Blogeris Zeppelinus

Ar pastebėjote, kaip įstatymui dėl kompensacijų už žydų turtą atsidūrus Seime ir kai kurių etninių organizacijų lyderiams prakalbus apie jų poreikių netenkinančias sumas, viešojoje erdvėje staiga suaktyvėjo kolektyvinės kaltės komplekso diegėjai? Tarsi kapuose nerimstantys zombiai, išgirdę grafo Drakulos nebylų šauksmą, į paviršių išsiropštė įvairiausio plauko viešieji intelektualai, vyriausieji redaktoriai, eiliniai publicistai, ideologizuotų pseudomokslų profesoriai bei šiaip kalbesni kairie...

Dar visai neseniai Lietuvos pilietybių suteikimas „išimties tvarka“ labai primindavo Kėdainiuose rengiamas Ledų šventes, kurių metu ant dalyvių galvų pasipila tūkstančiai porcijų nemokamų ledų. Šimtai lietuviškų pasų būdavo išdalinami nieko bendro su Lietuvą neturintiems asmenims, kurių nuopelnai mūsų šaliai būdavo niekam nežinomi. Galima tik numanyti, jog nuopelnų, matyt, visgi būta, bet ne Lietuvai, o „priėjimą turintiems“ veikėjams, kurie ir įtraukdavo tuos užsieniečius į sąrašus.

Kaune nuskardėję šūviai ir kilusi visuomenėje reakcija atskleidė labai nemalonų ir netikėtą daliai mūsų žiniasklaidos ir vadinamosios šviesuomenės dalyką. Žmonės kažkodėl vangiai reaguoja į raginimus gaudyti teisėjo ir jaunos moters nužudymu įtariamą asmenį ir nepuola teikti informacijos apie galimas jo buvimo vietas. Policijos vadovai su nuostaba konstatuoja, kad nesulaukė tokiais atvejais įprastos skambučių iš budrių arba nelabai adekvačių piliečių lavinos.

Sunkmečio metu visgi pasitaiko ir džiaugsmingų įvykiu. Į kongresą Vilniuje pirmadienį susirinko 14 šalių litvakai – iš Lietuvos save kildinantys žydai, tarp jų – svečiai iš Australijos, Pietų Afrikos respublikos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio. Neliko nuošalyje ir kitų tarptautinių žydiškų organizacijų atstovai. Vienas pagrindinių šio garbaus susirinkimo klausimų buvo Lietuvos Vyriausybės ketinimo išmokėti 128 milijonus litų žydų organizacijoms svarstymas.

Daug metų žinomi žmonės, dar vadinami „žvaigždėmis“, Lietuvoje gyvena, kaip akvariume – visi apie juos viską žino. Šiais atvirumų ir žodžio laisvės laikais tai užtikrina mūsų žiniasklaida. Įsijungę televizorių, atsivertę laikraštį ar portalą, nedelsiant esame informuojami – kas ką vedė, kas kam gimė, kas su kuo išsiskyrė, kas su kuo miega.

Nugriaudėjusi, kaip perkūnas iš giedro dangaus, krizė užklupo Lietuvą. Rūstus Premjeras paskelbė visuotinį taupymo vajų. Mažinamos lėšos švietimui, kultūrai, medicinai ir teisėsaugai. Susitraukė, kaip senos naginės, mokytojų, gydytojų, policininkų  ir  kitų biudžetininkų atlyginimai.

Artėjantys Prezidento rinkimai, tiksliau – nulemta jų baigtis, sukėlė gana liūdnų minčių. Panašu, kad rinksimės iš vieno kandidato, bent jau sprendžiant iš žiniasklaidos aktyviai formuojamos nuostatos, kad tarp viso to tuzino ar kiek jų ten bus, vertas dėmesio tėra tik vienas. Tiksliau, viena. Keisčiausia, kad niekas tame nemato nieko nenormalaus – „juk kitų tokių, tiek daug nuveikusių ir tokių tinkamų savybių turinčių, Lietuvoje tiesiog nėra?“ – gūžtelės pečiais tūlas pilietis.