Gediminas Reklaitis

Lietuvos krepšinis pasirengęs kilti į niekada nematytas aukštumas. Europos vicečempionai į Rio de Žaneirą atvyko subrendę tam, kad trijų olimpinių bronzų kolekciją pagaliau papildytų sidabro medaliais. Pradžiai – prisiminkime praėjusius metus. tv3.lt ir šių eilučių autorius tada nepabijojo būti baltomis varnomis ir prognozuoti Lietuvai „Eurobasket“ auksą.

Lietuvos krepšinis ir toliau demonstruoja pasakišką stabilumą. Šalies rinktinė dalyvaus jau 7-osiose olimpinėse žaidynėse iš eilės, bet kiekvienam tūlam lietuviui labiausiai rūpi, ar Jono Kazlausko kariauna gali po 16 metų pertraukos pasipuošti olimpiados medaliais? Atsakant vienu žodžiu – gali. Bet žodis „gali“ savyje slepia pačius įvairiausius variantus, tad būsimas kovas reikėtų nagrinėti plačiau.

Visiška anarchija, žurnalistams asmeniškai santykius pasiaiškinti siūlantys futbolininkai ir tuo pačiu atsakantys žurnalistai, bemintis ir bedantis žaidimas, niekada savo žodžio neturėjęs treneris, net nesugebėjęs padoriai paaiškinti, ką darė paskutinius kelerius metus. Toks yra Lietuvos futbolo peizažas. Ar jis keisis? Paskutinės dvejos Lietuvos rinktinės rungtynės namuose tapo nauju dugnu, kai atrodė, kad dugnai nebepramušami.

Jei šiomis dienomis jūsų neapėmė šiokia tokia tuštuma, tai gali reikšti tik vieną dalyką – „Eurobasket“ pasiutpolkę sekėte ne iš visos širdies. Tuštuma atsirado, netrukus ją užpildys klubinio krepšinio sezonas, o sirgalių tebesveikinama rinktinė išsiskirsto iki kitos vasaros. Todėl dabar pats laikas tiek suskaičiuoti šio čempionato viščiukus, tiek žvelgti į olimpinę 2016-ųjų vasarą. Krepšiniui geriausiai tinka skaičius 12-a. Tiek vyrų parsivežė žemyno pirmenybių sidabrą.

Justinas Timberlake‘as kažkada dainavo apie priverktas upes (daina „Cry me a River“). Vakar Lietuva priverkė Nemuną, Nerį, Nevėžį, Danę, Ražę, Vilnelę. Tikėtina, kad kažkas kliuvo net Rudaminos upei. Dėl ko verkta? Ne, ne dėl nesėkmės „Eurobasket“ ketvirtfinalyje ar pusfinalyje. Tiesiog tautai pasivaideno, kad verta paverkti dėl pralaimėjimo belgams, kuris nei komplikuoja Lietuvos rinktinei čempionato mozaikos, nei atspindi tikrąjį mūsų komandos pajėgumą.

Puiki 2011 metų kino juosta vadinasi „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“. Prabėgus šiek tiek laiko nuo pasaulio vandens sporto šakų čempionato, šis pavadinimas ir pati tema puikiai galioja ir vienai didžiausių mūsų Rio de Žaneiro olimpiados vilčių Rūtai Meilutytei. Kas įvyko Kazanėje? Realiai, nieko katastrofiško. Tačiau sidabrinis R.Meilutytės finišas 100 metrų krūtine, o dar labiau „medinis medalis“ dvigubai trumpesnėje distancijoje paliko nemalonų skonį burnoje.