Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt

 Karininkas iš slaptųjų luomo, vienas iš Specialiųjų operacijų pajėgų kūrėjų, 20 metų praleidęs Lietuvos kariuomenėje pulkininkas Darius Jauniškis nebuvo žinomas plačiajai visuomenei. Tačiau prieš pusantros savaitės per vieną dieną jis tapo bene labiausiai giriamu ir daugiausia komplimentų sulaukusiu žmogumi Lietuvoje. Tą dieną Prezidentė paskelbė, kad teikia jį į Valstybės saugumo departamento vadovo postą. Netrukus beveik vienbalsiai šiai kandidatūrai pritarė ir Seimas.

Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui ir taip žengė realų žingsnį, kad Lietuvoje atsirastų legalių privačių detektyvų. Šiuo metu privačia detektyvine veikla gali užsiimti tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys be jokių apribojimų.

 Seimas jau prieš kelias savaites priėmė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, o krašto apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą, kuriuo gegužės 11 d. prasidės šaukimo procesas. Šią savaitę ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė Karo prievolės įstatymo pataisas, kurios kitą savaitę bus teikiamos Seimui.

 Žmogaus teisių gynėjai Lietuvoje yra konstatavę, kad seksualinės mažumos patenka tarp labiausiai diskriminuojamų socialinių grupių. Prieš maždaug tris savaites dėl seksualinių mažumų diskriminacijos Lietuva buvo kritikuojama Europos Parlamente Briuselyje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvo mėginimų taisyti padėtį ir įrodyti, kad esame kitoje vertybių skalėje nei yra, tarkime, Rusija, kurioje įteisinti seksualines mažumas diskriminuojantys įstatymai.

Toliau nesibaigiantis karas Ukrainos Rytuose, kurio nepavyksta sureguliuoti net ir įtakingiems politikams. Kas pasikeitė praėjus savaitei po Minsko susitarimo? Atsakymas, deja, nėra guodžiantis ar optimistinis. Paliaubų laikomasi nebuvo, ir toliau vyko mūšiai. Ukrainos kariuomenė turėjo pasitraukti iš strategiškai svarbios Debalcevės, buvo atakuojamos Mariupolio prieigos. Vakarų spaudoje pasirodė Baracko Obamos kritika dėl nepakankamai ryžtingų veiksmų.

Kai kalbame apie Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktą, galvojame apie 20 signatarų, kurių valia tas aktas radosi. Kai kalbame apie Nepriklausomos Lietuvos Prezidentą, dažniausiai iškyla Antano Smetonos vardas. Ir beveik niekada neprisimenama jo sutuoktinė Sofija Smetonienė, o jau tuo labiau jos sesuo Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio žmona Jadvyga.

„Pasaulis apsisprendė, kad vaikas nėra daiktas, nėra valstybės ar suaugusiųjų, kad ir tėvų, nuosavybė, jis yra pilietis. Ir valstybės, ir tėvų bendra misija yra padėti jam tapti atsakingu piliečiu“, – sako vaikų psichiatras Dainius Pūras. Tačiau Lietuva, jo teigimu, „nuslydo į tokį fundamentalistinį moralizavimą, vaikų, paauglių demonizavimą – kaip blogai, kad dabar jie turi teises.

 Nors ir tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, nuolat jaučia nepalankų, netgi kartais agresyvų Rusijos nusiteikimą jų atžvilgiu ir spaudimą, kuriam panaudojamos įvairiausios priemonės. Neatskiriama tokio požiūrio palydove tapo propaganda, kurios veikimas ypač aktyvus per rusakalbius televizijų kanalus ir labiausiai orientuotas į nelietuvišką auditoriją.

Įstatymo pataisos, švelninančios atsakomybę už prekybą poveikiu, Prezidentės pavadintos korupcinėmis, sukritikuotos teisininkų ir politikų, generalinio prokuroro prašymas panaikinti Seimo nario Antano Ručio teisinę neliečiamybę, dėl to paties skandalo prarastas Vidaus reikalų ministro postas, nepaliaujamai mažėjantys reitingai – visa tai susiję su viena partija – „Tvarka ir teisingumu“. Kai partijos pirmininkas paskutiniame kongrese bėdojo, kad pasigenda didžiosios Prancūzijos revoliucijos ir ...

 Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Galime pasakyti, kodėl pastaruoju metu atšalo Lietuvos ir Rusijos santykiai, kodėl juos vadiname įtemptais, tačiau turime pripažinti, kad jie niekada nebuvo itin draugiški, partneriški ir geranoriški. Kodėl taip klostosi kaimynų bendravimas? Ar teisingi Lietuvos veiksmai, įrodinėjant ir ginant savo politines nuostatas bei vaduojantis iš Rusijos priklausomybės, pirmiausia energetinės.

Narystė NATO, deja, nepanaikina „minkštosios galios“ iš Rytų – informacijos ir propagandos – keliamų pavojų, kurių prasmė manipuliuoti viešąja erdve, visuomenės nuomone, daryti įtaką politiniams procesams. Tuomet tikslai pasiekiami nenaudojant karinės jėgos. Rusijos Prezidentas V. Putinas neslepia, kad „minkštąją galią“ jis supranta kaip „galimybę tiesiogiai daryti įtaką suverenių valstybių vidaus politikai“. Skleisti savo propagandą labai paprasta pasinaudojant televizija.

Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje pats laikas grįžti prie glaudesnės partnerystės su Lenkija, mano buvęs ambasadorius kaimyninėje šalyje Antanas Valionis. „Be vienybės ir be normalių gerų santykių mes liekame silpnesni“, – LRT televizijos laidai savaitė sakė jis.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Tvirto atsako Rusijai nepademonstravusios JAV ir Europa pasiųstų iš Vakarų besityčiojančiam Vladimirui Putinui žinutę, jog jis gali daryti, ką nori, teigia europarlamentaras Leonidas Donskis. Pasak jo, Rusija nesiekia karo su Ukraina, tačiau tikisi sukelti jos viduje pilietinį konfliktą.

Signataras Vytautas Plečkaitis, kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, sakė matantis problemų nesubalansuotoje Lietuvos užsienio politikoje. „Mes iš esmės neturime draugų Europos Sąjungoje netgi tarp didžiųjų valstybių. Čia yra problema“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė Nepriklausomybės akto signataras, nuo 1996 iki 2001 metų ambasadoriumi Ukrainoje dirbęs V. Plečkaitis.

Nepriklausomybė, nuėjusi sunkius pripažinimo kelius, prarasta ir vėl atkurta, ir šiandien verčia nuolat puoselėti mūsų valstybės krašto apsaugos idėją, ginti valstybės vientisumą ir jos suverenitetą. Šią savaitę pristatydamas krašto apsaugos artimiausių penkerių metų gaires, ministras Juozas Olekas sakė, kad pagrindinis tikslas – atgrasyti galimus okupantus ir apginti šalį.

Rolandas Paksas sako esąs įsitikinęs, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) privalės jį registruoti kandidatu į prezidentus. Jo partijos nariui Andriui Mazuroniui viešai pasipiktinus R. Pakso kandidatūra pats politikas sako, kad paneigtas „vieno žmogaus partijos“ įvaizdis. Praėjusios savaitės neeilinė Seimo sesija sušaukta ir dėl to, jog antras balsavimas dėl Konstitucijos pataisos leistų po apkaltos iš posto pašalintam Prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose šių metų gegužę.

Ne tik Lietuva ar Baltijos valstybės yra padidinto Rusijos dėmesio ir interesų zonoje. Dar viena tokia valstybė Rytų Europoje – Ukraina. Du mėnesius ten nerimsta protestai po prezidento Viktoro Janukovyčiaus apsisprendimo priimti Rusijos milijardinius pasiūlymus, o ne Europos Sąjungos asociacijos sutartį. LRT laidoje „Savaitė“ pokalbis apie Ukrainą su Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėju, socialinių mokslų daktaru Laurynu Kasčiūnu.

Vilniaus meras Artūras Zuokas LRT televizijos laidai „Savaitė“ atskleidė, jog apsisprendė dalyvauti Prezidento rinkimuose. Jis tvirtina norįs, kad visoje Lietuvoje būtų taip gera gyventi, kaip Vilniuje.

Vienas iš darbų, už kurį pagyrų iš prezidentės sulaukė Vyriausybė, – sėkmingas pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, nors per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą ir nepavyko pasirašyti Asociacijos sutarties su Ukraina. Apie situaciją Ukrainoje LRT televizijos laidoje „Savaitė“ N. Pumprickaitė kalbėjosi su Ukrainoje ambasadoriumi dirbusiu A. Kumža. Prieš dvi savaites sugrįžusį iš Vilniaus į Kijevą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių pasitiko minia protestuotojų.