Nuo šiol Trakų pilies lobius gali pamatyti ir aklieji

Skaityk lengvai

Išgarsinta Kęstučio ir Vytauto žygių, apdainuota paties Maironio, Trakų pilis iki šiol tebežadina vaizduotę ir istorinę atmintį. Retas nesame žingsniavę į pilies salą vedančiu mediniu tiltu, vaikštinėję jos kiemais, lietę jos sienų akmenų. Be išvykos į Trakus neapsieina nė viena didesnė tarptautinė konferencija. 

Trakų istorijos muziejus parengė edukacinę programą neregiams ir silpnaregiams „Regiu Trakų pilį“. Linos Puodžiūnienės nuotr.
11

O ką Trakų pilis gali papasakoti neregiui, niekada jos nemačiusiam nei gyvai, nei paveikslėliuose? Suprantama, vaikščiodamas jos kiemais, apžiūrinėdamas patalpas, klausydamasis nuo sienų atsimušančio aido, tam tikrą vaizdą jis gali susidaryti, tačiau tas vaizdas bus tik jo lakios ar nelabai lakios vaizduotės padaras, dažnai su realybe turintis mažai bendra. Dar blogiau su pilies vitrinose išdėstytais eksponatais – jų liesti nevalia! O būtų taip įdomu... 

REKLAMA

(11 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nuo šiol Trakų pilies lobius gali pamatyti ir aklieji

Nauja edukacinė programa

Šių metų pabaigoje Trakų istorijos muziejus paskelbė apie edukacinę programą neregiams ir silpnaregiams „Regiu Trakų pilį“. Specialiai akliesiems pagamintas Trakų salos pilies maketas, taip pat daugiau nei 40 muziejaus eksponatų – indų, koklių, papuošalų, kitų buities apyvokos daiktų – analogų. Analogai yra tokios senovinių daiktų šiuolaikinės kopijos, kai tiksliai laikomasi originalo formos, matmenų, medžiagos, iš kurios jie buvo pagaminti, reikalavimų. Taigi, aklieji, atvykę į Trakų pilį, nuo šiol rankose galės laikyti lygiai tokius pačius ąsočius, puodus ir kitus daiktus, kokius naudojo XIV–XV a. čia gyvenę žmonės. 

„Trakų pilies muziejus neskirsto žmonių į „jūs“ ir „mes“, – sako muziejaus Viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vadovė Brigita Balčytienė. – Visi, taip pat ir specialiųjų poreikių turintys žmonės, esame „mes“. Iki šiol neregiams lankytojams neturėjome galimybės parodyti nei pilies, nei istorinio jos paveldo. Supratome, kad reikalingas pilies maketas ir archeologinių eksponatų analogų rinkinys. Sumanymą, finansavus Lietuvos kultūros tarybai, pavyko įgyvendinti šiais metais. Maketą pagamino UAB „Lėkis“, eksponatų analogus sukūrė profesionalūs amatininkai rekonstruktoriai. Siekėme, kad analogai būtų kuo įvairesni savo forma, tekstūra, paskirtimi – atspindėtų čia gyvenusių žmonių būtį ir buitį.“

Kaip dažniausiai įvardijate žmogų, turintį negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Neįgalusis.
Žmogus su negalia.
Negalią turintis žmogus.
Žmogus, turintis specialiųjų poreikių.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kaip dažniausiai įvardijate žmogų, turintį negalią?
Neįgalusis.
28,4%
Žmogus su negalia.
33%
Negalią turintis žmogus.
21,1%
Žmogus, turintis specialiųjų poreikių.
17,5%

REKLAMA

Figūrėlės ir maketas

Neseniai įvyko pirmasis neregių susitikimas su Trakų pilies istoriniu paveldu. „Jūs laikote radinių, 1923 m. iškeltų iš Galvės ežero dugno, analogus“, – sako B. Balčytienė ir kiekvienam neregiui įduoda į rankas po nedidelę akmeninę figūrėlę. Archeologų nuomone, figūrėlės gamintos siekiant permaldauti ežero dvasią, kad ši kiekvienais metais nepareikalautų gyvos žmogaus galvos.

Vienose figūrėlėse žmogaus veidas (akys, nosis, lūpos) pavaizduotas itin ryškiai, kitose – labiau stilizuotai, bet visos jos neša žinią ežero dievams, o dabar – ir žmonėms. Beje, figūrėlės nedemonstruojamos nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje – paimamos iš fondų tam tikrais atvejais, todėl jas liečiantys aklieji tampa net šiek tiek pranašesni už reginčiuosius.

Pilies maketas pasitinka lankytoją tik įėjus pro jos vartus. Maketas pagamintas iš žalvario, jį liesdamas neregys lengvai apčiuopia visą pilies teritoriją, atskiras jos dalis, korpusus, bokštus, susidaro vaizdą apie patalpų išdėstymą ir erdves. Gaminant maketą tiksliai laikytasi statinių matmenų ir proporcijų, o prie vienos sienos kukliai stovintis žalvarinis žmogeliukas leidžia suprasti, kiek kartų pilies sienos ir bokštai aukštesni už žmogaus ūgį. 

Pasak muziejininkės, kuriant maketą buvo įvairių nuomonių: „Pirmiausia, koks jis turėtų būti – didelis ar mažas, apimti visą pilies salos teritoriją, ar tik pačią pilį? Nusprendėme, kad makete turėtų būti pavaizduota visa sala, prieigos prie pilies ir pati pilis. Tokio dydžio, kad neregys jį galėtų lengvai apžiūrėti, susidaryti vaizdą liesdamas dviem rankomis. Kartu siekėme, kad maketas būtų estetiškas, malonus ne tik liesti, bet ir žiūrėti. Neabejojame, kad prie jos sustos ne tik aklieji, silpnaregiai, bet ir gerai matantys žmonės. Maketas eksponuojamas pilies kieme, ant kalvio darbo geležinio gotikinio staliuko. Jį galima apeiti ratu, yra užrašai Brailio ir padidintu reginčiųjų raštu.“

REKLAMA

Nuomonės išsiskyrė ir dėl to, kokio tikslumo maketas turėtų būti. Vieni manė, kad reikia kuo mažiau visokių smulkmenų, architektūrinių detalių, nes neregys jose pasiklys, kiti – kad detalių reikia kuo daugiau, nes neregiai jų nėra matę ir neįsivaizduoja, kaip visa tai atrodo tikrovėje. Kūrėjai pasirinko trečią kelią – maketas perteikia kiek galima detalesnį pilies vaizdą, tačiau nėra perkrautas architektūrinėmis detalėmis. Jį gamindami muziejininkai nuolat konsultavosi su neregiais, ir visi drauge rado geriausią variantą. Makete pavaizduota viskas, ko reikia: gynybinis griovys, vartai, pakeliamasis tiltas, laiptai, galerijos, langai, balkonėliai, net stogų danga – jie dengti čerpėmis. Klausydamas gido pasakojimo, žmogus gali pats keliauti pilies menėmis ir koridoriais, surasti pagalbines patalpas, kareivines, didžiojo kunigaikščio gyvenamuosius kambarius. 

Susitikimas su istorija

Maketas yra tik viena edukacinės programos „Regiu Trakų pilį“ dalis – istorijos įdomybės ir iššūkiai juo tik prasideda. Pakilus į vieną iš pilies menių neregių laukia netikėtas susitikimas su viduramžių istorijos eksponatais: indais, papuošalais, žaidimais, ginklais ir šarvais. Aklieji turi retą galimybę rankose laikyti Vytauto laikų ąsočius, dubenis, keptuvę, renesansinę lėkštę. Viskas atlikta kruopščiai, su mažiausiomis smulkmenomis. Tiksliai perteikiama paviršiaus faktūra, nelygumai, iškilimai, net degant nutekėjusios glazūros lopiniai. Viskas autentiška, kaip prieš 600 ar 500 metų. Visą šį gėrį sukūrė Vilniaus puodžių cecho amatininkai. 

REKLAMA

Visais laikais žmonėms reikėjo ne tik maitintis, bet ir susišildyti. Kolekcijoje – trijų rūšių kokliai: Vytauto laikų gotikinis, apvalių formų, pailgas, neglazūruotas – puodyninis; vėlesnis – gotikinis glazūruotas, taip pat puodyninis, bei keturkampis, į viršų platėjantis, puošnus renesansinis. „Norėjome parodyti ne tik atskirus eksponatus, bet ir jų raidą: seniausi, vėlesni, dar vėlesni“, – sako B. Balčytienė. 

O štai ir vienas visiškai autentiškas eksponatas – tikra Trakų pilies sienos plyta. Ją muziejininkė priglaudė iš pilies restauratorių. Šalia plytos – stogo čerpės analogas. Po indų, koklių, čerpių eilė ateina papuošalams ir kitiems namų apyvokos reikmenims. Didžiulė į gėlę panaši sagė, antkaklės, įvijinis žiedas, mažutės, brangiems metalams sverti skirtos svarstyklės. Sunkios, masyvios, įrantomis pažymėtos lazdelės – senųjų laikų pinigai Lietuvos ilgieji. Galima padalinti į kelias dalis, atkirsti tiek, kiek reikia.

Tarp visų šių viduramžių buities eksponatų yra ir tokių, kuriuos mažiausiai tikėtumeisi čia rasti – grakščios, dailios, iš briedžio kaulo meistriškai pagamintos šachmatų figūrėlės. „Neturime pilno Vytauto laikų šachmatų rinkinio, – sako B. Balčytienė. – Bet pilyje rasta skirtingų dydžių ir skirtingų rinkinių figūrėlių. Akivaizdu, kad apie šachmatus Trakų pilyje jau žinota, jais žaista, gal net paties Vytauto.“ 

„Paprastai muziejuose būna taip: nueini, stovi priešais vitriną su eksponatais, o tau pasakoja, pasakoja... Visa istorija iš galvos išgaruoja per pora dienų, – sako neregė Ugnė Žilytė. – Trakų pilies muziejus neregiams pateikė didelę dovaną. Lietuvoje tokių pavyzdžių daugiau nežinau. Jų reikėtų paieškoti ir užsienyje.“ 

REKLAMA

Karybos pradžiamokslis

Pasigrožėję keramikos dirbiniais, papuošalais, rankose palaikę elegantiškas šachmatų figūrėles, prieiname ginklų ir šarvų kolekciją. „Ginklai pagaminti anksčiau, naudojami kitose edukacinėse programose, pilyje vykstančiose viduramžių kovose. Sunešiau viską, ką galima liesti“, – pasakoja B. Balčytienė.

Ginklai visais laikais susiję su užkariavimais, prievarta, smurtu, tad jų aukštinti ar jais žavėtis reikėtų mažiausiai. Vis dėlto turime konstatuoti: tai įdomu, ypač berniukams ir vyrams! Net jeigu žinai, kad tokiu ginklu, koks yra ekspozicijoje, niekada neteks mojuoti: skirtingo ilgio ir svorio, vienarankiai, dvirankiai, raitininkų ir pėstininkų kalavijai, strėlės, net tikras arbaletas. Galima pačiam pabandyti įtempti, užtaisyti, iššauti. Ginklo templė trenkia lyg tikro pistoleto šūvis! 

Smalsiausieji gali pasimatuoti šarvinius marškinius – žiedmarškius, paprašyti, kad būtų aprengti visa šarvuote. Žiedmarškiai sudaro tik nedidelę jos dalį – žmogus nuo galvos iki kojų uždaromas į tikrą geležies kiautą. Pabandykite tokiame kiaute laisvai judėti, pamojuoti sunkiu kalaviju, nukritę – atsikelti, ir suprasite, kas yra viduramžių karyba. Aklieji išbandė ir šį ekstremalų potyrį. O gal norite keleto sunkumų kilnojimo pratimų – prašom! Tikras akmeninis senovinės patrankos sviedinys – pakilnokite, palaikykite rankose, perneškite iš vienos vietos į kitą. Iš karto suprasite, ar galėtumėte Vytauto kariuomenėje tarnauti patrankininku. 

B. Balčytienė pastebi: kol nebuvo sukurta edukacinė programa „Regiu Trakų pilį“, viduramžių karybos eksponatai buvo vieninteliai prieinami neregiams. Dabar galima parodyti jau ne tik karo meną. „Trakų istorijos muziejus turi du maketus – pusiasalio ir salos pilies, – pasakoja muziejininkė. – Kuriant pirmąjį nesiorientuota į neregių poreikius, bet akliesiems jis suprantamas. Turime įvairių edukacinių programų, pavyzdžiui, kelionę pėsčiomis nuo pusiasalio iki pilies salos. Šiek tiek pakoregavus jose gali dalyvauti ir specialiųjų poreikių žmonės.“

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.  


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų