Vos vienuolikos metų Gabrielė Butkaliuk – ne tik talentinga, bet ir be galo jautri jaunoji atlikėja, kurią likimas šiemet nuvedė į dvi išskirtines vietas kitoje vandenyno pusėje – Niujorką ir Los Andželą.
Kartu su mama Aurelija Čižauskaite-Butkaliuk patyrusi ne tik scenos jaudulį, bet ir kultūrinius iššūkius, Gabrielė į Lietuvą sugrįžo dar stipresnė – su didesniu pasiryžimu eiti savo pasirinktu keliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kelias į Ameriką – ne be išbandymų
Apie išvyką į Jungtines Valstijas šeima sužinojo dar praėjusių metų lapkričio mėnesį. Iš pradžių viskas atrodė paprasta – net manyta, kad vizos neprireiks.
Vis tik realybė pasirodė kiek sudėtingesnė: Gabrielės mama Aurelija nuo pirmųjų dienų susidūrė teisiniais formalumais, teko nemažai aiškintis su ambasada bei konsulatais dėl įvairių pažymų bei kitų biurokratinių formalumų. Šeima neslepia, kad visa tai pareikalavo daug kantrybės ir jėgų.
„Likus savaitei iki išvykimo išgirdome žinias apie riaušes Los Andžele. Gavome net klausimą iš konsulato darbuotojos – ar vis dar ketiname vykti? Bet mes nusprendėme: stebėsime situaciją ir, jei tik bus kiek saugiau, važiuosime“, – prisimena mama Aurelija.
Scenos jaudulys ir ovacijos salėje
Į valstijas šeima vyko dėl Gabrielės pasirodymų didžiosiose koncertų salėse. Gabrielės pasirodymas Carnegie Hall Niujorke buvo ypatingas – be repeticijų ir net be galimybės įvertinti fortepiono patogumą.
Dabar mama prisimena, kad po pasirodymo Gabrielė pasakojo, jog pradėjus dainuoti jai drebėjo kojos. Vėliau mergaitė su mama dalijosi nerimu, kad labiausiai ją gąsdino tai, kad kūrinio metu gali imti drebėti balsas.
„Būsiu atvira, klausydama dukros pasirodymų tiek Niujorke, tiek Los Andžele aš negalėjau sulaikyti ašarų. Mačiau kaip svetimi žmonės, atėję palaikyti savo vaikų, atsistojo ir plojimais, su iškeltomis rankomis, sveikino Gabrielę. Tai buvo neįkainojama akimirka.
Amerikiečiai po koncerto neslėpė susižavėjimo ir net sakė, kad klausantis Gabrielės balso „šiurpsta oda“. Ši patirtis tapo dar didesne motyvacija – Gabrielė svajoja už Atlanto sudainuoti dar kartą.“
Kultūriniai kontrastai Gabrielės akimis Niujorkas šeimą pasitiko ne tik dangoraižiais ir koncertų salėmis, bet ir kontrastais. Labiausiai nustebino – stiprus ir visur juntamas kvaišalų kvapas. „Liūdna, kad toks pavyzdys rodomas vaikams“, – neslepia mama.
Vis tik 11-metę Gabrielę labiausiai sužavėjo pamatyta Metropoliteno opera, kur ji matė atliekamą baletą „Žizel“ ir „Harry Potter and cursed child“ miuziklas Brodvėjuje. Vėliau – saldūs skoniai ragaujant vietines spurgas bei ledus, vaikštant Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantėmis.
Mama dukrą lydi visur ir visada Kaip pasakoja Aurelija, jos dukra Gabrielė – išskirtinė mergaitė, nuo mažens žinojusi, ko nori.
Dar būdama trejų pareiškė, kad nori eiti į mokyklą, o ne į darželį. Tada mama turėjo ieškoti sprendimo, kuris padėtų norą paversti realybę:
„Aš paskambinau savo pirmajai vokalo mokytojai Loretai Stankuvienei, kuri mane mokė dainavimo nuo mažens ir paprašiau, kad vos trejų metukų mano dukrytę priimtų į pačias tikriausias dainavimo pamokas. Užsiėmimai mokykloje vyko kartą per savaitę. Tada ir prasidėjo Gabrielės muzikinis kelias.“
Nors daugelis galvoja, kad Aurelija yra Gabrielės vokalo mokytoja, tačiau Aurelija skuba tai paneigti: „Aš nesu vokalo mokytoja. Esu Gabrielės užnugaris – žmogus, kuris visada šalia, viską pastebiu, matau ir rūpinuosi jos gerove, talentu, pamokomis bei pasiekimais.
Persikėlus gyventi į Vilnių, Gabrielės vokalo pedagoge tapo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoja Sonata Kudžmienė, su kuria Gabrielė sėkmingai debiutavo tarptautiniuose konkursuose užsienyje.
Dabar ją ugdo ir mūsų operos perlas, solistė Viktorija Miškūnaitė. Gabrielė kaip solistė dar labai jauna, bet turi daug unikalumo. Ji nori išskirtinumo – ieško savito kelio, tad man belieka padėti“, – sako mama.
Šeima muzikai atsidavusi visiškai. Gabrielė laikosi griežto režimo – nevėluoja, prieš koncertus neina į baseinus, ant kalnelių, ryte neplauna galvos, kad tik nesusilpnėtų balsas. „Mums tai – ne auka, tai pasirinktas gyvenimo būdas. Rezultatai ateina tik su atsakomybe“, – sako Aurelija.
Šie pasiekimai – tik pradžia Gabrielė savo talentu gyvena „visa koja“. Ji ne tik turi išskirtinį balsą, bet ir begalinį norą – būti scenoje, liesti žmonių širdis. Šeima į šią kelionę žiūri ne kaip į trumpalaikį projektą, o kaip į ilgą, prasmingą kelią.
„Vaikas ateina per mus, bet jis nėra mūsų. Mes galime tik padėti jam augti. Svarbu, kad Gabrielė suprastų, kodėl viską darome – ne dėl šlovės, bet dėl prasmės. Muzika – tai būdas švęsti gyvenimą.
Savo muzikiniame kelyje esame ne vieni – labai dėkojame fondams, įmonėms, pavieniams žmonėms, kurie mums padeda. Vieni remia finansiškai, kiti – patarimais, palaikymu. Tie, kurie supranta, kiek kainuoja kultūra, žino, ką reiškia tokios kelionės ir išvykos“, – įsitikinusi mama.
Laukia nauji iššūkiai Šiuo metu Gabrielė su mama jau išvykusi į Zalsburgą Austrijoje, kur atvyko atsiimti pirmosios vietos apdovanojimo klasikinės muzikos konkurse ir yra pakviesta dainuoti laureatų rečitalyje Mozarteum salėje.
„Žinoma, turime prisitaikyti prie laiko juostų, pailsėti, atsigauti. Kad ir kur keliautume, visada laikomės griežtos dienotvarkės. Jei ryte laukia koncertai, neužsibūname ir priėmimuose.
Vis dėlto tai netrukdo Gabrielei siekti tikslų – pamačiusi didžiąsias scenas ji kaskart patvirtina sau, kad tai yra jos kelias.
Grįžus į Lietuvą, teko vėl priprasti prie laiko juostos, įprastos kasdienybės. Bet Gabrielė – jau kitoje emocinėje būsenoje.
Mergaitė jau dabar įkvepia kitus – ne tik savo balsu, bet ir drąsa eiti savo svajonių link. O tai – tik pradžia.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
