraigės.
„Jie minta augaliniu maistu, o taip pat grybais ir moliuskais. Vieno maitinimosi būdo nėra“, – aiškino D. Makavičius.
Gamtininkas pridėjo, kad šie šliužai mėgsta apleistas, vėsias ir drėgnas vietas. Anot jo, kadangi jie neturi kiauto, jiems norisi pasislėpti nuo saulės.
Kaip atsikratyti šliužais?
Pasiteiravus gamtininko, kaip šiais sodo kenkėjais atsikratyti, jis pateikė kelis naudingus patarimus, kurie gali praversti.
Jis pasakojo, kad jeigu savo sode nėra norima naudoti cheminių priemonių, tuomet, pirmiausia, reikia gerai prižiūrėti savo sklypą. Anot jo, tai apsunkins sąlygas šliužams gyventi ir veistis jūsų aplinkoje.
„Taip pat galima mechaniškai rinkti šliužus ir jų kiaušinėlius. Patys kiaušinėliai matosi, jie yra balti“, – patarė jis.
Pašnekovas prabilo apie dar vieną dažnai šliužams naikinti naudojamą būdą – druskos pylimą ant šliužo. Vis tik pašnekovas ragino neapsigauti, nes kiti šliužai minta jais jau nebegyvais.
„Dar galima juos vilioti įdėjus į stiklainį rūgstančių medžiagų, tada jie patys atkeliauja prie spąstų. Taip pat dar gali padėti naminiai paukščiai, tarkime, antys bėgikės. Žinoma, ne visi turi galimybę jas laikyti“, – aiškino jis.
Galiausiai, pašnekovas prabilo apie tai, kad šių šliužų naikinimas – visos kaimynystės, visos bendruomenės reikalas.
Anot jo, kovoti vienam su šliužais, kol jie sėkmingai veisiasi pas kaimynus, yra kova su vėjo malūnais.
„Jie įtraukti į Invazinių rūšių sąrašą, tad juos privaloma žemės savininkui naikinti ir kontroliuoti jų plitimą.
Iš tiesų, gal sklype neapžiūrėsite visų kampelių ir neišrinksite visų šliužų, bet galite padaryti jiems spąstus. Tada juos lengviau surinkti.
Jie dažniausiai išlenda drėgnu oru, o sausesniu slepiasi po priedangomis“, – paaiškino ir baigė pokalbį D. Makavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
