Vilija Andrulevičiūtė / lrt.lt

 Artėja laikas, kai Vladimiras Putinas turės pasirinkti, ar finansuoti savo ambicingus militaristinius užmojus, ar mokėti pakankamus atlyginimus ir pensijas infliacijos kamuojamos šalies darbininkams ir pensininkams, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. LRT.lt kalbintų politologų teigimu, V. Putinas rinksis ginklavimąsi.

Bankai už indėlius siūlo nulines metines palūkanas ir artimiausius porą metų jų ūgtelėjimo tikėtis neverta, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Norintys, kad jų pinigai „dirbtų“, gali rinktis investicijas į obligacijas, akcijas ar dairytis į gyvybės draudimo rinką, o nenorintiems rizikuoti belieka džiaugtis, kad kol kas dėl infliacijos nebuvimo jų indėliai nenuvertės.

 Seimo ir Vyriausybės pasyvumas užsienio politikos srityje yra viena iš konstitucinės Lietuvos užsienio ir vidaus politikos krizės priežasčių, sako politologas Raimundas Lopata. „Lietuva yra unikali šalis, kurios premjerai nevyksta į Briuselį. Kai kam iš šono gali pasirodyti, kad Lietuva tapo prezidentine respublika“, – pažymi R. Lopata.

 Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Didžioji dalis Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės dažnai priešinasi JAV karinei intervencijai kitose šalyse, tačiau nėra izoliacionistiškai nusiteikusi, LRT.lt sako Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas Januszas Bugajskis. Jo ir RESC analitiko Lino Kojalos teigimu, aktyvios užsienio politikos siekis Hillary Clinton tikrai nepakiš kojos rinkimuose.

Prieš penkerius metus sudužęs prezidentinis Lenkijos lėktuvas šalia Smolensko – Rusijos specialiųjų tarnybų darbas, tokią versiją savo naujoje knygoje kelia vokiečių žurnalistas Jurgenas Rothas. O istorikas, politologas Šarūnas Liekis sako nematantis pagrindo abejoti oficialia tyrimo versija: sąmokslo teorijų įvairiais klausimais Lenkijoje per istoriją kelta daug ir jos nepasitvirtino. Tačiau politologas neabejoja, kad sąmokslo teorijos bus naudojamos Lenkijos vidinėms politikų kovoms.

„Nėra jokių garantijų, kad Vakarai pasielgs teisingai“, – portalui LRT.lt teigia Hooverio instituto (JAV) bendradarbis Paulas Roderickas Gregory, komentuodamas kai kurių savo kolegų Vakaruose samprotavimus apie galimą Krymo pripažinimą Rusijai mainais į šios atsitraukimą iš įšaldytų konfliktų zonų.

Šiais ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014-aisiais, SEB banko analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme pažymi banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad dėl prognozuojamos defliacijos realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis. „Tai sukuria palankias prielaidas gyventojų perkamajai galiai ir vartojimui augti artimiausiais metais.

 Kino salės Lietuvoje 2014-aisiais sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus. Ypač daug žmonių plūdo į lietuviškų komercinių kino filmų peržiūras. Šiandieną kas antras rodomas filmas pasižymi tuo, kad jame mažai siužeto, itin daug gražių kostiumų, vaizdų ir efektų. Tai atitinka statistinio kino žiūrovo poreikius, kuris į kino salę atsineša kibirą spragėsių, du litrus gazuoto gėrimo ir nenori, kad virškinimo procesą jam trukdytų rimtas filmas, LRT.lt teigia kino kritikas Gediminas Jankauskas.

 Lietuvoje darbo santykiai yra gerokai autoritariški, o naujajame socialiniame modelyje siūlomos Darbo kodekso pataisos dar labiau sustiprintų darbdavio pozicijas, portalui LRT.lt sako Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius.

Gyventojų finansinė parama Lietuvos kariuomenei per metus išaugo šimtus kartų. 2014-aisiais dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama Lietuvos kariuomenei sudarė 38,6 tūkst. Eur (133,4 tūkst. Lt) ir, palyginti su 2013-aisis, ji išaugo beveik tris šimtus kartų. LRT.lt pašnekovai neabejoja, kad gyventojai krašto saugumu susirūpino dėl Rusijos demonstruojamos agresijos ir besitęsiančio karinio konflikto Ukrainoje. 2013-aisias tik trys gyventojai 2 proc.

 Jei gydytojo kabineto ar grožio salono laukiamajame neradote naujausio populiaraus žurnalo numerio, tai gali reikšti, kad jį negrąžinamai „pasiskolino“ prieš jus apsilankęs klientas. LRT.lt pašnekovai neslepia: iš grožio ir sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų laukiamųjų dažniausiai dingsta populiarūs lengvo turinio žurnalai su daugybe nuotraukų, o rimtesni leidiniai lieka nepaliesti. „Tikrai taip, kartais klientai pasiima žurnalus iš stendų.

 Kai Lietuva lyginama su kitomis šalimis, dažnai pastebimi kelis kartus didesni atlyginimai Vokietijoje ar Švedijoje. Tačiau turime dairytis ne į atlyginimų skirtumus, o į tai, dėl kokios ekonomikos politikos šalys jų yra pasiekusios, sako LRT.lt pašnekovai. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per ketvirtį amžiaus pasiekė tikrai nemažai, bet jau laikas išjungti autopiloto režimą, imtis ekonomikos reformų, nes artėja sudėtingi savarankiško ekonominio augimo laikai.

 Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad, nors Vilniuje populiarus išlieka senamiestis, kur, kaip įprasta manyti, verslo sėkmė garantuota, maitinimo įstaigos vis dažniau ieško patalpų išsinuomoti naujuose rajonuose. Pašnekovų teigimu, toks verslo judėjimas į rajonus yra patogus jų gyventojams, tačiau retai yra labai sėkmingas verslui. „Paprastai žmonės, norėdami praleisti laiką su draugais, klientais kavinėje, nevažiuoja į miegamuosius rajonus.

 Savivaldybių tarybų rinkimai parodė, kad Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kuriems į nugarą kvėpuoja Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), reikėtų sunerimti ir pagalvoti apie partijos lyderio keitimą. Taip portalui LRT.lt tvirtina kalbinti politologai. Visoje Lietuvoje LRLS ir TS-LKD savivaldos rinkimuose surinko labai panašų balsų skaičių – konservatoriai pirmauja 1975 balsų skirtumu.

Politikams prabilus apie šauktinių kariuomenės grąžinimą, viešojoje erdvėje kilo pasipriešinimo banga. Politologų, viešųjų ryšių specialistų teigimu, taip nutiko dėl prastos politikų komunikacijos. Tuo metu kariuomenės atstovai ir karo istorijos specialistai pažymi, kad situacija nėra tokia dramatiška, kaip atrodo: apie 80 proc. šauktinių Lietuvoje po privalomosios karo tarnybos patys pateikdavo prašymus papildyti profesinės karo tarnybos karių gretas.

Pieno ir mėsos gamintojams ir perdirbėjams po Rusijos embargo nuolat kartojama ieškoti naujų rinkų. Į Europos Sąjungos (ES) šalis, Baltarusiją mėsos ir pieno išvežta daugiau, bet pelnus skaičiuoti sunku, sako pieno ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovai. LRT.lt pašnekovai apgailestauja, kad trečiųjų šalių rinkos uždarytos, nes valstybė neranda pinigų užsienio ekspertų, turinčių patikrinti valstybinę veterinarinės kontrolės sistemą, vizitams.

Nors Prezidentė, pasisakydama, už ką tikrai nebalsavo tiesioginiuose merų rinkimuose, neįvardijo pavardžių, LRT.lt kalbinti politologai sutaria, kad yra labai aišku, kokios asmenybės buvo turimos mintyje. Pasak pašnekovų, šio Dalios Grybauskaitės žingsnio poveikis rinkėjams bus prieštaringas: dalis neapsisprendusių rinkėjų gali pasekti Prezidentės pavyzdžiu, kiti iš principo balsuos priešingai.

Bet kokia reklama, kabinama ant durų, gali tapti ženklu ilgapirščiams, kad šeimininko nėra namuose, teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, komentuodamas situaciją, kuomet LRT.lt skaitytoja ant savo buto durų rankenos rado politinės reklamos skrajutę.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Graikijoje į valdžią atėjusi ir taupymo politiką palaidoti bandanti „Syriza“ įkvėpė vos metus gyvuojančią, tačiau neįtikėtiną populiarumą pelniusią Ispanijos „Podemos“ partiją. Nors, pagal visuomenės apklausas, ši pirmauja, ekspertai nėra linkę jai žadėti „Syrizos“ sėkmės. Prieš taupymą pasisakančios Ispanijos partijos „Podemos“ lyderis Pablas Iglesijas teigia, kad „Podemos“ programoje nėra nieko ekstremistinio.

 Nepaprastai išpopuliarėjus socialiniams tinklams, reikiamą žmogų žinutėmis juose pasiekti kartais galima greičiau nei el. paštu, pripažįsta LRT.lt pašnekovai. Tęstinių mokymų centro treneris Arūnas Armalis sako, kad „Facebook“ žinutės yra gera alternatyva el. laiškams ir verslo komunikacijoje. Tačiau UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas įžvelgia šio komunikacijos kanalo trūkumų, o el. laiškus laiko verslui labiau tinkamu, solidesniu bendravimo būdu.

 Kas kartą pasikeitus Vyriausybei Lietuvos politikai turėtų nustoti kalbėti apie naujo santykių su Rusija puslapio atvertimą: anot LRT.lt kalbintų politologų, kol egzistuoja Vladimiro Putino režimas, tai – utopija. Pašnekovų teigimu, Lietuva turėtų gilinti ekspertines žinias Rusijos klausimu ir jas bei savo poziciją pristatyti tarptautiniu lygiu. „Mūsų Vyriausybės programoje buvo fiksuojama santykių su Rusija „perkrovimo“ idėja. Žlugo ta „perkrovimo“ idėja su kaimyne Rusija.

 Kai į jūsų pageidaujamą poziciją pretenduoja galybė kandidatų, potencialus darbdavys jūsų gyvenimo aprašymui skirs 15–30 sekundžių. LRT.lt kalbinti pašnekovai pataria nepagailėti kelių valandų ir sukurti išsamų bei solidų CV. Darbo rinkos specialistų teigimu, lietuvių gebėjimas ieškoti darbo tobulėja, tačiau tikrai dar reikia pasistiebti. Nors CV toli gražu nėra naujovė, tinkamai surašyti savo gyvenimo aprašymą sugeba ne kiekvienas.

Vyriausybė strateginių projektų atžvilgiu veikia inertiškai ir raško ankstesnių Vyriausybių energetikos politikos sprendimų vaisius. Taip sako dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Kartu jis teigiamai vertina „Lietuvos energijos“ kontroliuojančiosios bendrovės sukūrimą ir jos valdymo sutvarkymą.

Kaip teigia žaislų parduotuvių ir prekybos centrų atstovai, lėlė barbė jau nebėra mergaičių trokštamiausias žaislas, o paprasta mašinėlė – berniukų. Šiandieną vaikams įdomesni išmanieji įrenginiai, radijo bangomis valdomos mašinėlės, o tradicines lėles keičia lėlės siaubūnės. „Vieni populiariausių šiuo metu yra elektroniniai žaislai – robotukai, elektroniniai šuniukai, „Furby“ žaislai. Visai neseniai teko lankytis kasmetėje žaislų parodoje Vokietijoje.

 Išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrą pavyks ne visuose Lietuvoje esančiuose bankomatuose. Kai kurie bankomatai šios vertės banknotų neišduoda, kitų jais tiesiog nespėta papildyti, sako LRT.lt pašnekovai. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių euro zonoje, kurios bankomatuose apskritai įmanoma išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūras“, – pažymi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. LRT.

Per 48 darbo valandas pensijas, minimalią mėnesio algą atstačiusi bei į darbo vietas viešojo sektoriaus darbuotojus sugrąžinusi Graikija taip temps keletą mėnesių, o tada supras, kad nebeturi pinigų, sako „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. SEB banko prezidento patarėjo teigimu, naujos krypties neišsižadėjusi Graikija gali vėl atsidurti padėtyje, kokia buvo jos krizės piko metu, tik šįkart Europos Sąjunga noro vėl ją gelbėti nedemonstruos.

Kai kuriuose sektoriuose nebelieka skirtumo tarp aukštesnės kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimų, tačiau tarp valdančiųjų yra manančių, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų orumas ir darbo užmokestis – jų pačių reikalas. „Vienas iš nedaugelio administracinių svertų, kuriuos turi valdžia, yra MMA, ir tuo naudojasi.

Kinijos parduotuvėse jau galima rasti lietuviško mineralinio vandens, sulčių bei kai kurių kitų produktų. Džiaugiamasi, kad Lietuva su Kinija suartėjo kaip niekada ir santykiai tik gerės, tačiau šios šalies bausmės laikas Lietuvai dar nesibaigė. „Mūsų pastangos nelieka nepastebėtos, tačiau už oficialių Lietuvos asmenų susitikimą su Dalai Lama prieš porą metų dar turime būti baudžiami.

Graikijos parlamento rinkimuose laimėjusios partijos „Syriza“ retorika buvo karinga, tačiau radikalios kairiosios partijos politikai suvokia, kad ultimatumais euro zonoje daug pasiekti nepavyks, sako LRT.lt pašnekovai. „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų labai prastų pasekmių pačiai šaliai bei pasitikėjimui euro zonos viduje.

Socialdemokratinės ir konservatoriškos ekonominės, socialinės politikos skirtumai nedideli ir labiau pastebimi politinėje retorikoje, o ne realybėje, sako politologas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius.

 Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

Beveik ketvirtadalis europiečių save įvardija agnostikais arba ateistais, o per pastarąjį dešimtmetį, „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, netikinčiųjų padaugėjo 5 procentais. Tačiau Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro (VU RSTC) docentė Aušra Pažėraitė sako, kad vienareikšmiškai teigti globalų tikinčiųjų sumažėjimą negalima: pastebima ir priešingų tendencijų, kai gana sekuliarias šalis apima religinės karštinės ar paūmėja jaunosios kartos religingumas. LRT.

Šiais metais Jungtinė Karalystė turėtų nuspręsti savo narystės Europos Sąjungoje (ES) likimą, su nerimu ir viltimi laukiama itin nenuspėjamų parlamento rinkimų. Jei į valdžią pavyks išsiveržti Britanijos Nepriklausomybės partijai (UKIP), ši neabejodama darys viską, kad šalis paliktų Sąjungą. Taip LRT.lt sako LRT Radijo korespondentas Jungtinėje Karalystėje Paulius Kaliačius.

  Nuo Sąjūdžio laikų valstybę kurianti Lietuva Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) laikoma vienu sėkmingiausių perėjimo į demokratiją pavyzdžių, tačiau vis dar yra sričių, kur jaučiasi sovietų laikais išugdytas išlaikytinio kompleksas. Taip LRT.lt sako Žygimantas Pavilionis, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai.

Kalėdų Seneliu dirbti galėtų ne bet kuris. Žmogus turi norėti ir mokėti bendrauti su vaikais, nes Kalėdų Seneliu dar tikintiems vaikams nuoširdus bendravimas su juo dažnai būna įspūdingesnis už bet kokią dovaną. Taip LRT.lt sako radijo stotyje dirbantis, tačiau švenčių laikotarpiu Kalėdų Seneliu tampantis alytiškis Vytautas Garbenčius. „Jei vaikas su tavimi kalba, reikia jam atsakyti, o ne tik paklausyti eilėraštuko ir įteikti dovaną.

Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką. „Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas.

Dauguma lietuvių nesugeba tinkamai pailsėti nei po darbo, nei savaitgaliais, nei per atostogas, sako LRT.lt kalbinti psichologai. „Streso lygis, alkoholio vartojimo rodikliai, savižudybių skaičius rodo, kad įtampos yra pakankamai daug ir žmonės nespėja tinkamai ja atsikratyti“, – pažymi psichologas Marius Daugelavičius.

Nors viešojoje erdvėje ir Lietuvos užsienio politikoje vyrauja gan radikali, griežtai „antiputiniška“ dešiniųjų linija, visuomenėje nemaža žmonių grupė palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis. Tačiau, anot LRT.lt pašnekovo, klaidinga teigti, kad šaliai grėsmę kelia rusakalbiai. Pavojų filosofas mato Kremliui „naudingais idiotais“ tituluotinų rusofobų veikloje.

Nusprendę įsigyti daiktą lietuviškoje internetinėje parduotuvėje, turėtumėte įsitikinti, ar nesumokėsite penkis kartus brangiau, nei siųsdamiesi tokią pačią prekę iš pardavėjo užsienyje. Maža to, perpardavėjui prekės siuntimas iš Kinijos gali nieko nekainuoti, tačiau jums savo pirkinio pašto išlaidas teks padengti. LRT.lt skaitytojos inf. LRT.

Nors vertybinių popierių specialistai sako, kad valstybės valdomų energetikos įmonių per biržą parduodamų akcijų dalies didinimas būtų naudingas ir valstybei, ir įmonėms, buvęs premjero Kubiliaus patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas teigia tuo abejojantis. „Jei skaidriai reguliuojamos valstybės įmonės dirba pelningai, kasmet moka dividendus, ilgalaikėje perspektyvoje dėl to valstybė gauna daugiau naudos nei iš vienkartinio akcijų pardavimo.

Valstybės valdomos energetikos įmonės turėtų veikti kaip verslas, pritraukti investicijų savo plėtrai ir projektams, o ne užkrauti savo sąnaudas vartotojams, sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. LRT.lt pašnekovo teigimu, vienas iš būdų tai padaryti – padidinti per biržą finansiniams investuotojams parduodamų įmonių akcijų dalį.

Pardavus dalį valstybės valdomų įmonių akcijų finansiniams investuotojams, bet išlaikant jų valdymo kontrolę, galima būtų išlaisvinti milijardines lėšas, jas nukreipti prioritetiniams valstybės poreikiams tenkinti, sako vertybinių popierių biržos „Nasdaq OMX“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė.

Vairavimo instruktorių bendravimo su mokiniais kultūra Lietuvoje yra problema: pamirštama, kad geras instruktorius pirmiausiai turėtų būti geras pedagogas. Taip portalui LRT.lt teigia automobilių žurnalistas, lenktynininkas bei vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Savo ruožtu ralio meistras Henrikas Kazakauskas sako pastebintis automobiliuose rūkančius ir su mokiniais nebendraujančius instruktorius.

Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė. nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.

Įsigydami ir norėdami nugriauti seną sutręšusį namą įsitikinkite, kad tai nėra kultūros paveldo statinys: priešingu atveju jis gali atsieiti ir dvigubai, įspėja Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas pažymi, kad privatūs asmenys tokius objektus turi prižiūrėti, tvarkyti, o dalies lėšų už tvarkybos darbus gali tikėtis iš valstybės. Į LRT.

Jei vidurio kadencijos rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bus sėkmingi respublikonams, galime sulaukti griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu, postūmio JAV ir Europos prekybiniuose santykiuose bei energetinių išteklių eksporto srityje, sako Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Kaip tik respublikonų triumfą žada tiek JAV, tiek Lietuvos ekspertai. „Ekspertų bendruomenė teigia, kad šį kartą simpatijos yra respublikonų pusėje.