REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Lietuvos futbolo apdovanojimai (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Dainavimas, drama, šokiai, krepšinis, lengvoji atletika, tinklinis, dailė – Šilalėje vaikystėje Ugnė išbandė viską. Tačiau diena, kai ji susigundė nueiti į futbolo treniruotę su berniukais, apvertė visą merginos gyvenimą.

12

Dainavimas, drama, šokiai, krepšinis, lengvoji atletika, tinklinis, dailė – Šilalėje vaikystėje Ugnė išbandė viską. Tačiau diena, kai ji susigundė nueiti į futbolo treniruotę su berniukais, apvertė visą merginos gyvenimą.

REKLAMA

„Mano pažintis su futbolu įvyko kiemo aikštelėje, kuri atrodė tarsi nuokalnė, tačiau tai buvo didžiausia veja aplink mūsų daugiabučių kiemą, – prisimena Ugnė Šmitaitė. – Neslėpsiu, dauguma mano draugų buvo vaikinai, kurių dėka aš ir pradėjau futbolo kelią“.

Ugnei buvo dešimt metų, kai geriausias draugas jai pasiūlė pradėti lankyti futbolo treniruotes kartu su berniukais. „Sutikau, nes man tai pasirodė tikrai patraukli sporto šaka, – prisipažino mergina. – Tiesą pasakius, per vienas Kalėdas paprašiau savo tėvelių, kad padovanotų man tikrą futbolo aprangą, tačiau mano miestelyje buvo kiek sudėtingiau ją rasti, todėl gavau krepšinio aprangą. Buvau „kieta“, nes tai buvo viena iš populiariausių aprangų. Pamenu, vėliau kelios klasiokės taip pat tokias įsigijo. Nenusiminiau, nešiojau ją, o dabar šį įvykį prisimenu su šypsena“.

Šiais metais 23-ejų „Kauno Žalgirio“ gynėja U. Šmitaitė buvo išrinkta geriausia Lietuvos futbolininke. Šį sezoną moterų A lygoje Ugnė sužaidė 13 rungtynių ir pelnė du įvarčius. Taip pat šiais metais futbolininkė paragavo legionierės duonos – atstovavo Kosovo „Hajvalia“ komandai Čempionų lygoje.

REKLAMA
REKLAMA

Treniruotės su vaikinais

Savo profesionalią futbolininkės karjerą mergina pradėjo Tauragėje būdama vos penkiolikos.

„Ar tada žinojau kas yra tikrasis didysis futbolas?? Sunku atsakyti. Mes su vaikinais dažniausiai treniruodavomės mažame futbolo gardelyje. Kai treneris nusivežė mus stebėti tikrų rungtynių Dariaus ir Girėno stadione, pamačiau ir supratau, ką tai reiškia iš tikrųjų. Kai pradėjau žaisti už Tauragės merginų komandą, visi kiti užsiėmimai tapo antraeiliais“, – pasakojo U. Šmitaitė.

REKLAMA

Su vaikinais mergina treniravosi iki savo aštuoniolikto gimtadienio. „Tik rungtynių dieną vykdavau pas merginų komandą, – pasakojo Ugnė. – Tik prieš keturis metus atvykusi į Kauną sužinojau, ką reiškia treniruotis su merginomis. Pirmi metai buvo stebuklingi, bet po to pastebėjau, kad yra labai daug spragų... Pasijaučiau pasiilgusi treniruočių su vaikinais: tikslių kamuolio perdavimų, veržlumo...“

Tačiau U. Šmitaitė laiku suprato, kad viskas priklauso tik nuo jos pačios: kiek stengsiesi ir tobulėsi, tiek ir pasieksi. „Kodėl kėliausi į Kauną , o ne į Šiaulius? Juk paklausite, ar ne? – šypsojosi Ugnė. – Todėl, kad jaučiau, jog mano miestas yra Kaunas, čia radau daug naudingų dalykų bei pažinčių ne tik futbolo pasaulyje, bet ir kitose srityse, todėl ir likau čia“.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš du metus mergina buvo pripažinta geriausia Lietuvos gynėja. „Atsiimdama apdovanojimą maniau, kad nukrisiu nuo scenos, nes dėmesio tiek, kad buvo sunku prieiti atsiimti apdovanojimo. Ar tai našta? Nemanau. Tai buvo lyg paskatinimas siekti daugiau ir daugiau“, – teigė futbolininkė.

Gali ir nori

„Gal vieniems tai atrodo kiek keista ir neįprasta, kiti tai vadina egzotika, bet aš manau, jog moterų futbolas yra kažkas kitokio nei vyrų. Mane pačią futbolas sužavėjo tuo, kad žaisdama jį galiu jaustis tikra kovotoja, aš išsilaisvinu ir išlieju savo energijos perteklių bei per visą dieną susikaupusias blogas mintis, – sulaukusi klausimo, ar sulaukia daug pastabų apie moteris futbole, kalbėjo Ugnė. – Ar tai jaučia visi? Nežinau. Bet tai yra tobula norint išsilaisvinti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklausta, ar žino paslaptį, kaip populiarinti moterų futbolą, U. Šmitaitė išbėrė: „Reikia motyvuoti didesnėmis algomis trenerius, kad jie mėgtų savo darbą, o ne lauktų kada pasibaigs darbo diena, nes paskutinė treniruotė baigiasi devintą valandą vakaro“.

Pati U. Šmitaitė yra baigusi studijas Lietuvos sporto universitete. „Tačiau suprantu, kad kol kas galiu būti tik asistente, nors nuolat praktikuojuosi“, – nusijuokia futbolininkė.

Ir dar vienas Ugnės receptas: „Nuolat reikia skleisti žinią apie mūsų moterų futbolą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tegu žino visi, kad mūsų šalies moterys tai gali ir nori“.

Paklausta, ar lietuvės merginos išgyventi iš futbolo, Ugnė susimąstė. „Nebent tokiu atveju, jei į jas kreipiamas dėmesys nuo pat mažens, kaip kreipiama į berniukus, – pabrėžė futbolininkė. – Lietuvoje yra retenybė tėvų, kurie veža savo vaikus į užsienio stovyklas ar keliasi gyventi į kitą šalį dėl savo vaiko futbolo karjeros, o ypač dėl mergaičių. Kalbant apie save, aš nematau savo ilgos futbolininkės karjeros ateities, nes atsikandus legionierės duonos supratau, kad tai, kas yra siūloma merginoms, kurios vyksta žaisti į kitas šalis – pasityčiojimas, jei palygintume su vyrais“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų