Diskriminacija dėl negalios – nuo konsultacijos iki nagrinėjimo teisme

Skaityk lengvai

Negalią turinčių žmonių skundų dėl galimos diskriminacijos įvairiose gyvenimo srityse pastaraisiais metais nežymiai mažėja, bet nusiskundimai dėl lygių galimybių suvaržymo negalios pagrindu ne pirmus metus užima vieną lyderiaujančių pozicijų. Atsižvelgusi į gautus skundus ir reagavusi į viešojoje erdvėje paviešintus galimos diskriminacijos dėl negalios atvejus, praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko 41 tyrimą, suteikė 352 konsultacijas, pateikė atsakymus į 76 elektroniniu paštu pateiktus paklausimus. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis. Aldonos Milieškienės nuotr.

Daugiau kaip 100 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų neturi darbo. Juos įdarbinti atsisakantys darbdaviai viena pagrindinių priežasčių įvardija žemą kvalifikaciją. Šia aplinkybe dažniausiai grindžiamas ir jiems mokamas menkas darbo užmokestis. 

REKLAMA

Vis dėlto į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – Tarnyba) besikreipiantys neįgalieji (pernai gauta 10 tokio pobūdžio skundų) atskleidžia, kad situacija nėra tokia vienareikšmiška. Tarnybai skundą pateikusi asociacijoje „Pasitinkant senatvę“ socialine darbuotoja įsidarbinti norėjusi moteris buvo įsitikinusi, kad būtent negalia, o ne kvalifikacijos stoka tapo svarbiausia kliūtimi gauti darbą. Tyrimą atlikę Tarnybos specialistai patvirtino – pagal kvalifikaciją ir būtinus reikalavimus pareiškėja galėjo dirbti, o kadangi darbdavys argumentuotai nepagrindė savo sprendimo jos neįdarbinti, buvo pripažinta diskriminacija negalios pagrindu. 

Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1901 m.
1927 m.
1934 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
1901 m.
13.1%
1927 m.
36.9%
1934 m.
50%

REKLAMA

Į darbą nepriėmė dėl... per aukštos kvalifikacijos 

Netinkama kvalifikacija, tik šįkart – per aukšta, tapo ir dar vieno atsisakymo įdarbinti pagrindu. 

Teisininko išsilavinimą turintis neįgalus vyras apsidžiaugė radęs VšĮ „Versli Lietuva“ skelbimą – įstaiga ieškojo Kėdainių regiono koordinatoriaus. Jis pateikė visus reikalaujamus dokumentus, tačiau į darbo pokalbį nebuvo pakviestas. Sužinojęs priežastį, negalėjo patikėti – paaiškėjo, kad jo kvalifikacija buvo... per aukšta siūlomoms pareigoms. Įtaręs, kad tai nebuvo pagrindinė priežastis, o tokiam „Verslios Lietuvos“ sprendimui įtakos turėjo ir jo negalia, kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. 

Tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis neslepia – ši situacija išties buvo išskirtinė. „Domėjomės tarptautine praktika, kaip gali būti vertinamas per aukštas išsilavinimas. Radome personalo atrankos specialistų pamąstymų – esą jeigu labai aukštos kvalifikacijos žmogus eina į žemesnės kvalifikacijos pareigas, tikėtina, kad ilgai nedirbs, ieškos geresnių, todėl neatsipirks į jį įdėtos darbdavio investicijos“, – pasakoja V. Muliuolis. Tačiau tai, pasak jo, neturi nieko bendra su darbuotojo teisėmis, tai patvirtina ir teismų praktika. Šiuo atveju žmogus net nebuvo pakviestas į pokalbį, o tai akivaizdžiai parodo, kad darbdavys net nemėgino išsiaiškinti galimų jo planų. 

Tiriant skundą įstaiga tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad esą nebūtų galėjusi išpildyti finansinių kandidato lūkesčių. Vis dėlto Tarnybos sprendime konstatuota, kad į atitinkamas pareigas pretenduojantis darbuotojas pats sprendžia, ar jam priimtinas siūlomas darbo užmokestis, kitos darbo sąlygos. „Darbdavys negali už potencialų darbuotoją nuspręsti, kokie yra jo lūkesčiai dėl darbo užmokesčio, taip pat ir dėl to, ar jo išsilavinimo ir darbo patirties lygis ne per aukštas siūlomai pozicijai užimti“, – sako Tarnybos Teisės skyriaus vadovas ir priduria, jog VšĮ „Versli Lietuva“ buvo įspėta dėl padaryto pažeidimo – pareiškėjo diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. 

REKLAMA

Praeitų metų veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad beveik 20 proc. Tarnybai pateiktų kreipimųsi buvo dėl daugialypės diskriminacijos, t. y. buvo kreiptasi dėl diskriminavimo daugiau nei vienu pagrindu. 

V. Muliuolis atkreipia dėmesį, kad diskriminacijos dėl negalios apraiškų Tarnyba nustato ir įsidarbinant keliamuose reikalavimuose – jie suformuluojami taip, kad neįgalus žmogus į tokią darbo vietą negali net pretenduoti (pavyzdžiui, reikalaujama turėti vairuotojo pažymėjimą ar mokėti važiuoti dviračiu). Į Tarnybą kreiptasi ir dėl skirtingų darbo sąlygų neįgaliems asmenims, tinkamo darbo vietos, laiko, kitų darbo sąlygų nepritaikymo, priekabiavimo dėl negalios darbovietėje. 

Tarnybos sprendimai priimtini ne visiems darbdaviams 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimai ne tik įspėja apie pažeidimus, bet ir įpareigoja imtis priemonių, kad diskriminacija būtų panaikinta ir lygių galimybių apribojimai nesikartotų. Vis dėlto, pasak V. Muliuolio, ne visos įmonės ar įstaigos su tuo sutinka, kreipiasi į teismą. Praėjusiais metais Tarnyba dalyvavo 28 administracinėse bylose – Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta po 14 bylų. Dėl Kontrolieriaus sprendimų panaikinimo į administracinius teismus kreiptasi 22 kartus. Išnagrinėjus 9 iš šių bylų pareiškėjų skundai arba prašymai buvo atmesti, vienas skundas patenkintas, likusios 12 bylų dar neišnagrinėtos. 

V. Muliuolis atkreipia dėmesį, kad skundo nagrinėjimas teismuose gali užtrukti. Ypač jei teismo sprendimu nepatenkinta šalis teikia apeliaciją aukštesnės instancijos teismui – procesas vien šioje instancijoje gali užtrukti iki dvejų metų. 

REKLAMA

Daugiau nei dvejus metus abiejų instancijų teismai nagrinėjo negalią turinčios teisininkės bylą. Dirbančios moters darbingumo lygiui dar labiau sumažėjus prasidėjo priekabiavimai dėl jos negalios, pasipylė nepagrįsti komentarai dėl atliekamo darbo. Negalėdama susitaikyti su tokia padėtimi moteris savo noru išėjo iš darbo, bet dėl priekabiavimo kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri atliko tyrimą ir patvirtino kelis priekabiavimo dėl negalios atvejus. Darbdavys su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui. Ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies – teismas nustatė, kad keliuose epizoduose priekabiavimo dėl negalios iš tikrųjų būta, bet ne visuose. „Pirmos instancijos teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundėme tiek mes, tiek pareiškėjas – šios moters darbdavys, – pasakoja V. Muliuolis. – Peržiūrėjus bylą kovo mėnesį pagaliau buvo paskelbtas galutinis verdiktas, patvirtinęs Tarnybos sprendimą.“ Moteris nesiekė prisiteisti žalos atlyginimo, jai labai svarbu buvo teisme apginti savo garbę. 

Bylinėjimasis tebevyksta dėl dviejuose prekybos tinkluose pardavėja arba salės darbuotoja įsidarbinti norėjusios negalią turinčios moters diskriminacijos. Nors ji jau buvo dirbusi panašioje darbovietėje ir jos sveikatos būklė netrukdė tokių pareigų atlikti, tačiau šie prekybos tinklai atsisakė ją priimti. „Atlikusi tyrimą Tarnyba pripažino diskriminaciją dėl negalios, – sako V. Muliuolis, – bet sulaukė skirtingos darbdavių reakcijos – vienas pripažino, kad buvo neteisus, o kitas kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Nesulaukęs sau palankaus sprendimo ieškinį pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dabar ši byla bus nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.“ 

REKLAMA

Diskriminaciją galima užkardyti 

V. Muliuolio teigimu, diskriminaciją užkardyti gali ne tik Kontrolieriaus įspėjimai ar teismo sprendimai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vis daugiau dėmesio skiria lygių galimybių pažeidimų prevencijai – konsultacijoms, atsakymams į elektroninėje erdvėje pateikiamus paklausimus. Dėl galimos diskriminacijos darbo santykių srityje pernai atlikta 10 tyrimų, o lygių galimybių kontrolieriaus išvados pateiktos 12 dėl galimo pažeidimo besiteiravusių gyventojų. Pasak V. Muliuolio, tai, kad nė vienas iš jų Tarnybai skundo nepateikė, rodo, jog prevencinė veikla buvo naudinga. 

Į Tarnybos teisininkus kreipęsis žmogus teigė, jog darbo pokalbyje sužinoję, kad kandidatas turi negalią, darbdavio atstovai paprašė nurodyti, dėl kokio sveikatos sutrikimo nustatytas ribotas darbingumas. „Neįgalus žmogus norėjo sužinoti, ar pagrįsti tokie klausimai, – sako V. Muliuolis. – 

Paaiškinome, kad tai – ypač saugomi asmens duomenys ir nei iš darbo ieškančio, nei iš jau dirbančios žmogaus negalima reikalauti jų atskleisti.“ 

Panašių paklausimų, konsultacijų būta ir daugiau. V. Muliuolis sako, kad bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis, juos konsultuojant visada pabrėžiama, kad jie drąsiai kalbėtųsi apie savo teises su darbdaviais, nesitaikstytų su galima diskriminacija, o jeigu nepavyktų geranoriškai susitarti, informuotų Tarnybos specialistus.

Sraipsnio autorė: Aldona Milieškienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų