Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2018.12.26 15:57
Įdomu, apie ką kalbasi animatorė Rasa Joni (kairėje) ir gestų kalbos vertėja Indrė Dulskaitė? (Surdologijos centro archyvo nuotr.)

Įdomu, apie ką kalbasi animatorė Rasa Joni (kairėje) ir gestų kalbos vertėja Indrė Dulskaitė? (Surdologijos centro archyvo nuotr.)

Įsivaizduokite, kad už stiklo verda gyvenimas, o jūs tik atokiai stovintis stebėtojas. Liūdnoka, tiesa? Ir netikėtai prieina Kakė Makė, Netvarkos nykštukas ir gestų kalba sako: „Labas, pažaisk su mumis.“ Na, čia tie girdinčių vaikų mylimi herojai iš to paties pavadinimo Linos Žutautės knygelės, kartą per savaitę besisveikinantys su mažaisiais draugais ir iš TV8 ekrano.

Ar gali būti dar puikiau?! Gali, šypsosi Surdologijos centro (SC) projekto „Įtraukiančios istorijos – lietuviškos pasakos gestų kalba“ vadovė Lina Juozaitienė, jei staigmenų yra ne viena, o visos septynios. Ir pasakoja, kad jėgas suvienijo rašytojai, aktoriai, leidyklos, animatorė, dailininkai, operatoriai, projekto vykdytojai tam, kad galų gale ir kurtieji vaikai galėtų mėgautis animuotomis, gimtąja kalba pasektomis pasakomis.

REKLAMA

Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas kibo į mokslus

Būtų smagu kurčiuosius vaikus suvesti su Kake Make, nuo pat pradžių svajojo projekto vykdytojai. Bet kaip tai padaryti, jei vieni nemoka nė gesto, o kitų lietuvių kalbos įgūdžiai dar silpnoki? Kol specialistai kūrė sudėtingas schemas, Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas, tiksliau, šiuos personažus įkūniję aktoriai Marija Laukė ir Justinas Narvidas, netikėtai apsisprendė: mokysimės gestų kalbos. SC darbuotojos gimtakalbės Monikos Kumžaitės padedami taip gerai išmoko savo tekstus, kad jau drįso stoti po rampų šviesa.

Dar anksčiau parengiamieji darbai užvirė užkulisiuose. Režisierius Vygintas Prebergas specialiai kurtiesiems pagal „Kakės Makės“ istoriją parengė scenarijų. Leidykla „Alma littera“, turinti šio prekės ženklo teises, leido pagal jį knygą versti į gestų kalbą ir ekranizuoti. Lietuvos kurčiųjų draugijos diktorė Jurgita Jankutė-Miškinė stengėsi susigyventi su jai patikėtu istorijos pasakotojos vaidmeniu. Ir tik po to UAB „TV Manija“ studijoje prasidėjo filmavimas.

Kurtieji vaikai tapo vertėjais

Tuo pat metu vyko kiti darbai. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro ugdytinė Mantė Songinaitė savo negirdintiems bendraamžiams išvertė vieną rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus knygos „Braškių diena“ istoriją. Mergaitei teko įsijausti į krokodiliuko dieną braškių apsuptyje.

REKLAMA

Jos bendramoksliui Titui Bartusevičiui rūpėjo gestų kalba taip papasakoti rašytojo Beno Bėranto ir iliustratorės Vilijos Kvieskaitės sukurtą voveraitės nuotykių epopėją „Riešutortą“, kad visi suprastų, kaip svarbu visada sakyti tik tiesą, labiau pasitikėti savo mamomis, vertinti draugystę.

Jaunieji pasakotojai atvirauja, kad pirmoji jų vertimo patirtis buvo tokia įtraukianti, kad šiandien, kai kūrybinis darbas baigtas, jie net patys sau truputį pavydi laiko, praleisto kartu su knygų herojais. Vaikai sutiko pasidalyti įspūdžiais. Savo mintis sudėjo į filmuką ir SC darbuotojų paprašė jas išversti į lietuvių kalbą. Kai tau 12 metų, esi kurčias, be abejo, geriausia įspūdžius pasakoti gimtąja kalba.

Titas džiaugiasi, kad reikėjo perteikti esmę, o ne versti į kalkinę kalbą: „Man labai patiko išnarplioti pačią situaciją. Lengva nebuvo. Reikėjo treniruotis perteikiant veido išraišką, judesį. Svarbiausia, kad tai skirta vaikams. Vertimas vaikams yra kitoks nei paprastas vertimas. Tokios patirties iki šiol neturėjau.“

Bendramoksliui pritaria ir Mantė: „Buvo žodžių, kurių nesupratau, bet nebuvo jau taip sunku, o svarbiausia – naudinga. Ar patirtis paskatino daugiau skaityti? Negalėčiau taip sakyti. Vis dėlto sutinku, kad galbūt skaityti reikėtų daugiau.“

REKLAMA

Pasakas sekė ir SC darbuotoja

Staigmenų kurtiesiems vaikams septynetuke atsidūrė ir autorės Evelinos Daciūtės kartu su dailininke Inga Dagile papasakota istorija „Drambliai ėjo į svečius“. Tai kūrinys, kuris 2015 metais pripažintas geriausia ir gražiausia knyga patiems mažiausiems skaitytojams. Čia papasakota ne tik smagi 10 dramblių šeimos istorija, bet sudaryta galimybė ir pasimokyti skaičiuoti. Kai mažieji knygelę „perskaitys“, iš tiesų nebus labai sunku atsakyti, kiek visgi dramblių atėjo į svečius.

Rašytojos ir animatorės Rasos Joni sukurta istorija „Žvaigždėtasis Arkliukas ir meškiukas Panda“ ne tik sklidina personažų draugystės ir rūpesčio vienas kitu akimirkų, švelnumo, arbatos ir imbierinių sausainių kvapo, bet ir garsino mūsų šalį užsienyje. Tai viena pirmųjų animuotų elektroninių knygų pasaulyje, kurią lietuviai išvertė į aštuonias kalbas. Šiemet šis sąrašas pasipildė dar viena.

Dienos šviesą išvydo ir du lietuvių tautosakos perliukai – „Trys nuotakos“ bei „Vargšas ir besotis“. Visus išvardytus kūrinius išvertė SC darbuotoja M. Kumžaitė.

Projekto sėkmę sieja ir su animatorės asmenybe

R. Joni, VšĮ „Joni Art“ steigėja, SC vadina gerąja fėja. Menininkė sukūrė lietuviškų pasakų iliustracijų, animavo net keturis kūrinius: dvi lietuviškas pasakas, „Drambliai ėjo į svečius“ ir „Braškių dieną“. Ši linksma ir šiltai bendraujanti moteris projekto vykdytojams įkvėpė pasitikėjimo ir motyvacijos, o negirdintiems mažyliams atvėrė duris į išraiškingą vaizdinių fantazijų ir išmonės pasaulį.

REKLAMA

Rašytoja ir animatorė teigia ir pati gavusi didelę pozityvumo dozę. „Buvo labai įdomu dirbti šiame projekte, prisidėti prie svarbios vaikų grupės lūkesčių pildymo, pažinti šiuos nuostabius žmones. Tai buvo pirmasis mano susitikimas su negirdinčiais vaikais, bet dėl to dirbti buvo tik įdomiau. Pajutau, koks didelis privalumas bendraujant mokėti gestų kalbą, todėl ateityje svarstau pradėti jos mokytis“, – sako R. Joni.

Kūrybinių dirbtuvių rezultatas – 12 originalių istorijų

Kai teigėme, kad kurčiųjų laukia septynios ypatingos dovanos, buvome tik arti tiesos. Staigmenų, pasirodo, parengta kur kas daugiau. Vasarą projekto iniciatoriai apsilankė Anykščių rajone vykusioje kurčiųjų vaikų stovykloje „Tylioji pasaka“ ir ten surengė kūrybines dirbtuves. Jose vaikai bendravo su R. Joni, kūrė savo pasakas, vėliau jas pasakojo lietuvių gestų kalba, mokėsi naujų kontekstinių žodžių. Dabar visi 12 vaizdinių pasakojimų jau sumontuoti ir kartu su naujai išverstais kūriniais skelbiami SC interneto svetainėje (www.surdo.lt) ir „YouTube“ kanale.

SC į internetinę erdvę perkėlė ir 2007 m. jų pačių parengtą DVD su 17 į gestų kalbą išverstų pasakų („Pasakos kurtiems vaikams“). Be abejo, „senjorės“ veido skaistumu negali prilygti šiandieninėms septynioms „jaunoms panelėms“, bet buvo svarbu, kad visi vertimai būtų vienoje vietoje ir vaikams taptų prieinama kuo didesnė pasakų ir istorijų įvairovė.

REKLAMA

Lyg laimėję aukso puodą

Lietuvos kultūros tarybai finansavus projektą, jauniesiems skaitytojams atsivėrė galimybės susipažinti su lietuvių vaikų literatūra. Siekiant prisitaikyti prie vizualių vaikų poreikių, pasitelktos vaizdinės pasakos, kuriose yra iliustracijų, animacijos ir vertimas į lietuvių gestų kalbą. „Kartu su specialistais iš „Mažojo princo“ fondo atrinkome dvi tradicines lietuviškas pasakas ir penkias modernias knygas. Džiaugiamės, kad prie šio projekto prisidėjo leidyklos „Alma littera“, „Tikra knyga“, „Nieko rimto“, knygų autoriai bei iliustratoriai Kęstutis Kasparavičius, Benas Bėrantas, Lina Žutautė, Inga Dagilė. Dėkingi esame prodiuserių kompanijai „TV Manija“ ir įmonės vadovui Žygimantui Šalkauskui bei nuostabiajai animatorei Rasai Joni“, – garsių partnerių būriu džiaugiasi L. Juozaitienė.

Norėdami pasiekti kuo platesnę tikslinę auditoriją, organizatoriai parengė ne tik internetinę istorijų versiją, bet ir 300 DVD kompaktų, kuriuos išdalys vaikams, namuose neturintiems interneto, ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokomi klausos negalią turintys mokiniai. DVD taip pat bus paskleisti po bibliotekas, kur vyks jų pristatymai.

„Tikime, kad knygos padės stiprinti girdinčių tėvų ryšį su savo kurčiais vaikais. Niekas taip nesuartina kaip bendra veikla. Jeigu dar tėveliai, sekdami Kakės Makės pavyzdžiu, ryšis mokytis gestų kalbos, tai bus dviguba vaikų ir mūsų sėkmė, – sako pašnekovė. – Visos septynios istorijos papasakotos gestais ir užrašytos lietuviškai. Taip siekėme, kad vaikai galėtų tobulinti ir gestų kalbą, ir mokytis valstybinės kalbos.“

REKLAMA

Pašnekovė įžvelgia ir netiesioginių naudų. Pasakoja, jog ji ir kiti kolegos niekada neabejojo, kad SC studija gana kokybiškai įrengta. Nuomonė pasikeitė, kai pamatė, kaip pranašu filmuoti vaizdą dviem kameromis ir išsirinkti geriausią matymo kampą. O kur dar „TV Manijos“ patarimai, kaip organizuoti filmavimo aikštelės apšvietimą, parinkti fonus. Pasak L. Juozaitienės, labiau patyrę kolegos tiesiog užaugino jų ateities vizijai sparnus.

„Matydami, kaip negirdintiems mažyliams patinka animuotos pasakos, kaip žaismingai žiba jų akys sekant istorijos vingiais, ir patys užsikrėtėme jų atradimų džiaugsmu. Jaučiamės tarsi laimėję ne finansavimą projektui, o milijono vertės aukso puodą. Kitąmet sieksime gauti lėšų projekto tęsiniui“, – tikina L. Juozaitienė.

Straipsnio autorius: Remigijus Samuilevičius

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų