Vilija Andrulevičiūtė / lrt.lt

 Tai, kad nuo 2015-ųjų didėja nedarbo išmokos bei ligos pašalpos, yra viena svarbesnių pastarojo meto žinučių, kuria deramai pasigirti socialdemokratai progą praleido, sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Tokios geros naujienos, kaip didesni atlyginimai, išmokos, pašalpos, pirmiausiai asocijuojasi su „darbiečiais“, tad socialdemokratams yra kur pasitempti, nors didele klaida viešųjų ryšių specialistas to nevadina.

Aukščiausiąją Radą šią savaitę rinksianti Ukraina greičiausiai neišvengs provokacijų ir protestų. Didžiausi diversijų taikiniai bus Rytų Ukrainos regionai, kur gali būti siekiama užkirsti rinkimams kelią, įteigti vietiniams gyventojams, kad Ukrainos parlamente jiems atstovaujama nebus. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra didelis iššūkis šaliai, tačiau dar didesnis karas prasidės žiemą. Tai Lietuvos energetikos konferencijoje sako „NaftoGaz of Ukraine“ valdybos pirmininko patarėjas Sergejus Oleksijenka. Pranešėjo iš Ukrainos teigimu, šalis privalo daryti viską, kad kuo daugiau energijos išteklių galėtų gauti iš Europos ir taptų mažiau priklausoma nuo Rusijos.

Rusijos teisėsaugos bandymas atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių, 1990–1991 m. atsisakiusių tarnauti sovietinėje armijoje, neturi jokio teisinio pagrindo, tačiau tuo pačiu patvirtina Rusiją esant Sovietų Sąjungos tęsėja, atsakinga už Baltijos valstybėms padarytus nusikaltimus, sako tarptautinės teisės ekspertė Erika Leonaitė.

Kai kariauti islamo kovotojų gretose į Siriją ir Iraką išvykę Vakarų valstybių piliečiai sugrįš į savo šalis, šias netrukus gali sudrebinti kraupūs teroro išpuoliai, sako karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Ramūno Trimako, jei Vakarų politikai toliau tik uoliai kovos su „islamofobija“, nepripažindami kylančios grėsmės, tai tūkstančiai džihadistų užtvindys Vakarų šalių miestų gatves ir pavers gyvenimą pragaru.

Rytų Europa, o ypač Lietuva, turi daug protingų žmonių, kurie yra apdovanoti technologiniais gebėjimais ir išmanymu, todėl Lietuvos startuolių bendruomenė turi didelį potencialą, sako investuotojas iš Vokietijos Christianas Thaleris-Wolski. Tačiau, anot „Startup Lithuania Roadshow 2014“ mokymus vedusio Ch. Thalerio-Wolski, lietuviams trūksta pasitikėjimo savimi ir platesnio mąstymo.

Pagrindiniai anglakalbiai televizijos kanalai beveik nebeskiria dėmesio Ukrainos įvykiams, nors jie, kaip pastebi filosofas Gintautas Mažeikis, – gerokai kruvinesni nei tie, kuriuos matome kituose kraštuose. Jo teigimu, Lietuvai, Baltijos šalims tai turėtų būti labai svarbi pamoka: didžioji žiniasklaida gali nekreipti dėmesio, net jei vyksta didelis karas, turintis neaiškių Rusijos intervencijos požymių ir atnešantis daugybę aukų. Tačiau, LRT.

Kreidlentę galima naudoti ne tik mokyklos klasėje, o kreidelėmis rašyti ir piešti – ne tik prezidentūros kieme, įrodė trys jauni verslininkai. „Kreidlentė nebėra tik mokyklos klasės elementas, tai yra funkcionali dekoro detalė, kurią panaudoti galima daugybėje vietų ir erdvių“, – sako dekoratyvias kreidlentes sugalvojusi kurti Agnė Stackevičiūtė. Nė vienas iš trijų „Balta ant juodo“ įkūrėjų nėra mokęsis verslo vadybos subtilybių.

Karštą vasaros dieną nereikėtų vartoti jokio alkoholio, mat šis gali sutrikdyti kraujo spaudimą, krešumą, pakenkti kraujagyslėms, širdžiai, sako šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Medikės teigimu, karštą dieną būtina gerti kuo daugiau skysčių, tačiau vaisvandeniai nerekomenduotini, o kava skysčių neatstoja. „Prakaitavimas yra apsauginė organizmo reakcija nuo perkaitimo.

Laikas, kai reklama nustos daryti poveikį žmogui, niekada neateis. Taip mano naujienų portalo LRT.lt kalbinti specialistai. „Abejoju, ar kada nors žmonės įgis imunitetą reklamai. Ji, kaip ir žmogus, evoliucionuoja, atsiranda pačių įvairiausių naujų technologijų, būdų atkreipti dėmesį, priversti susidomėti“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis sieks per pusmetį įtikinti europarlamentarus, kad šie įtikintų Lietuvos politikus, jog šalyje nereikėtų skubėti įsivesti euro. Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai kadencijos Europos Parlamente (EP) metu stengsis apsaugoti lietuvius nuo jų charakterio neatitinkančių Europoje gimstančių projektų, susijusių su seksualinėmis mažumomis. Taip kai kurias savo EP rinkimų programų nuostatas naujienų portalui LRT.

 Gyvenimas okupuotame Kryme sparčiai brangsta. Kai kurių produktų kainos per naktį pakilo daugiau nei 30 proc., praneša Ukrainos Karinių politinių tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčukas. „Mūsų šaltiniai Kryme praneša, kad V. Putino gerovė nusileido ant Krymo. Tik Krymo gyventojai kažkodėl nedžiūgauja. Gyvenimas okupuotame Kryme brangsta sparčiai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo karo specialistas.

Šviežių daržovių ir salotų derlius labai ankstyvas, tačiau ant turgaus prekystalių šviežių lietuviškų gėrybių dar nesitikintys rasti pirkėjai į turgelius užsukti neskuba, teigia prekiautojai. Turgeliuose jau galima rasti smulkiuose ūkiuose augintų salotų, ridikėlių, svogūnų laiškų, o už geros savaitės turėtų pasirodyti ir agurkų. Dažnas šiomis dienomis keliaujantis į turgų tikisi ten rasti iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių atvežtų daržovių, žalumynų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įsigyti kelialapį į vaikų vasaros stovyklą geriausia dar žiemą ar ankstyvą pavasarį, mat tada organizatoriai siūlo išankstinių pardavimų akcijas, sako „ZigZag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė. Naujienų portalo LRT.lt pašnekovė pastebi, kad tėveliai kasmet vis drąsiau išleidžia savo atžalas į vasaros stovyklas užsienyje.

Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, verslu užsiima 9,7 proc. visų dirbančių žmonių. Šis skaičius yra vienas mažiausių ES. Tačiau ekonomistai įsitikinę, kad verslaujančių mūsų šalyje yra kur kas daugiau. Be to, kaip teigia Aušra Maldeikienė, itin didelis savarankiškai dirbančiųjų skaičius nebūtinai yra geras rodiklis, mat daugiausia verslininkų – skurstančiose šalyse.

Jau kurį laiką gyvenamųjų patalpų apiplėšimais užsiimantys vagišiai keičia darbo metodus, be to, jie vis labiau persiorientuoja nuo butų prie individualių gyvenamųjų namų, pastebi policijos atstovas Sigitas Šeimis. Jo teigimu, signalizacijos nėra šimtaprocentinė apsauga nuo nusikaltimų, tačiau gali labai sumažinti nusikaltimo žalą. Tuo metu šarvuotų durų veiksmingumas, anot specialistų, priklauso nuo jų saugumo klasės.

Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.

 Daugelį metų buvome Rusijos priešų „Top 5“, tačiau pernelyg nekreipėme į tai dėmesio, o turėjome, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto seminare „Informacinio saugumo spragos ir grėsmės Lietuvoje“ sako politologas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, santykis tarp to, ką Vladimiras Putinas sako, ir to, ką daro, yra labai glaudus.

Bandydami pasauliui parodyti, kas esame, nuo Rumšiškių muziejaus eksponatų nupučiame dulkes, tačiau muziejinių vertybių nepavadinsi šių dienų lietuvių tautos tapatybe. Nežinome, kas šiandien esame iš tiesų, todėl išgyvename lietuviškos tapatybės krizę, sako žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Pasak V. Savukyno, poreikį apibrėžti savo tapatybę lietuvių tauta buvo pajutusi Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau neilgai trukus pasididžiavimas Lietuva ir tapatinimasis su ja smuko.

Atsirinkdami darbuotojus vadovai vis dažniau tikrina jų įrašus socialiniuose tinkluose ir netinkama informacija gali pakišti koją, siekiant darbo vietos. Tačiau ramiai jaustis nevertėtų ir jau turint darbą. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti specialistai įvardija kvietimo „ant kilimėlio“ priežastis, galinčias atsirasti dėl netinkamos raiškos socialiniuose tinkluose.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.

Ukrainos bankroto atveju kai kurios Lietuvos įmonės skaudžiai nukentėtų, tačiau visos Lietuvos ekonomikai pastebimo poveikio ekonomistai neprognozuoja. „Lietuvos ir Ukrainos prekybos ir investicijų apimtys nėra tokios didelės, kad Ukrainos problemos galėtų labai pastebimai paveikti Lietuvos ekonomiką“, – portalui LRT.lt sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Kad paskaitos virtualioje erdvėje gali pakeisti tradicines auditorijose, galima kalbėti tik tuomet, jei norisi patinginiauti ir nerūpi aukštojo mokslo kokybė bei gero specialisto parengimas, įsitikinusi ekonomistė Aušra Maldeikienė. Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad virtualios studijos beveik neišvengiamai pakeis tradicines.

  Pliušiniai meškučiai yra populiariausia Šv. Valentino dienos dovana, tvirtina pardavėjai. Jų teigimu, meškučiai labiausiai asocijuojasi su švelnumu ir artumu, todėl jie yra tapę vienu žinomiausių meilės dienos simbolių.   „Artėjant Valentino dienai, pliušiniai meškučiai vienareikšmiai yra pati populiariausia prekė. Dar populiarūs yra marškinėliai su įvairiais meiliais užrašais ar piešiniais“, – sako vienas iš „dovanusalis.lt“ vadovų Darius Markauskas.

Daugybę tatuiruočių turinčių žmonių aplinkiniai Lietuvoje nebevarsto kreivais žvilgsniais, o kūno piešiniai retai betrukdo ir ieškant darbo, sako naujienų portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai. Ne vieną tatuiruotę turinti Karolina Milerytė teigia, kad, priešingai nei daugelis kalba, noras darytis vis daugiau tatuiruočių nėra „liga“, tai – galimybė ne tik pasipuošti, bet ir įamžinti be galo svarbius įvykius ar žmones.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Neretai, siekdami sutaupyti, savo šeimos nesukūrę žmonės nusprendžia gyventi su tėvais, tačiau toks gyvenimo būdas neskatina siekti karjeros ir didesnio atlyginimo, tvirtina psichologas Gediminas Navaitis. Šeimos finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, siekiant karjeros galima užsidirbti tiek, kiek sutaupyti gyvenant su tėvais, tuo pat metu mėgaujantis privataus, savarankiško gyvenimo privalumais.

Lenkų tautinė bendruomenė Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, mokyklose iš vaikų tyčiojamasi vien dėl jų kilmės, sako istorikas Alvydas Nikžentaitis. Jo teigimu, nesutarimai aštrėja ir dėl valdančiosios koalicijos rinkiminių pažadų nevykdymo, ir dėl Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos (LLRA) savanaudiškos politinės kovos. Politologas Raimundas Lopata, savo ruožtu, pabrėžia, kad problemos šaknys – Lietuvos politikų nesugebėjimas spręsti strateginių valstybės užsienio politikos uždavinių.

Užsienio šalių virtuvių restoranai susitelkę Lietuvos sostinėje, tarp jų vyrauja siūlantys kinų patiekalus. Tačiau kaip tik šiuose restoranuose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) fiksuoja daugiausiai pažeidimų. „Daugiausiai etninės virtuvės restoranų yra susitelkę sostinėje. Matoma tendencija, kad populiarėja rytietiško greito maisto restoranai: kinų, japonų, tailandiečių.

Drabužėlių augintiniams kasmet nuperkama vis daugiau, pastebi gyvūnų prekių parduotuvių atstovai. Jų teigimu, augintinių šeimininkai rūpinasi ne vien jų šiluma: jie stebi gyvūnų rūbelių mados tendencijas, teiraujasi naujų kolekcijų. „Mūsų gyvūnų prekių parduotuvėse drabužių šunims pardavimai auga. Šiemet parduodama maždaug 25 proc. daugiau, nei pernai“, – sako parduotuvių „Kika“ rinkodaros vadovė Loreta Kačanauskienė.

Daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą, įsirengus geoterminio šildymo sistemą, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sąskaita atpirks visas reikalingas investicijas. Vidutinė mėnesio sąskaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymą senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt.

Didelei Ukrainos visuomenės daliai Europos Sąjunga, puoselėjanti politinį ir ekonominį skaidrumą, atrodo esanti bene vienintelis išsigelbėjimas nuo šalyje klestinčios korupcijos ir su ja susijusio skurdo, pastebi LRT.lt kalbinti ekspertai. Ir nors daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, jog ukrainiečiai ar baltarusiai gyvena geriau, nei į ES veik prieš 10 metų įstojusi Lietuva, ekonominiai ir politiniai faktai išsklaido šį viskuo nepatenkintų lietuvių vaizduotės sukurtą paveikslą.

 Vilija Andrulevičiūtė Amerikiečių kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardo dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto: „Manęs visiškai nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio.