Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota
(nuotr. 123rf.com)

Sveikatos politikai džiaugiasi – tauta geria mažiau, alkoholio daromos žalos sveikatai rodikliai mažėja. Tačiau gydytojai jau ne vienerius metus skambina varpais dėl naujos nieko gero nežadančios tendencijos – jaunimas vis dažniau svaiginasi naujo tipo narkotinėmis medžiagomis. Nors jų lengvai galima įsigyti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu, kontrolieriai tikina ir šioje srityje pasistūmėję į priekį.

REKLAMA

Medikai jau prieš kelerius metus su nerimu stebėjo per Europą besiritančią ir Lietuvą pasiekusią naujų psichoaktyvių medžiagų (angl. new psychoactive substances – NPS) bangą. Situacija ne ką geresnė ir dabar.

Bėda ta, kad šios medžiagos savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami angl. legal highs, designer drugs), parduodami specializuotose parduotuvėse ar internetinėje prekyboje.

Dažniausiai NPS įsigyjamos internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodamos kaip maisto papildai (angl. supplements), vaistai (angl. drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (angl. research chemicals), augalų trąšos (angl. plant food) ar teisėtos prekės (angl. legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.

Nors šios medžiagos nėra naujos atradimo ar sukūrimo prasme, tuomet, galima sakyti, stebėtas tikras jų renesansas. 

REKLAMA

Robertas Badaras

Robertas Badaras

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro teigimu, dabar „ant bangos“ – už paprastą alkoholį daug įvairesni deriniai ir kombinacijos: alkoholio ir narkotikų, psichoaktyvių medžiagų ir kt. 

Gydytojo pastebėjimu, jei NPS banga Europoje jau stabilizavosi, pas mus dar iš inercijos ji kyla. 

„Tai – daugiausiai įvairūs stimuliatoriai, naujos medžiagos, kurių pavadinimų dabar yra daugiau nei 730, jų atsiranda greičiau nei spėjama registruoti. Anksčiau dar tie preparatai vadinti pavadinimais, dabar gauna panašiai kaip mašinos „vardą“ – po tris raides ir skaičius.

REKLAMA

Tokios medžiagos – vienareikšmiškai gryna chemija. Ir realybė tokia, kad daugelis net nežino, ką vartoja, kaip ir pardavėjai nežino, ką parduoda, o gamintojai ne visada žino, ką gamina“, – aiškino toksikologas.

Pašnekovo teigimu, dažniausiai tokias NPS vartojančiųjų kontingentas – 20–30 metų amžiaus jaunuoliai, tačiau jų patenka ir į nepilnamečių rankas. 

„Kiekvienais metais šias medžiagas išbandančiųjų nepilnamečių procentas auga“, – sakė jis.

Veikia neprognozuojamai

R. Badaras pabrėžia, kad po tokių cheminių medžiagų „kokteilio“ žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas, jį užklumpa nemotyvuota, betikslė agresija.

REKLAMA

„Dažnas šių medžiagų poveikis – psichozės, savęs žalojimas, rimti kraujospūdžio sukelti sveikatos sutrikimai, kurie priveda net iki insultų. Jauniausiam tokiam pacientui buvo 18 m. 

Būna ir mirtinų atvejų, tačiau problema, kad didžioji dalis tokių atvejų neatpažįstama, nes paprasčiausiai neturime tam įrankių. Todėl nenuostabu, kad apie šias medžiagas apskritai mažai kas šneka“, –  dėstė gydytojas. 

Visgi jis kartu vylėsi, kad situacija turėtų stipriai pasikeisti į gerą, mat šiuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įgyvendina projektą, leisiantį Lietuvoje turėti labai gerą diagnostiką.

REKLAMA

„Jei viskas pavyks, tada galėsime kiekybiškai ir kokybiškai nustatyti didžiąją dalį tų naujų psichoaktyvių medžiagų. Šiuo metu yra ruošiamas įrangos pirkimas su šių medžiagų „biblioteka“, kuri leis 24/7 biologinėse terpėse nustatinėti, kokia medžiaga buvo vartota. Tai – puikus diagnostikos įrankis. O kol kas mes spėliojame ir buriame iš kavos tirščių, taigi negalime nieko pasakyti ir statistiškai“, – kalbėjo toksikologas.

Elektroninė cigaretė

Elektroninė cigaretė

Nepaisant psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročių tarp jaunimo pašnekovas pastebėjo, kad pastebi ir tam tikrų pokyčių: „Jei prieš kelerius metus paaugliai sakė, kad garinimas yra „tobula“, tai dabar jau yra girdėję ir apie mirtis nuo to, ir šalutinius poveikius.“

REKLAMA

Visgi toksikologas atkreipė dėmesį į pavojingą „madą“ – minėtųjų cheminių medžiagų mėgstama įsipilti ir į vadinamuosius „veiperius“, t. y. elektronines cigaretes. O tuomet susekti, ką vartoja nepilnamečiai, labai sudėtinga.

„Esama straipsnių, kuriuose pabrėžiama, kad net 14 proc. patekusiųjų į ligoninę dėl elektroninių cigarečių sukeltų šalutinių poveikių vartojo legalias medžiagas su nikotinu. Tad ką jau kalbėti apie nelegalias medžiagas“, – pasakojo R. Badaras.

Alkoholį keičia narkotikais?

Pateikdama sumažėjusio alkoholio pasekmių sveikatai rodiklius Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovė Gražina Belian neslėpė, kad galima pastebėti augančią narkotikų vartojimo tendenciją.

REKLAMA

„Statistika rodo, kad žala, susijusi su alkoholio vartojimu, mažėja, o tai reiškia, kad alkoholio suvartojama mažiau. Aišku, šiandien dar neturime statistikos, kuri parodytų, kiek litrų absoliutaus alkoholio suvartoja vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas.

Bet jei lyginame sveikatos rodiklius su 2016 metais, kada įvesti reikšmingesni pokyčiai alkoholio kontrolės politikoje, alkoholio toksinis poveikis, apsinuodijimas alkoholiu sumažėjo 22 proc.“, – sakė ji. 

NTAKD atstovė pridūrė, kad beveik 10 proc. sumažėjęs psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius, ūmi intoksikacija alkoholiu – daugiau nei 12 proc., vadinama baltoji karštinė – daugiau nei 30 proc., panaši situacija ir su alkoholinėmis psichozėmis.

REKLAMA

„Visi šie rodikliai tikrai rodo, kad pradėta vartoti mažiau alkoholio. Nors iš oponentų dažnai girdime pasisakymus neva žmonės pradėjo vartoti nelietuvišką produkciją jos įsigydami kaimyninėse Latvijoje ar Lenkijoje, tačiau statistika tai paneigia. Tiek mūsų kepenims, tiek širdžiai, tiek kraujagyslėms iš esmės nesvarbu, kokios kilmės yra alkoholis, o yra matomas visuminis neigiamo poveikio sveikatai sumažėjimas“, – aiškino G. Belian.

Kartu specialistė sutiko, kad jaunimas šiandien vis dažniau svaiginasi ne alkoholiu, o narkotinėmis medžiagomis.

„Ši tendencija ryški visoje Europoje, o kadangi gyvename ne izoliuotoje visuomenėje, tai, be abejo, yra taip, kad jaunimas pradeda vartoti ne tik vadinamąsias tradicines narkotines medžiagas, bet ir naujas psichoaktyvias medžiagas, kurios savo prigimtimi nėra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet jos yra vartojamos kaip tam tikras pakaitalas.

REKLAMA

Čia visų pirma kalbu apie liūdnai pagarsėjusį GBL (Gama-butirolaktonas), liaudiškai vadinamą oksiku, dėl kurio ypač įtempta situacija buvo prieš dvejus metus. Dabar ateina nauja mada – linksminančios dujos", – atkreipė dėmesį ji.

Pašnekovės pastebėjimu, bendrai paėmus Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labiausiai paplitusi narkotinė medžiaga yra kanapės.

„Kalbant apie jaunimą, turiu tokius paskutinius skaičius, atskleidžiančius paauglių kanapių vartojimo dažnį. Jei 2014 m. 5,8 proc. devintokų pasisakė vartoję kanapes per paskutines 30 dienų, tai 2018 m. šis procentas buvo didesnis ir siekė 7,3 proc.", – sakė G. Belian.

REKLAMA

Departamento vadovės teigimu, tendencijos yra stebimos, o situacija, jos teigimu, dar nėra tokia grėsminga. Kartu pridūrė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo ir prevencijos programoje iki 2028 metų iškeltas ambicingas tikslas – bent išlaikyti tą patį (ne didesnį) narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimą lygį.

Negali kontroliuoti?

Paklausta, ar pakanka šiandienių kontrolės priemonės siekiant suvaldyti NPS vartojimo „epidemiją“, pašnekovė neslėpė, kad turimi ne visi įrankiai.

„Jei kalbėtume apie minėtąsias linksminančias dujas, tai šiandien nėra jokio oficialaus kontrolės režimo, nors departamentas ėmėsi visų galimų reguliacinių priemonių. Siekiama uždrausti mažmeninę prekyba šia medžiaga, kad galima būtų naudoti tik pagal paskirtį, pramonėje. Tokį patį reguliavimą norime pritaikyt ir GBL.

REKLAMA

Kalbant apie NPS, šių identifikuotų medžiagų srautas vis dėlto mažėja, laimei, matyt, išsisėmė chemikų fantazija. Lietuvoje šioje vietoje veikia išties neblogas reglamentavimas – vadinama generinė sistema. Kai įtraukiame į draudžiamus sąrašus tam tikrą medžiagą, panašios tos pačios grupės medžiagai automatiškai taikomas tas pats draudimas. Kada gauname informaciją apie naujas rinkoje atsiradusias medžiagas, kone pusė iš 58 2019 m. atsiradusių medžiagų jau buvo LT įtraukta į kontroliuojamų medžiagų sąrašus", – kalbėjo G. Belian.

Gražina Belian

Gražina Belian

Siekiant patikrinti narkotikų vartojimo paplitimą mokyklose yra atliekamas vadinamasis aplinkos paviršių tyrimas. Vis dėlto jis, R. Badaro teigimu, yra visiškai orientacinis.

REKLAMA

„Kai mokykloje tikrinama su šunimis – visiški viduramžiai, o aplinkos testą siūlau direktoriui pasidaryti pas save kabinete. 99 proc., kad bus teigiamas, nes, pavyzdžiui, prie durų rankenos, prie kurios lietėsi žmogus, kuris turėjo kontaktą su narkotinėmis medžiagomis, tas pats meras galėjo liestis", – pastebėjo gydytojas.

NTAKD direktorė sutiko, kad toks tyrimas nėra patikimiausias: „Prisilietęs kur viešajame transporte prie paviršių asmuo gali tą pėdsaką atnešti ir į mokyklą. Jei mokyklos turi finansų, gali tą daryti, bet reikia labai apgalvoti strategiją, ką daryti po to. Didelė tikimybė, kad pėdsakų bus aptikta, klausimas, kaip elgtis toliau – kaip kalbėtis su mokyklos bendruomene, tėvais, vaikais, mokytojais.

Gal jiems reiktų labiau domėtųsi, kokie pokyčiai vaiko elgsenoje vyksta, kitus dalykus, o ne kviesti policiją su šunimis, kad kratytų vaikų kuprines. Gąsdinančios prevencinės priemonės nėra tokios veiksmingos."

Kartu G. Belian neslėpė, kad jei alkoholio ir tabako gaminių vartojimas tarp nepilnamečių sumažėjo, elektroninės cigaretės ir kaitinamas tabakas yra naujas iššūkis.  

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI