Reaguodama į situaciją, Vidaus reikalų ministerija inicijuoja naujus pakeitimus, kuriais siekiama griežtinti vairuotojų atsakomybę.
Tačiau antstolių teigimu, naujieji mechanizmai veiks tik oficialias pajamas gaunančių piliečių atžvilgiu, o asmenys, kurie turtą ir pajamas slepia šešėlyje naudodamiesi esamomis įstatymų spragomis, valstybei ir toliau gali likti nepasiekiami.
Baudas iš sąskaitų nurašys be tarpininkų
Iki šiol vairuotojai galėjo tikėtis, kad pamiršta nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą tiesiog pasimes biurokratiniuose koridoriuose, tačiau jau šią vasarą situacija keisis iš esmės.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad dabartinė sistema yra smarkiai priklausoma nuo tarpininkų.
„Svarbu pažymėti, kad šiuo metu, iki 2026 metų liepos 1 dienos, VMI pati neturi teisės išieškoti baudų – tai atlieka antstoliai“, – esminį apribojimą įvardija specialistė.
Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu pažeidėjas baudos nesumoka ir nesikreipia dėl jos išdėstymo dalimis, po pusmečio VMI privalo perduoti išieškojimą antstolių kontoroms.
Tačiau nuo 2026 metų liepos mėnesio VMI perims ne tik mokesčių ar baudų, bet ir teismo priteistų sumų administravimą, įgydama tiesioginę prieigą prie skolininkų banko sąskaitų.
„Vienas svarbiausių pokyčių gyventojams – visas laiku nesumokėtas baudas VMI galės pati išieškoti iš skolininko sąskaitų, žinoma, prieš tai jį įspėjusi“, – teigia Dž. Balčiūnienė.
Nauja tvarka palankesnė pažeidėjams
Nors naujoji tvarka atrodo griežtai, tačiau ji bus gerokai palankesnė pačiam pažeidėjui. Jei antstolių paslaugos skolą neretai išaugina dešimtimis ar net šimtais eurų, VMI atliekamas nurašymas asmeniui kainuos vos apie du eurus – tiek, kiek sudaro Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) palaikymas ir bankų taikomi lėšų pervedimo mokesčiai.
Pasak VMI atstovės, antstoliams darbas bus perduodamas tik tuomet, kai išieškoti skolos iš banko sąskaitų nepavyks dėl lėšų trūkumo, gyventojui apskritai neturint sąskaitos, arba kai iš to paties asmens antstolis jau išieško kitas skolas.
Vairuotojai, kurie viliasi teisintis negavę pranešimo apie paskirtą nuobaudą taip pat turėtų žinoti, kad apie padarytą pažeidimą pirmiausia informuoja pati baudą paskyrusi institucija, o praleidus mokėjimo terminą, estafetę perima VMI.
Pranešimai apie turimą skolą keliami į „Mano VMI“ sistemą, siunčiami elektroniniu paštu, o nesinaudojantiems skaitmeniniais įrankiais – paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Norint išvengti staigmenų, vairuotojams patariama nelaukti vasaros reformų ir savo statusą pasitikrinti savarankiškai.
Informaciją apie skirtas baudas ir apmokėjimo terminus galima rasti „Mano VMI“ sistemoje, o detalesnę informaciją apie patį pažeidimą – Informatikos ir ryšių departamento elektroninių paslaugų portale.
Įstatymai saugo piktybinius skolininkus?
Nors VMI ruošiasi perimti baudų išieškojimą į savo rankas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis sako, kad didžiausias barjeras, su kuriuo susiduria išieškotojai, yra teisinė „užuovėja“, kurią skolininkui suteikia patys įstatymai.
„Mes matome asmenis, kurie vadovauja įmonėms, vairuoja brangiausius automobilius (registruotus kitų vardu), tačiau oficialiai gauna tik minimalią mėnesinę algą (MMA) arba dar mažesnę.
Pagal dabartinę tvarką iš MMA neviršijančių skolininko pajamų leidžiama išskaičiuoti tik 10 proc.“, – paradoksalią situaciją atskleidžia I. Gaidelis.
Anot jo, dėl tokio menko išskaitų dydžio išieškojimo procesas tampa tragiškai lėtas. Pavyzdžiui, dėl neseniai įsigaliojusių sumažintų išskaitų kenčia ne tik valstybė, bet ir tie žmonės, kuriems avarijų kaltininkai turi atlyginti neturtinę žalą – jiems teisingumo tenka laukti dešimtmečius.
Situacija tampa dar beviltiškesnė, kai pažeidėjai visiškai pasitraukia į šešėlį. Antstolių atstovas pabrėžia, kad išieškojimas tampa neįmanomas, jei asmuo dirba nelegaliai, slepia pajamas užsienio bankų sąskaitose arba naudojasi šeimos narių vardu išduotais verslo liudijimais.
„Taigi, esminė kliūtis yra pats turto ir pajamų slėpimas įvairiausiais būdais, kuriuos piktnaudžiaujantys skolininkai labai gerai įvaldę“, – konstatuoja pašnekovas.
Pokyčius vertina atsargiai
Valstybės institucijų siūlomi nauji ribojimai, tokie kaip draudimas naudotis viešosiomis paslaugomis, kol kas vertinami atsargiai. Nors bet kokios papildomos spaudimo priemonės yra sveikintinos, I. Gaidelis pasigenda nuoseklaus požiūrio.
„Dabar matome daug paradoksų. Pavyzdžiui, viena ministerija inicijuoja „skolų atostogas“ ir jomis taip pat gali naudotis baudų nesumokėję eismo pažeidėjai, o kita ministerija siūlo įvesti papildomus ribojimus asmenims, nevykdantiems prievolių valstybei“, – valstybinės politikos nenuoseklumą pabrėžia pašnekovas.
Lietuvos antstolių rūmų atstovas akcentuoja esminę problemą – valstybės institucijoms iki šiol nelabai rūpėjo, iš ko gyvena 60 proc. skolingų asmenų, apie kurių oficialias pajamas sistemoje nėra jokios informacijos.
„Turėtų būti griežtinama kontrolė tų asmenų, kurie oficialiai niekur nedirba, gauna pašalpas ir tuo pačiu turi šešėlinių pajamų“, – teigia I. Gaidelis.
Jo teigimu, vienas efektyviausių įrankių prieš tokį piktnaudžiavimą būtų ne nauji mokesčiai ar baudos, o priverstinis darbas bendruomenės labui.
„Tai būtų puikus filtras: jei asmuo oficialiai neturi pajamų, bet randa laiko nelegaliam darbui, prievolė atidirbti tam tikrą valandų skaičių bendruomenės labui priverstų jį rinktis – arba sumokėti skolas, arba prarasti laiką, kurį jis skiria šešėlinei veiklai“, – realią priemonę siūlo antstolių rūmų vadovas.
Anot jo, tai gerokai sumažintų tų pseudo bedarbių skaičių, kurie sėkmingai naudojasi valstybės socialine parama, tačiau piktybiškai ignoruoja jai skirtas baudas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
