Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.21 11:00

„Koks ugdymas reikalingas mums visiems – greitiems, lėtiems, judriems ir nelabai, susiduriantiems su skirtingų poreikių įvairove?“ Tokį klausimą kėlė Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuotos kasmetinės diskusijos „Geros mokyklos link“, šiais metais pavadintos „Mokykla visiems“ organizatoriai. Norinčių dalyvauti iš anksto prašyta pagalvoti apie rūpimą įtraukiojo ugdymo temą ar klausimą, nes diskusija organizuojama atviros erdvės principu.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuota diskusija „Mokykla visiems“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuota diskusija „Mokykla visiems“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

„Atviros erdvės forumas – tai didelių diskusijų organizavimo forma, – aiškina VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantas Paulius Godvadas. – Ji naudojama, kai žmonės nori kalbėtis tiksliai tik apie tai, kas jiems rūpi.“ Pagrindinis diskusijos klausimas skaidomas į kelias dalyviams rūpimas temas, kiekvienai jų skiriamas atskiras ratas, į kurį susėda norintys ta tema diskutuoti. Kiekvienas diskusijos dalyvis laisvai renkasi tą ratą, kurio tema jam įdomiausia, ir bet kuriuo metu gali iš jo išeiti bei prisijungti prie kito rato. Pasak P. Godvado, tokia forma leidžia per trumpą laiką pasikeisti idėjomis: „Čia vyksta tikri idėjų mainai. Gali per valandą sudalyvauti keliose diskusijose, išgirsti daugybę idėjų.“

REKLAMA

Jau trečią kartą surengtos diskusijos iniciatorius, Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidotas Bacys sako, kad tokia forma ypač tinkama vasarą, kai šilta, ji įtraukianti, dalyvaujantys mokytojai ir kiti specialistai jaučiasi laisvai, nes gali rinktis. „Jeigu mokytojas pajunta pagarbą sau, jei pats gali rinktis, automatiškai keičiasi ir jo elgsena“, – įsitikinęs direktorius.

Svarbiausia – vertybinės nuostatos

V. Bacys sako, kad gyvenimas privertė ieškoti kitokių mokytojų kvalifikacijos stiprinimo formų, nes į mokyklą ateina įvairių vaikų – tarp jų turinčių ir negalią, ir įvairių individualių poreikių. Mokykloje organizuojami mokymai ir diskusijos orientuotos į vertybinių nuostatų kaitą. „Pirmiausia būtina sau atsakyti, ar įtraukusis ugdymas tau priimtinas. Reikia pradėti nuo mąstymo kaitos, tik tada pereiti prie veiksmų. Kai susitvarkai su vertybėmis, paprasčiau susitvarkyti ir su veiksmais mokykloje, klasėje“, – teigia diskusijos iniciatorius.

Paklaustas, ar pavyksta ką nors tokiais būdais pasiekti, treji metai mokyklos direktoriumi dirbantis V. Bacys tvirtina, kad rezultatai akivaizdūs: „Mokytojų, kurie nuo pradžios dalyvauja šiame procese, nuostatos labai skiriasi nuo tų, kurie tik dabar prisijungia, vertybinis pokytis labai ryškus.“

Aukštelkės mokykloje specialiąja pedagoge treti metai dirbanti Ingrida Jurevičiūtė patvirtina direktoriaus žodžius. „Mūsų tikslas – kurti bendruomenišką mokyklą, todėl įtraukios mokyklos modelis iškilo natūraliai. Vaikų negalime rinktis: pas mus eina vaikai ir iš Aukštelkės pusės, kur gyvena milijonieriai, ir iš vienkiemių, kur namuose nėra nei tualeto, nei kriauklės“, – sako Ingrida.

REKLAMA

Pasak specialiosios pedagogės, rugsėjį mokyklą turėtų lankyti 12 negalią turinčių mokinių, o iš viso turėtų būti 34 įvairių individulių poreikių turintys vaikai. „Yra ir tokių, kurie neturi nustatytų diagnozių, bet su jais dirbti daug sunkiau negu su turinčiais negalią, – tvirtina Ingrida. Ji priduria, kad su vaikais ne taip sudėtinga dirbti, kaip su mokytojais. – Jei tik kas nors siūloma kitaip, iš mokytojų girdžiu: nenoriu, nemoku, nesugebėsiu, čia tu, čia tavo.“

Socialinio darbo studijas baigęs P. Godvadas mano, kad visiems geros mokyklos kūrimas – skaudi tema, apie kurią kalbama pernelyg neatsakingai. „Tai rimtas iššūkis – jis ne juokingas, ne paprastas, ne administracinis. Visas problemas užkrauti mokykloms – tegul susitvarko, negalima, mokyklos turi gauti paramą, bent jau tos, kurios nori kurti tokią mokyklą. Reikia viską pertvarkyti, nes dabartinis mokymas netinka, klasės netinka, suolai netinka, mokymo įrankiai netinka, mokytojai nepasiruošę. Paramos sistemos iš esmės nėra, tik deklaracijos. Ši tema bus skaudi, kol jos neišspręsime“, – teigia P. Godvadas.

Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Daugiau kaip 7 tūkst.
Beveik 15 tūkst.
23 tūkst.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Daugiau kaip 7 tūkst.
12.7%
Beveik 15 tūkst.
34%
23 tūkst.
47.2%
Nežinau, man tai neaktualu.
6.1%

REKLAMA

Ką gali bendruomenės?

„(Ne) prisitaikymas...“, „Ar ir kaip švietimas tampa žmogaus teise?“, „Mokytojas: ko iš jo tikimasi ir ką jis gali?“, „Ar įmanoma mokykla visiems be vietos bendruomenės?“, „Mokyti ar leisti mokytis?“ – tik dalis temų, kuriomis diskutavo į Aukštelkę susirinkę mokytojai, specialieji pedagogai, įvairių švietimo institucijų specialistai.

Pats renginio „kaltininkas“ V. Bacys atsisėdo į ratą, kuriame diskutuota apie bendruomenę ir įvairovę. „Mūsų mokykla priima negalią turinčius žmones, o mes diskutavome apie tai, kiek pati bendruomenė yra atvira kitokiems žmonėms, kurie dažnai patys neįsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Kalbėjome, ką daryti, kad visi pajustume naudą.“

P. Godvadas įsitikinęs, kad bendruomenių vaidmuo per mažai vertinamas. „Kai kalbama apie vaikus, švietimą, įtraukųjį ugdymą, visą laiką akcentuojama, ką turi daryti tėvai, specialistai, bet niekas nekalba, ką turi daryti kaimynai, bendruomenė, o be jos neįmanoma“, – įsitikinęs VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantas.

P. Godvadas mano, kad dauguma socialinių problemų kyla bendruomenėje. „Problemos atsiranda tada, kai bendruomenės veikloje kas nors negerai. Pavyzdžiui, mažutė Varėnos rajone esančio Mardasavo kaimo bendruomenė 90 procentų problemų išsprendžia pati. Sakykim, turiu kaimyną Kazį, kurį savo automobiliu nuvežu, kur jam reikia – ne todėl, kad tai kilnu, o todėl, kad jis mano kaimynas“, – aiškina P. Godvadas.

Jo įsitikinimu, taip pat bendruomenė turėtų pastebėti, ko trūksta, kad kaimynystėje gyvenantys neįgalūs žmonės jaustųsi lygūs. „Pavyzdžiui, negalią turintis žmogus neišeina iš namų, nes prie namų nėra pritaikytos erdvės. Bendruomenė turi tai pastebėti ir pasirūpinti, kad ta erdvė pasikeistų. Žmonės nemato ryšio tarp savo elgesio ir pasekmių. Kad būtų išspręsta daugybė problemų ir kad jų nekiltų, užtenka nedidelių pastangų, nereikia jokių didelių projektų ir planų“, – teigia P. Godvadas.

REKLAMA

Diskutuojant ieškota atsakymų

Diskusijoje apie mokyklą visiems dalyvavę mokytojai svarbiausiomis išgirstomis mintimis dalijasi Aukštelės mokyklos feisbuko puslapyje. Štai kai kurios mokytojų užrašytos mintys:

  • Neįgalių vaikų Lietuvoje yra tik 2,5 proc., bet kažkodėl jiems vietos niekur nėra. 
  • Nepritaikytos aplinkos žemina orumą. 
  • Šiuo metu Lietuvoje viską lemia įstaigos politika, etikos kodeksas, santykiai tarp darbuotojų, įstaigos kultūra (vertybės, tikslai).
  • Svarbu priimti susitarimus ir jų laikytis.
  • Negatyvo apie negalią turinčius vaikus yra mažiau ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. 
  • Įtrauki mokykla yra tada, kai visi aiškiai žino, kas, kada ir už ką atsakingas, ir reaguoja į situacijas profesionaliai.
  • Ar tikrai reikia tvoros aplink mokyklą?
  • Pati bendruomenė turi pripažinti narių skirtybes.
  • Bendruomenė reikalinga man tiek, kiek aš reikalingas bendruomenei.
  • Kur pasitikėjimo riba? Kada pasakyti, kad tau nesiseka ir reikia kitų pagalbos?
  • Jei su mokiniais nesišneki apie realų gyvenimą, kokia prasmė mokyti?
  • Mokytojas turi unikalią galimybę prisiliesti prie žmogaus auginimo, prie visuomenės auginimo, ne tik prie akademinių pasiekimų.
  • Mes mažai investuojame į asmeninį santykį su vaiku. Gera mokytis, kur mokytojas myli ne tik dalyką, bet ir vaiką.

„Labai tikiuosi, kad šios dienos diskusijos mokytojų galvose, o ypač – vyresnės kartos, uždegė klaustukų“, – atsisveikindama šypsojosi specialioji pedagogė I. Jurevičiūtė.

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Išsėtinė sklerozė užklumpa jaunus, darbingo amžiaus žmones. Vaizdo reportažo stopkadras.
Gegužės 30-ąją visame pasaulyje minima Išsėtinės sklerozės diena. Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga. Ja suserga ...
Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse Mindaugas Bilius iškovojo aukso ir sidabro medalius. Aldonos Milieškienės nuotr.
VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas nuolat rengia įvairius seminarus, skirtus pedagogų profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms ...
Lietuvos neįgaliųjų draugijos kasmet rengiamoje stovykloje kai kurie vaikai pirmą kartą pamato jūrą.  LND archyvo nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet pirmą kartą vaikų vasaros užimtumui organizuoti skirs 2,5 mln. eurų. Tai karantino metu sutaupytos lėšos, numatytos ...
 (nuotr. Shutterstock.com)
Nustačius neįgalumą, darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius dažnas ieško informacijos apie tai, kokią valstybės pagalbą ir garantijas galima gauti, domisi konkrečiomis ...
Neįgalieji
Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų