Dėl „FedEx“ įmonės mąsto, ji iš ties valdo milžinišką transporto priemonių parką. Jį sudaro lengvieji automobiliai, sunkvežimiai ir net lėktuvai, tačiau didžiausią svarbą „FedEx“ transporto priemonių parke turi furgonai, kurie yra naudojami mažesnių arba didesnių siuntų pristatymui.
Kaip ir bet kurį tokio dydžio įmonė, automobiliams pasiekus tam tikrą ridą, jie keliauja ant prekystalio arba tiesiog iškeliauja į metalo lažą. Dažnu atveju, „FedEx“ nebereikalingus furgonus išveždavo į metalo laužą, tačiau prieš 12 metų bendrovės vadovai nusprendė, kad daugiau kaip 500 tūkst. kilometrų nuvažiavę furgonai galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu. Sukirtę rankomis su naudotais automobiliais prekiaujančia „Holman Automotive“, visi „FedEx“ tarnyboje tarnavę automobiliai iškeliavo į naudotų automobilių rinką.
Toksai „FedEx“ elgesys nėra smerktinas, tačiau įmonių, įsigijusių automobilius iš „Holman Automotive“, pateiktame ieškinyje rašoma, jog „FedEx“ ir „Holman Automotive“ ilgainiui nustatė, kad iš furgonų prekybos galėtų uždirbti daugiau pinigų, jeigu jų rida būtų gerokai mažesnė.
Grupinio ieškinio atstovai teigia, jog „FedEx“ sistemingai ir dideliu mastu keitė originalius automobilių odometrus naujais. Padarius tai, „FedEx“ darbuotojai su jais įveikė ne mažiau kaip 100 000 mylių (160 000 km) ir tuomet juos parduodavo per „Holman Automotive“.
Buvo nustatyta, jog faktinė automobilių rida buvo tris ar net keturis kartus didesnė už tą, kurią rodydavo odometras ir automobilį parduodančios įmonės atstovai. Be to, bjauriausia yra tai, jog automobilius parduodančios „Holman Automotive“ atstovai visiškai ignoravo tokį „FedEx“ elgesį ir netgi reikalavo didesnės pelno dalies.
Į didelio masto sukčiavimą visų dėmesį atkreipė Tomas Laytonas iš Hendersono (Nevada), kuris prekiauja naudotais mikroautobusais ir sunkvežimiais. 2017 m. jis nusipirko vieną tokį vilkiką su puspriekabe iš „FedEx“ ir vėliau jį perpardavė. Vis dėlto, kuomet šios transporto priemonės pirkėjas aptiko, kad „Freightliner“ vilkikas buvo nuvažiavęs daugiau kaip 400 000 mylių (643 600 km) vietoj deklaruojamų 180 000 mylių (289 620 km), jis pirmiausia apkaltino T.Laytoną sukčiavimu.
Tačiau tik tada pardavėjas suprato, kad odometrą pakeitė ne kas kitas, o „FedEx“. Nors vyras ieškojo teisybės teisme, tačiau „FedEx“ vadovams tai buvo ne motais. Įmonė toliau klastojo ridos duomenis, visiškai ignoruodama pavienius atvejus. Šiuo metu skaičiuojama, jog „FedEx“ ir Holman Automotive“ pardavė daugiau 450 tūkst. transporto priemonių su suklastota rida.
Ilgainiui, tūkstančiai žmonių iš Kalifornijos, Floridos, Nevados, Naujojo Džersio, Tenesio, Virdžinijos ir kitų JAV valstijų taip pat pradėjo skųstis apie galimą sukčiavimą. Galiausiai, dėl bendrovių neveiksnumo, defektų turinčių transporto priemonių pirkėjai pateikė grupinį ieškinį, kuris abejas bendroves gali paskatinti kaip reikiant paploninti savo banko sąskaitas.
Natūralu, jog „FedEx“ atstovai primygtinai atmeta bet kokius kaltinimus, tačiau visi požymiai rodo, jog populiarios siuntų tarnybos vadovai turės labai didelių nemalonumų. Visgi, odometrai yra vienas iš tų komponentų, kuris automobiliuose sugenda labai retai. Net jeigu taip įvyko, „FedEx“ turėjo galimybę sąžiningai pranešti, jog prietaisų skydelyje rodoma rida neatitinka realybės.
