Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.01.12 10:00
Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė situaciją Lietuvoje pristatė konferencijoje „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“.  Aur

Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė situaciją Lietuvoje pristatė konferencijoje „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“. Aur

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės.

Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Didžiosios Britanijos pavyzdys

1970-aisiais Liverpulyje (Didžioji Britanija) pradėtas projektas, kurio metu žmonės į savo šeimas priėmė gyventi ilgą laiką institucijoje gyvenusius žmones (daugiausia tai buvo psichikos ir proto negalią turintys asmenys). Laikas parodė, kad jų gyvenimo kokybė smarkiai pagerėjo, dauguma tapo daug savarankiškesni ir pasirengę tolimesniam savarankiškam gyvenimui bendruomenėje.

REKLAMA

Didžiojoje Britanijoje dar 1971 m. vyriausybė priėmė nutarimą panaikinti psichiatrinių ligoninių sistemą, o paslaugas žmonėms, turintiems proto ar psichikos negalią, pradėti teikti bendrosiose ligoninėse, glaudžiai bendradarbiaujant su bendrosios praktikos gydytojais ir socialinėmis tarnybomis. Kartu su šiais pokyčiais buvo pereita ir prie kitų bendruomeninių paslaugų: atsirado apsaugoti būstai, dienos globos paslaugos, bendruomenėse pagalbą teikė psichikos sveikatos slaugytojai ir socialiniai darbuotojai.

„Galima sakyti, kad buvo pereita prie gyvenimo bendruomenėje. Istorija rodo, kad tai buvo sėkmingas sprendimas. Ilgalaikiai tyrimų rezultatai parodė, kad dauguma žmonių, net ir turinčių sudėtingiausių problemų, daugelį metų praleidę bendruomenėse išplėtė savo socialinius ryšius, įgijo savarankiško gyvenimo įgūdžių, pagerėjo jų gyvenimo kokybė, sumažėjo atkryčiai ir pakartotinės hospitalizacijos poreikis“, – Didžiosios Britanijos patirtimi dalijasi L. Gulbinė. Jos teigimu, jau 1990-aisiais Didžiojoje Britanijoje pradėtos teikti paslaugos atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus poreikius.

Pamažu steigiamos šiuolaikiškos įstaigos

Lietuvoje dar daugiau nei 5400 psichikos ir proto negalią turinčių žmonių gyvena didelėse įstaigose, kurios nė iš tolo neprimena jaukių namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsibrėžė tikslą, kad tokių į ligonines panašių įstaigų nebeliktų, o žmonės pamažu įsikurtų į namus panašiose įstaigose, kurios geriausiai atitiktų jų poreikius ir sveikatos būklę. Nuo šių metų į SADM pavaldžias įstaigas siunčiami tik tie žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Planuojama, kad nuo 2024 m. seno tipo SADM pavaldžios įstaigos nebepriims proto negalią ar psichikos sutrikimų turinčių asmenų.

REKLAMA

Sakote, utopija, dar labai daug metų užtruks, kol gyvensime kaip Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse? L. Gulbinė sutinka, kad reforma neįvyks greitai, bet pamažu dideles įstaigas pakeisti bendruomeniniais namais, kur gyvena ne daugiau kaip 10 žmonių, tikrai įmanoma.

Gyvenimo vieta – pagal žmogų

Ekspertė įsitikinusi, kad gyvenimo vieta globos reikalingam psichikos ar proto negalią turinčiam žmogui turi būti parenkama atsižvelgiant į jo savarankiškumo lygį. Pirmiausia, asmuo turėtų būti apgyvendinamas bendruomenėje, jei tai įmanoma. Pavyzdžiui, suteikiamas būstas, kuriame jis gyvena su kitais žmonėmis (ne daugiau kaip 4). Toks būstas vadinamas apsaugotu, t. y. jo gyventojams, nors gyvena savarankiškai (t. y. patys rūpinasi maistu, būsto tvarkymu ir pan.) nuolat padeda atvejo vadybininkas. Tai nėra fizinė pagalba, o labiau elgesio, sveikatos ir saugumo, savipriežiūros ir kt. patarimai. Šiuo metu jau įsteigta 12 apsaugotų būstų Tauragės, Utenos, Šiaulių ir Vilniaus savivaldybėse, juose gyvena 20 žmonių. Labai džiugina, kad tarp apsaugotame būste gyvenančių yra ir nepilnametį vaiką auginanti šeima, ir vieniša motina su vaiku.

Jei asmuo nėra tiek savarankiškas, kad galėtų gyventi be pagalbos, jis gali būti apgyvendinamas nedidelėje namus primenančioje institucijoje – grupinio arba savarankiško gyvenimo namuose. Kuo jie skiriasi? L. Gulbinė sako, kad savarankiško gyvenimo namai žmogui tiktų tada, kai jam reikia ir priežiūros, ir paraginimo, kai kuriais atvejais – ir vienokios ar kitokios fizinės pagalbos. Grupinio gyvenimo namai siūlomi tada, kai žmogaus savarankiškumo lygis mažesnis ir tos pagalbos reikia daugiau, čia dirba daugiau socialinio darbuotojo padėjėjų, kurie prireikus padeda buityje.

REKLAMA

Šiuo metu savivaldybės jau yra įsteigusios 21 savarankiško gyvenimo namus, kuriuose gyvena apie 450 neįgaliųjų. 2019 m. pradžioje veikė 25 SADM pavaldžių įstaigų įsteigti grupinio gyvenimo namai, 6 iš jų skirti negalią turintiems vaikams. Šiose įstaigose gyvena beveik 200 žmonių.  

Tikslas – kad žmonės kuo ilgiau išliktų savarankiški

Pasak L. Gulbinės, iki šiol grupinio ir savarankiško gyvenimo namai būdavo atskiros institucijos, t. y. žmogus, gyvenęs grupinio gyvenimo namuose, būklei pasikeitus keliaudavo į savarankiško gyvenimo namus arba išsikraustydavo gyventi savarankiškai (su jam reikalinga pagalba). Šiuo metu kuriama metodika sudarytų galimybes jam visą laiką gyventi toje pačioje įstaigoje, keistųsi tik teikiamos pagalbos pobūdis ir jos intensyvumas, atsižvelgiant į žmogaus būklę ir jo poreikius. Tik būklei smarkiai pablogėjus, kai prireiktų nuolatinės slaugos ar priežiūros, būtų svarstoma apie apgyvendinimą specializuotoje socialinės globos įstaigoje.

Tiek savarankiško, tiek grupinio gyvenimo namuose psichikos ir proto negalią turintys žmonės skatinami patys tvarkytis asmeninį ir socialinį gyvenimą, jiems padedama tik ten, kur tikrai nesiseka. Ekspertė pabrėžia, jog labai svarbu tai, kad šios institucijos nebūtų uždaros, kad jų gyventojai daugelį paslaugų gautų bendruomenėje – lankytų dienos užimtumo centrus, socialines dirbtuves, o kai kurie netgi dirbtų, dalyvautų kitose bendruomenės veiklose.

REKLAMA

Dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipė ekspertė – tai, kad šiuo metu įstaigose proto ir psichikos negalią turintys žmonės dažnai gyvena kartu. Taip neturėtų būti, nes jų poreikiai labai skiriasi. Reikėtų jiems teikiamas paslaugas atskirti.

Kuo daugiau paslaugų bendruomenėse

Pasak L. Gulbinės, siekiant, kad psichikos ir proto negalią turintys žmonės kuo ilgiau galėtų likti savo šeimose, jų nereikėtų apgyvendinti įstaigoje, būtina plėtoti ir kitas paslaugas bendruomenėje, kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos. Svarbu užtikrinti, kad ir namuose gyvenantys psichikos ar proto negalią turintys žmonės gautų jiems reikalingas paslaugas, kad jos būtų kokybiškos, atitinkančios jų poreikius.

Viena tokių – laikino atokvėpio paslauga. Ji skirta pagelbėti šeimoms, kurios laikinai negali pasirūpinti globojamu neįgaliu asmeniu – ar susirgus, ar besimokant, prireikus daugiau dirbti ar tiesiog pervargus. Šios paslaugos teikiamos arba asmens namuose, arba įstaigoje iki 24 val. per parą ne daugiau kaip 30 dienų, o išimtiniais atvejais, pvz., susirgus žmogų prižiūrinčiam asmeniui, susirgus ar mirus artimam žmogui – iki 90 parų. Nuo projekto pradžios atokvėpio paslaugą gavo 154 šeimos, per 2018 m. – 80 šeimų. Šiuo metu tokios pagalbos sulaukė 26 šeimos, planuojama, kad artimiausiu metu paslauga pasinaudos dar apie 70 šeimų.

REKLAMA

L. Gulbinė įsitikinusi, kad būtinos ir kitos paslaugos, kurios padėtų asmeniui integruotis visuomenėje: dienos centrai, socialinės dirbtuvės, asmeniniai asistentai, darbo asistentai, įdarbinimas su pagalba, pagalba priimant sprendimus ir pan. „Tikėkimės, kad iki 2024 m. atsiradęs platus paslaugų spektras įgalins žmones gyventi orų, įdomų ir turiningą gyvenimą bendruomenėje, neišsiskiriant su šeima, artimaisiais ir savo pažįstamų ratu“, – optimistiškai nusiteikusi projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė 

Joana
2019-01-12 14:30:48
Kam jūs rupit ubagai Lietuvos gyventojai.Nei valdžiai nei kam.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

nuomone 2019-01-13 16:54:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
mano nuomone, tokie perejimai valstybei kainuos daugiau negu dabar, viskas bus ismetyta reikes veziot visur, baseinai, kaniterapijos ir t,t kazi kaip su valgykla, kur maista darys, dar yra didele dalis su proto ir fizine negalia zmones - autistai, kur aplamai uzsidare ir jiems net nepritaikysi savarankiskumo ir sunkiai prisitaiko prie permainu.vienu zodziu bus matyt kaip ir kas, aisku geriau jog jie gyventu su tevais ir butu seimyninis gyvenimas, samdytusi auklytes jei kur reiketu isvaziuot ar pavargtu, bet didzioji dalis tevu net neima vaiku net vasarai. musu valstybe nera tokia turtinga kaip kitos    ATSAKYTI
Aldona 2019-01-12 14:30:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
jeigu kartu gyvena toks asmuo- šeima pasmerkta - nei kelionių, nei poilsio, net į svečius eiti nėra kaip.    ATSAKYTI
Anonimas 2019-01-12 22:42:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tam yra tokia paslauga, kaip asmeninis asistentas.  
keista 2019-01-13 16:57:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kodel pasmerkta, galima nuvezti i dienos centra arba aukle pasamdyt  
Joana 2019-01-12 14:30:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kam jūs rupit ubagai Lietuvos gyventojai.Nei valdžiai nei kam.   ATSAKYTI
Irena 2019-01-12 11:47:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Duok dieve ,sulauksime geresnių laikų.Gal po daug metų ir bus igyvendinta,kas numatyta.   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
Ingrida Riterienė – Velykų medžio sumanytoja. (Danutės Gailiūnienės nuotr.)
Prieš Velykas nedidelis Švėkšnos miestelis Šilutės rajone vėl tapo dėmesio centru – prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios trečius metus iš eilės papuoštas Velykų medis. 6 ...
Psichologė Ieva Vainoraitė sako, kad vaikui svarbiausia – nuoseklumas ir stabilumas. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Su psichologe Ieva Vainoraite susitinkame prieš pat Velykas. Ieva sako, kad jai ši šventė labai graži, siejasi su pavasariu, atgimimu. Taigi gražios pavasario šventės ...
Karolina sako, kad lankant Aistį ligoninėje kyla kūrybinių idėjų. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Netikėtai susirgęs kiekvienas išgyvena visą spektrą emocijų – nuo ligos neigimo, pykčio („Kodėl man?“) iki savęs ir kitų kaltinimo, nusivylimo ir kt. Vis dėlto ilgainiui tenka ...
Vaikas (nuotr. 123rf.com)
Emocinis kognityvinis konsultavimo (EKK) metodas 2015 m. Lietuvą pasiekė Izraelio ambasados iniciatyva. Jo pradininkė – mokslininkė dr. Maly Danino, 1964 m. įkurtos Izraelio ...
Volfgangas Amadėjus Mocartas (nuotr. 123rf.com)
Skaitytojų klausėme, kokio kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais remiasi šiuolaikinė autizmo gydymo praktika. Viktorinoje dalyvavo 510 žmonių. 18,2 ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų