vokietija

Statybų bendrovė „Naresta“ Rūdninkų karinio miestelio viešosios ir privačios partnerystės projekto antrajame etape dalyvaus kartu su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, skelbia „Verslo žinios“. Tai portalui patvirtino „Narestos“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Vokietijos ambasadorių pareikšti protesto dėl Rusijos žurnalistų „persekiojimo“. Vokietijos ambasadorius Alexanderas Grafas Lambsdorffas bus informuotas „apie atsakomąsias priemones reaguojant į Rusijos žurnalistų persekiojimą“ Vokietijoje, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė ministerijos atstovas.

Erfurte (Vokietija) prieš kelias dienas buvo sudeginti šeši kariniai sunkvežimiai. Pasitvirtino versija, kad dėl padegimo įtariami Rusijos agentai. Apie tai Tiuringijos kriminalinės policijos departamentas pranešė televizijos kanalui MDR.

Dumblo apdorojimo įrenginius Utenoje stačiusi Vokietijos bendrovė „WTE Wassertechnik“ už darbų vėlavimą turi atlyginti 681 tūkst. eurų delspinigių bei 8 proc. palūkanų vandens tiekimo ir nuotekų valymo bendrovei „Utenos vandenys“, nusprendė teismas.  Apeliacinis teismas birželio 20 dieną iš dalies pakeitė Panevėžio apygardos teismo sausio 27 dienos sprendimą – tuomet teismas be priteistų delspinigių Vokietijos įmonei skyrė 83,3 tūkst. eurų baudą.

Pietų Vokietijos policija ieško vyro, mėginusio sumokėti už kebabą pavogtu vaikišku dviračiu.  Vyras Bavarijos Marktredvico mieste parduotuvės savininkui sakė neturįs pinigų ir norįs atsiskaityti dviračiu, ketvirtadienį pranešė policija. Parduotuvės savininkui kilo įtarimų ir jis susisiekė su policija.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė davė interviu vokiečių portalui „Focus“. Jame ministrė kreipėsi į vokiečius, įvertino NATO viršūnių susitikimą. Interviu metu jos pirmiausia buvo paklausta, kaip ji vertina NATO viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją. Ji yra istorinė trumpumu – vos vienas puslapis. „Net jei baigiamasis dokumentas būtų tik iš dviejų pastraipų, jis būtų auksinis. Susitarimas dėl 5 proc. gynybos išlaidų visoms narėms yra istorinis – 3,5 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

Vokietijos teisingumo ministrė Stefanie Hubig teigimu, už smurtą prieš romantinius partnerius atsakingiems asmenims turėtų būti uždrausta matytis su tos poros vaikais. „Tie, kurie muša savo partnerius, turėtų nesitikėti, kad jiems bus toliau leidžiama matytis su savo vaikais – arba jiems tai bus leidžiama daryti tik lydimiems trečiosios šalies“, – šeštadienį paskelbtame komentare Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke Mediengruppe“ sakė ministrė.

Vokietijos teismas pirmadienį vienam gydytojui iš Sirijos skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už nusikaltimus žmoniškumui dėl sulaikytųjų kankinimo karinėse ligoninėse, kai jo šalį valdė prezidentas Basharas al Assadas. 40-mečio Alaa Mousa Sirijos pilietinio karo metu įvykdyti nusikaltimai buvo „diktatoriško ir neteisingo al Assado režimo brutalios reakcijos dalis“, sakė Frankfurto aukštesniojo regioninio teismo pirmininkas Christophas Kolleris.

Vokietija sekmadienį pareiškė stiprinanti šalies teritorijoje esančių Izraelio ir žydų objektų apsaugą nuo galimų Irano atsakomųjų smūgių po penktadienį Izraelio pradėtos puolimo operacijos. „Vokietijoje taip pat ruošiamės galimiems Irano atakų prieš Izraelio ar žydų institucijas atvejams“, – kancleris Friedrichas Merzas sakė žurnalistams prieš išvykdamas į Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Kanadoje. Panašias priemones savo teritorijoje jau nurodė vykdyti ir Prancūzija.

Dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina Vokietiją ir Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje. Taip pat, dažnas galvoja, kad vokiečiai yra tvarkingi, organizuoti, punktualūs ir laikosi įstatymų – tai parodė naujausias tyrimas. Tuo metu Vokietijoje Lietuva tampa vis daugiau matoma, o prie to labiausiai prisideda brigados dislokavimas ir aukštų Vokietijos politikų vizitai.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas turėtų atsiriboti nuo bet kokių planų įgyti branduolinių ginklų.  Šis komentaras nuskambėjo po to, kai Teheranas pranešė statysiąs naują urano sodrinimo gamyklą. „Tikimės, kad Iranas įtikinamai atsisakys bet kokių planų įsigyti branduolinių ginklų“, – prieš naują Jungtinių Valstijų ir Irano derybų raundą žurnalistams Romoje sakė Vokietijos URM.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu paskelbė apie susitarimą dėl oro gynybos sistemų „Iris-T“ tiekimo iš Vokietijos per ateinančius trejus metus.  V. Zelenskis padėkojo už „Iris-T“ tiekimą ir sakė, jog tai planas ateinantiems trejiems metams, nors pridūrė, jog tai nereiškia, kad karas truks dar tiek metų.

 Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlyno vyriausybė šiemet planuoja padidinti karinę pagalbą Ukrainai maždaug 1,9 mlrd. eurų. Kyjive viešintis B. Pistoriusas per spaudos konferenciją sakė, kad skirti paramai dar 1,9 mlrd.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį sukritikavo Rusijos „terorą, nukreiptą prieš civilius gyventojus“ Ukrainoje, Maskvai suintensyvinus bombardavimą šioje šalyje.

Vokietijos federalinės policijos komisaras Uli Grötschas pareiškė prieštaraujantis, kad policijos pareigūnai galėtų priklausyti kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sakydamas, kad narystė šioje partijoje ir tarnyba teisėsaugos struktūrose yra du tarpusavyje „nesuderinami“ dalykai. „Narystė AfD ir darbas policijos pareigūnų yra nesuderinami dalykai“, – duodamas pirmadienį vakare publikuotą interviu dienraščiui „Rheinische Post“ kalbėjo U. Grötschas.

Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje ėmė ryškėti problemos, susijusios su infrastruktūra. Viena po kitos griūvančios transporto jungtys ir byrančios mokyklos žymi ne tik infrastruktūrinę krizę, bet ir politinį susirūpinimą. Kraštutiniai dešinieji tai vadina „valstybės žlugimu“, todėl žadamos skubios milijardinės investicijos tam, kad būtų galima sustabdyti ilgą laiką trunkančias problemas, rašoma „The Guardian“. Dar kovo mėn. Berlyno trijų eismo juostų žiedinis tiltas (vok.

Vokietijos Pasau mieste (Bavarijos žemė) vyras šeštadienio popietę automobiliu rėžėsi į žmonių grupę. Buvo sužeisti mažiausiai penki asmenys. Policija, anot atstovo, spėja, kad tai buvo su santykiais susijęs nusikaltimais. Tarp sužeistųjų yra vairuotojo 38 metų žmona bei penkerių metukų duktė. Visi penki sužeistieji gydomi ligoninėje. Ar žmonės nukentėjo sunkiai, patikimos informacijos nėra.

Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis Vokietijoje pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,6 proc., rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti duomenys. Tai silpniausias atlyginimų didžiausioje Europos ekonomikoje augimas nuo 2022 metų. Įvertinus infliaciją, atlyginimai per metus didėjo 1,2 procento.

Penktadienį visuomenei bus pristatyti reprezentatyvaus sociologinio tyrimo „Vokietija lietuvių akimis“ rezultatai. Šia apklausa siekta  įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį į Vokietiją, jos gyventojus bei dvišalius santykius. Tyrimą inicijavo Vokietijos ambasada Lietuvoje bendradarbiaudama su kitomis šalyje veikiančiomis vokiškomis institucijomis, o jį atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“. „Lietuvos ir Vokietijos santykiai pasižymi ilga ir turtinga istorija.

Turkijoje žmonos ir dukros nužudymu įtariamas lietuvis Andrejus Kušlevičius, šiuo metu suimtas Vokietijoje, teigia, kad svarbiausias dalykas – įrodyti savo nekaltumą, skelbia DELFI. DELFI interviu davęs A. Kušlevičius tikino, kad Vokietija išdavė sprendimą jį perduoti Turkijai. „Yra šimtaprocentiniai mano nekaltumo įrodymai. Bet Vokietijos teismas jų nevertino, jiems nerūpi“, – kalbėjo A. Kušlevičius „O Turkija ne ta šalis, kur galima tikėtis teisingo teismo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ir jo kolega iš Lenkijos Radoslawas Sikorskis nori tęsti abiejų šalių bendradarbiavimą, nepaisant euroskeptiko Karolio Nawrockio pergalės Lenkijos prezidento rinkimuose. „Manau, kad ir toliau dirbsime labai glaudžiai ir draugiškai, – sakė J. Wadephulas trečiadienį per susitikimą su R. Sikorskiu Berlyne.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas trečiadienį pareiškė, kad sąjungininkai yra pasirengę toliau stiprinti Ukrainos karinę gynybą. Atvykęs į vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Briuselyje, B. Pistoriusas pranešė, kad atnaujins tarptautinę paramos Kyjivo oro gynybai iniciatyvą.

Buvusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išrinkta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos pirmininke. Per balsavimą Niujorke 44-erių žaliųjų politikė didžiausioje JT institucijoje surinko 167 balsus.  Vienai šaliai nariai paprašius, balsavimas vyko slaptai. Diplomatinių šaltinių duomenimis, ši šalis buvo Rusija. Daugiau kandidatų vadovauti JT Generalinei Asamblėjai nebuvo. A. Baerbock 193 nares vienijančiai institucijai vadovaus metus laiko.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pasveikino nacionalistą Karolį Nawrockį su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose, paragindamas abi šalis „gludžiai bendradarbiauti, remiantis demokratija ir teisinės valstybės principais“. „Lenkija ir Vokietija yra svarbios užtikrinant Europos saugumo, laisvės ir klestėjimo ateitį“, – išplatintame pareiškime nurodė Vokietijos prezidentas.

Nuo policijos netoli sienos su Čekijos Respublika sprukti mėginęs ir į policininkus šaudęs vairuotojas buvo mirtinai sužeistas atsišaudančių pareigūnų, sekmadienį pranešė policija. Patikrinimą vietoje atliekantys pareigūnai vyriškio automobilį Širndingo regione netoli valstybinės sienos sustabdė šeštadienį po pietų. Sustabdytas vyriškis šoko iš transporto priemonės ir, šaudydamas į policininkus, mėgino bėgti pėsčiomis. Pareigūnai atidengė atsakomąją ugnį ir bėglį mirtinai sužeidė.

Netoli Vokietijos Diuseldorfo miesto šeštadienį lengvasis lėktuvas rėžėsi į gyvenamojo namo terasą, žuvo du žmonės, įskaitant 71 metų pilotę, pranešė policija.  Iki nedidelio regioninio oro uosto Menchengladbache buvo likę tik maždaug 4 kilometrai, tačiau pilotė pranešė dispečeriams, kad patiria techninių problemų. Tikėtina, kad tai buvo variklio problemos, artėdama prie oro uosto moteris iš Diuseldorfo nebegalėjo išlaikyti orlaivio ore.

Vokietijos šiaurėje esančioje Hamburgo ligoninėje naktį kilus gaisrui žuvo trys pacientai ir daug žmonių buvo sužeista, du iš jų – sunkiai, sekmadienį pranešė pareigūnai.  Apie gaisrą ligoninėje „Marienkrankenhaus“ ugniagesiams buvo pranešta netrukus po vidurnakčio. Gaisras kilo pirmame pastato aukšte esančioje geriatrijos skyriaus palatoje ir išplito į viršuje esančio aukšto fasadą. Dūmai pasklido po keturis pastato aukštus. Kol kas gaisro priežastis neaiški.

Vokietijos Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje nedidelis lėktuvas rėžėsi į gyvenamąjį namą, žuvo du žmonės. Pasak policijos atstovo, lėktuvėlis šeštadienį apie 12.00 val. nukrito ant namo Kleinenbroiche terasos. Viena žuvusių aukų yra lėktuvo pilotė, kitos kol kas identifikuoti nepavyko. Po incidento dalis pastato užsiliepsnojo. Smarkiai apgadintas stogas ir sienos. Nelaimės priežastis kol kas nežinoma.

Metų infliacija Vokietijoje gegužę išliko balandį iki 2,1 proc. sumažėjusiame lygyje, penktadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Prekių kainų metinis prieaugis per mėnesį didėjo nuo 0,5 proc. iki 0,9 proc., tuo tarpu paslaugų – mažėjo nuo 3,9 proc. iki 3,5 procento. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos tokios kainų nepastovumu išsiskiriančios prekių grupės kaip maisto produktai ir energijos ištekliai, sulėtėjo nuo 2,9 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neatmeta galimybės perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. „Žinoma, kad ta įmanoma“, – sakė jis Vokietijos televizijos stoties ZDF laidai „heute journal“, atsakydamas į atitinkamą klausimą. Tačiau kartu F. Merzas pažymėjo, kad tam reikėtų kelių mėnesių karių apmokymų Ukrainoje. Jei sistema bus pristatyta po pusmečio ar metų, tai nepadės Ukrainai šiandien, akcentavo kancleris. Todėl esą karinė parama šaliai gerinama šiandien.

NATO, šaltinių duomenimis, siekia, kad Vokietija Aljanso gynybai skirtų dar septynias brigadas, o tai yra papildomai 40 000 karių. Dėl naujų ginkluotės ir karių skaičiaus tikslų turėtų būti susitarta NATO gynybos ministrų susitikime kitą savaitę, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė trys su šiuo klausimu susiję šaltiniai.

NATO paprašys Vokietijos skirti dar septynias brigadas, apie 40 000 karių, Aljanso gynybai, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Pabrėžiama, kad šis prašymas Vokietijai bus pateiktas pagal naujus NATO tikslus, dėl kurių Aljanso gynybos ministrai turėtų susitarti kitą savaitę. Aljansas smarkiai didina savo karinių pajėgumų tikslus, nes po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą laiko ją daug didesne grėsme.

Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė apkaltinę tris asmenis šnipinėjimu – Rusijos žvalgybos pavedimu jie sekė už Ukrainą kovojusį karį bei veikiausiai ketino jį nužudyti. Kaltinamieji – Ukrainos pilietis Robertas A., armėnas Vardgesas I. ir rusas Armanas S. – pernai buvo sulaikyti Frankfurte.

Nedarbo lygis Vokietijoje nesikeičia trečią mėnesį iš eilės – 6,3 proc., rodo Federalinės užimtumo agentūros trečiadienį paskelbti duomenys. Rodiklis – didžiausias nuo 2020-ųjų rugsėjo. Bedarbių per pastarąjį mėnesį padaugėjo 34 tūkst. iki 2,963 mln., jų skaičius prie 3 mln. ribos priartėjo pirmąkart per pastatąjį dešimtmetį. Tai didina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui (Frydrichui Mercui), bandančiam atgaivinti didžiausią Europos ekonomiką po dvejų metų nuosmukio.

Vokietijoje antradienį prasidėjus teismo procesui prieš sirą, įtariamą priklausymu grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), šis pripažino savo kaltę dėl trijų žmonių nužudymo Vokietijos festivalyje. Advokato perskaitytame pareiškime Issa al Hasanas pripažino, kad įvykdė sunkų nusikaltimą ir kad nuo jo rankos žuvo trys žmonės.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas gina sprendimą panaikinti nuotolio ribojimus Ukrainai perduotų vokiškų ginklų naudojimui. „Gintis gali tik tas, kuris geba atakuoti karines bazes, esančias ir agresoriaus teritorijoje“, – sakė jis po susitikimo su Suomijos  premjeru Petteriu Orpo Turku mieste. F. Merzas pirmadienį Berlyne pareiškė, kad Vokietijos Ukrainai perduotiems ginklams nebegalioja nuotolio ribojimai. Vadinasi, jais galima smogti ir taikiniams Rusijos teritorijoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlymus jam nutraukti kovas Ukrainoje laiko silpnumo ženklu. „Akivaizdu, kad Putinas pasiūlymus derėtis laiko silpnumo ženklu“, – visuomeniniam transliuotojui WDR sakė F. Merzas. „Jei net pasiūlymas susitikti Vatikane nesulauks (Rusijos) pritarimo, turime būti pasiruošę, kad šis karas truks ilgiau, nei mes visi norime ar galime įsivaizduoti“, – teigė jis.

Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris įsakė Vokietijos kariuomenei iki 2029 m. visiškai apsirūpinti ginklais ir kita įranga. Tai matyti dokumente, su kuriuo sekmadienį pavyko susipažinti „Reuters“. C. Breuerio ir kitų aukštų NATO karinių pareigūnų vertinimu, iki 2029 m. Rusija gali pakankamai atstatyti savo pajėgas, kad galėtų pulti NATO.

Penktadienio vakarą Hamburgo stotyje, Vokietijoje, įvykdytas išpuolis peiliu, skelbia „Bild“ ir „Reuters“. Peiliu užpulta 12 žmonių, policija sulaikė įtariamąjį. Trijų aukų būklė kritiška, trys kiti sunkiai sužeisti, šeši žmonės sužeisti ne taip stipriai. Užpuolimo motyvas kol kas neaiškus.

Vilniuje įnauguravus 45-ąją šarvuotąją brigadą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad vokiečių karių buvimas Lietuvoje nepatinka Kremliaus režimui.  „Tai yra vienas stipriausių atgrasymo faktorių, tai ne tik brigada, tai taip pat ir visų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų įsipareigojimas būti kartu su mumis. Šita brigada, būdama Lietuvoje, jau dabar nervina Rusiją“, – ketvirtadienį žurnalistams Katedros aikštėje teigė D. Šakalienė.

Katedros aikštėje Vilniuje ketvirtadienį oficialiai inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Fridrichas Mercas), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus). Katedros aikštėje išsirikiavo beveik tūkstantis karių, tarp jų: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš 10-osios šarvuotosios divizijos štabo, 45...

Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad dislokuodama brigadą Lietuvoje šalis perima NATO rytinio flango gynybą į savo rankas, ir dėkojo lietuviams už šiltą priėmimą, kuris nėra savaime suprantamas. „Perimame NATO rytinio flango gynybą į savo rankas“, – Katedros aikštėje vykusioje Vokietijos brigados inauguravimo ceremonijoje sakė kancleris.

Vilniuje vykstant Vokietijos brigados inauguracijai, kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Todėl, pasak jo, Berlynas yra įsipareigojęs ginti Lietuvą.  „NATO gali paskliauti Vokietija. Žinome, kad saugumas neprasideda pasienyje, jis prasideda ten, kur mūsų partneriai turi jas ginti. Todėl Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus apsauga yra Berlyno apsauga.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Apie šį renginį rašo įtakingas leidinys „Bloomberg“.  Kaip pastebima straipsnyje, Vokietija stiprina savo pajėgas Baltijos šalyse, siekdama atgrasyti Rusiją. „Vokietija stiprina kovinių šarvuotąją brigadą Lietuvoje, siekdama sustiprinti NATO rytinį flangą. Europos sąjungininkai imasi beprecedentinių priemonių, siekdami atgrasyti vis priešiškiau nusiteikusią Rusiją“, – teigiama tekste.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas slopina viltis dėl greitos Ukrainos karo pabaigos. „Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad šitas karas greitai baigsis“, – sakė jis Berlyne. Anot F. Merzo, viską, kas įmanoma, bandoma pasiekti diplomatinėmis priemonėmis. Galimą popiežiaus tarpininkavimą jis pavadino „paskutiniąją žemiškąja instancija“, praneša agentūra „Reuters“. Galima tik tikėtis, kad bent jau ten pavyks susodinti konflikto šalis konstruktyviam pokalbiui, kalbėjo F. Merzas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad bet prieš kokias Ukrainos ir Rusijos derybas Vatikane reikalautų intensyvaus pasiruošimo. Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega Vladimiru Putinu. Respublikonas pareiškė, kad „Rusija ir Ukraina nedelsiant pradės derybas dėl ugnies nutraukimo“, tačiau Maskva dar nenurodė konkrečios datos. Popiežius Leonas XIV pirmadienį pasisiūlė surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.

Vokietijos prokurorai trečiadienį paskelbė, kad dėl išpuolių prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus buvo sulaikyta įtariama kraštutinių dešiniųjų grupė. Teigiama, kad įtariamieji priklauso vienai „dešiniojo sparno ekstremistinei teroristinei organizacijai“, kurios tikslas buvo „sužlugdyti demokratinę sistemą Vokietijoje (...) smurto aktais, pirmiausia nukreiptais prieš migrantus ir politinius oponentus“, sakoma federalinės prokuratūros pareiškime.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis antradienį išvyksta darbo vizito į Vokietiją, kur šią savaitę dalyvaus kasmetiniame Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime Leipcige. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, Leipcige viešėsiantis E. Sabutis dalyvaus susitikimo apskritojo stalo diskusijose ir sesijose. Jų metu kartu su kitų Europos šalių ministrais bus tariamasi dėl tolesnės paramos kritinei Ukrainos susisiekimo infrastruktūrai atstatyti.