Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.05.02 10:42

Balandžio pabaigoje Lietuvos aklųjų bibliotekos iniciatyva surengtas koncertas „Pavasario akvarelė“. Muzikos garsais ją piešė dabartiniai ir buvę muzikos mokyklos „Lyra“ mokiniai.

Arijus Kalinauskas groja akordeonu. (Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.)

Arijus Kalinauskas groja akordeonu. (Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.)

Pirmasis išėjimas prieš publiką, pirmi nedrąsūs akordai, ugningos graikiškos melodijos, džiazo šėlsmas, žemi ir tamsūs prancūzų kompozitoriaus Claude Debussy tonai.

Muzika visais laikais aklųjų gyvenime užėmė svarbią vietą. Vieniems ji buvo ir tebelieka saviraiškos priemone, kitiems – amatas, profesija, gyvenimo būdas. Muzikavimo tradiciją iš vyresniųjų sėkmingai perima regėjimo negalią turintis jaunimas.

Brigita Narmontaitė Vilniaus universitete studijuoja klasikinę filologiją – lotynų ir senovės graikų kalbas, rengiasi pagal „Erasmus“ studentų mainų programą keliauti į Kiprą. Tačiau merginą domina ne tik filologija, antikiniai hegzametrai ir pentametrai – Brigita yra baigusi „Lyros“ muzikos mokyklą, gražiai dainuoja. Pakalbinta buvusios muzikos mokytojos Tamaros Blažienės-Gaitandži, dar mokydamasi mokykloje pradėjo lankyti Lietuvos graikų draugijos ansamblį „Patrida“. Jame dainuoja iki šiol. Koncerte „Pavasario akvarelė“ ji irgi atliko keletą graikiškų dainų.

REKLAMA

Jauni ir talentingi

„Viskas prasidėjo nuo to, kad iš Graikijos grįžusi mano draugė parsivežė graikišką dainą, kurios niekas nesutiko mokytis, – pasakoja Brigita. – Pabandžiau, patiko. Vėliau mokytoja T. Blažienė-Gaitandži pakvietė į „Patridą“. Ansamblyje dainuoju ir groju akordeonu.“ Brigita mokosi ne tik senosios, bet ir naujosios graikų kalbos, klausosi ja transliuojamų radijo stočių. Anot Brigitos, naujoji graikų kalba lengvesnė nei senoji, paprastesnė sintaksė, rašyba. Brigitos draugai juokauja, kad universitete per paskaitas jau senąja graikų kalba ji pagiedanti net antikos dievams skirtų himnų.

„Muzikuoti pradėjau dar darželyje, – pasakoja dar viena „Pavasario akvarelės“ dalyvė Loreta Taluntytė. – Vėliau, mokydamasi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, lankiau muzikos mokyklą „Lyra“: grojau fortepijonu, dainavau ansamblyje.“ Baigusi vidurinę mokyklą mergina pasirinko tuomečiame Lietuvos edukologijos universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) studijuoti muzikos pedagogiką. Studijuodama itin pamėgo liaudies instrumentus, ypač – kankles. „Man patinka styginių instrumentų skleidžiami garsai“, – sako Loreta. Su kanklėmis mergina nesiskiria iki šiol, groja Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro kanklių ansamblyje „Kamanės“.

Deividas Mankevičius juokauja, kad darbe jis – vienos privačios bendrovės pardavimų vadybininkas, o po darbo – muzikantas. Deividas jau vaikystėje tapo „Dainų dainelės“ laureatu, baigė vaikų muzikos mokyklą „Lyra“, buvusiame Lietuvos edukologijos universitete, kaip ir L. Taluntytė, įsigijo muzikos pedagogikos specialybę. Jaunuolis dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, groja specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ sukurtame Spalvų muzikos orkestre, o laisvalaikiu mokosi dar ir didžėjaus amato paslapčių. D. Mankevičius yra 2015 metų televizijos projekto „Chorų karai“ nugalėtojas. Šį garbingą titulą jis iškovojo su Lietuvos aklųjų choru „Feniksas“. Vasarą Deivido laukia nauji koncertai Vilniuje ir Palangoje.

