vulkanologija

Paslaptingos kolonos iš bazalto Islandijoje kai kurių vietinių buvo priskirtos trolių darbelių kategorijai, tačiau mokslininkai pagaliau išaiškino šių stulpų prigimtį. Šie stulpai iš tikrųjų susidarė neįprastų geologinių procesų metu. Rasti bazaltiniai stulpai yra tuščiaviduriai, jų viduje yra vamzdžio pavidalo kanalas. Manoma, jog tai tekančios į viršų lavos padarinys.

Ugnikalnio išsiveržimas iškėlė naują salą iš jūros dugno Japonijos pietiniame pakraštyje, pranešė pakrančių sargyba ir vulkanologai. Pakrančių sargybos ir Japonijos meteorologijos agentūros pranešimuose nurodoma, kad apie 200 metrų skersmens salelė iškilo netoli nedidelės negyvenamos Nišinošimos salos, priskiriamos prie Bonino salų, dar žinomų kaip Ogasavaros salynas. Tas salynas, kurį sudaro maždaug 30 salų, yra už tūkstančio kilometrų į pietus nuo Tokijo.

Didžiausių planetos ugnikalnių išsiveržimus galima numatyti likus keliems dešimtmečiams iki tai įvyksta, teigia tyrėjai. Uolienų kristalų iš Graikijos Santorino salos analizė leidžia manyti, kad prieš išsiveržimus po žeme ima sparčiai kauptis magma, o tai galima aptikti naudojant šiuolaikinius prietaisus. Tokie ugnikalniai gali pagaminti pakankamai pelenų ir dujų, kad laikinai pakeistų planetos klimatą, praneša BBC.

Netoli Bonos (Vokietija) esantis Laacher See ugnikalnis rodo nerimą keliančius prabudimo ženklus. Pasak ekspertų, jeigu jis išsiveržtų, įvyktų didelio masto katastrofa, prireiktų masinės gyventojų evakuacijos, o didelė Europos dalis būtų nuklota pelenais.