Skaičiau Jūsų straipsnį ir džiaugiausi, viską ką parašėte daugelis mūsų visų praeitis. Todėl mes galime sakyti, kad už augome suprasdami: kas yra pagarba, atsakomybė, darbas. Beržinė košė nievienam nepakenkė, bet labai gaila, kad mūsų seimunai užmiršo ir priima absurdiškus įstatymus, nors jie dauguma užaugo turbūt gavę nors vieną kartą rykštės.

Pritariu 100%.

Kaip pirštu į akį, Super

Sutinku ir pritariu autorei 100procentų.

Labai geras straipsnis,paprasta gyvenimiska tiesa ,drasi ir protinga moteris,linkiu sekmes.

Pritariu autorei!

Pritariu visu 100 procentu,niekas nesako kad vaika reikia tiek musti ,kad suluosintum,bet kad zinotu kas ir kur galima ir ko negalima,jei rodo ozius net viesoi vietoi ,tai grieciau subarti ar pleksteleti per uspakali tikrai nepakenks.Reikia skirti,kur vaika musa istisai,net darzelyje vaikas skundziasi ir niekas negirdi,o kai pamato kad mama pliauksteli,tai bega atimti ir metus laiko tampo tevus kaip didziausius nusikaltelius.Kokia teise turi ,gal nori pasirodyti kad uoliai dirba. Tegul po kaimus pasidairo ir pamatys kad yra tokiu kur tikrai reikia auklejimo. Bet matyt perdaug vargo su tokiais.

Labai pritariu autorei.Pati augau didelėje šeimoje ir nuo šešių metų vasaros laikotarpiu priziuredavau vaikus iki dešimtos klasės ,o dar siudavau drabužius,tai iš siuvimo isleistuvems nusipirkau suknelę ir batukus.Ir tėvams padedavome ūkyje,nors ir nedidelis buvo.Pati uzauginau keturis vaikus,visko buvo ir gerų valandų ir blogų,ir beržinės košės gaudavo,bet ne vienas nepyksta.Ne visi vaikai yra vienodi,vienus galima sudrausminti švelniu žodžiu,o kitiems reikia griežtai.

Pritariu Mamai.Jūs užrašėte mano mintis...

Šaunuolė autorė ir drąsi . Su didžiule pagarba.