REKLAMA

Renkasi profesionalaus atlikėjo kelią

Raigardas Daraganas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoja džiazo atlikimo meną. Jo instrumentas – fortepijonas. „Pradėjau nuo „Duokim garo“ stiliumi grojamų polkučių, – prisimena Raigardas. Įstojo į septynmetę „Lyros“ muzikos mokyklą, tada dar 4 metai – Balio Dvariono muzikos mokykloje. „Patekau pas gerus mokytojus, prasidėjo improvizacijos pamokos. Tiesą pasakius, baigęs muzikos mokyklą, ketinau rinktis kolegiją, bet vienas fortepijono mokytojas paskatino stoti į LMTA. Sako, pabandom – į kolegiją visada suspėsi. Taip ir įstojau.“

Raigardas neslepia – mokytis sunku, reikia daug dirbti. Kasdien prie instrumento tenka praleisti po dvi tris valandas. Pasak jaunojo pianisto, kada tik turi laisvą valandėlę, tada ir groja – namuose, akademijoje. Nuolaidų niekas nedaro, o pats Raigardas jų ir neieško. „Baigus akademiją dirbti pedagoginį darbą nematant gana nelengva, – apie ateitį svarsto Raigardas. – Gal pasuksiu į kūrybą, gal į koncertinę veiklą. Kas geriausiai seksis, tą ir rinksiuosi.“ Šią vasarą Raigardo laukia koncertai Druskininkuose, Palangoje, kelionė į Maskvą.

Dainora Laukžemytė – pianistė, LMTA magistrantė. Jos atliekama fortepijono muzika jau skambėjo Peterburgo, Maltos tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, ji skambino Varšuvos Šopeno universiteto profesoriams ir net pačiam Švedijos karaliui Karlui XVI Gustavui ir jo žmonai karalienei Silvijai, jiems viešint Vilniuje 2015 m. Kaip ir D. Mankevičius, Dainora buvo viena iš 2015 metų „Chorų karų“ laureato aklųjų choro „Feniksas“ narių. Didžiąją merginos gyvenimo dalį užima muzika: ji ne tik studijuoja LMTA, bet ir dirba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro muzikos mokytoja. Muzikos moko ir mažuosius vieno Vilniaus darželio lankytojus, dirba socialiniame projekte „Dialogas tamsoje“.

REKLAMA

Paklausta, kokia muzika artimiausia jai, kaip atlikėjai, atsako, kad visada patiko Bethovenas. „Bethoveno simfonijos iškilmingos, patetiškos, ir jas gal labiau tinka atlikti oficialiuose Europos Sąjungos renginiuose, tačiau fortepijonui kurta muzika labai mąsli, daug tragizmo, niūrumo, užslėptos minties, – pasakoja pianistė. – Vis dėlto pastaruoju metu vis labiau domina XX a. muzika: Prokofjevas, Ravelis.“ Koncerte „Pavasario akvarelės“, atsiliepdama į Paryžiaus Dievo motinos katedrą ištikusią nelaimę, ji skambino Debussy kūrinį „Nuskendusi katedra“.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta

 

Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
BALSUOTI
REZULTATAI
Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
72,2%
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
3,2%
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
24,6%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
„Ypatingos studijos“ įkūrėja Rasa Rudaitienė siekia, kad vaikai suprastų, jog šokis yra natūralus džiaugsmas. „Ypatingos studijos“ archyvo nuotr.
Rasa Rudaitienė – judesio choreografė, „Ypatingos studijos“ įkūrėja ir vadovė. Jau 10 metų Rasa yra arti šeimų, kurias vienaip ar kitaip palietė negalia. Ji žino, su kokiais ...
Tapyba Genovaitei Adiklienei teikia didžiausią pasitenkinimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Užsitęsusi pandemija ir karantinas visose gyvenimo srityse paskatino ieškoti naujų galimybių. Neįprastų kūrybinės raiškos formų pasiūlė ir kultūros įstaigos. Uteniškė ...
Operacinė
Jūratė Bakutienė kasdien gyvena varginama baisaus skausmo. Situaciją galėtų pagerinti operacija, kurios moteris laukia jau nuo sausio mėnesio. Paaiškėjus, kad atlaisvinamas ...
Psichinė sveikata
Vytautas – vienas iš keturių žmonių, dalyvavusių bandomajame Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) Tauragės filialo vykdytame apsaugoto būsto ...
Aušra Garunkšnytė buvo viena iš sportininkių, nenutraukusių treniruočių ir per karantiną. LPOK archyvo nuotr.
Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija sujaukė planus milijonams žmonių, tarp jų – ir paralimpinio sporto atstovams. Atidėtos paralimpinės žaidynės, dėl karantino sutriko ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų