vladimiras špidla

Europos Komisijos skelbiamos naujos apklausos duomenimis, maždaug kas šeštas Europos gyventojas teigia praėjusiais metais asmeniškai buvęs diskriminuojamas. 64 % Europiečių baiminasi, kad dėl ekonomikos nuosmukio darbo rinkoje didės diskriminacija dėl amžiaus. Naujausi „Eurobarometro“ apklausos duomenys surinkti prieš lapkričio 16–17 d. Stokholme rengiamą šių metų Europos aukščiausiojo lygio susitikimą lygybės klausimais.

73 % europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 % nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai Europos Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.

Tyrimas rodo, kad europiečiai niūriai vertina užimtumo perspektyvas. Kas trečią europietį labai neramina perspektyva netekti darbo, o dar daugiau Europos Sąjungos (ES) gyventojų nerimauja dėl to, kad artimiausioje ateityje be darbo gali likti jų sutuoktiniai ar vaikai. Birželį atlikto ES užsakyto tyrimo rezultatai nestebina, rašoma Europos Komisijos pranešime. Europai sunkiai sekasi rasti išeitį iš giliausio ekonominio nuosmukio per visą pokario epochą.

Tyrimas rodo, kad europiečiai niūriai vertina užimtumo perspektyvas. Kas trečią europietį labai neramina perspektyva netekti darbo, o dar daugiau ES gyventojų nerimauja dėl to, kad artimiausioje ateityje be darbo gali likti jų sutuoktiniai ar vaikai. Birželį atlikto ES užsakyto tyrimo rezultatai nestebina. Europai sunkiai sekasi rasti išeitį iš giliausio ekonominio nuosmukio per visą pokario epochą.

Šiandien paskelbta nauja apklausa rodo, kad europiečiai nusiteikę pesimistiškai dėl ekonominės krizės poveikio užimtumui, tačiau daug tikisi, kad ES padės sprendžiant šią problemą. Trečdalis dirbančių asmenų itin nerimauja, kad krizės laikotarpiu gali prarasti darbą, o 61 % europiečių mano, kad blogiausia dar ateityje.

„Nepaisant esamo progreso, lyčių nelygybė vis dar išlieka svarbia Europos Sąjungos (ES) problema“, - Briuselyje vykstančios konferencijoje, skirtoje lyčių lygybės problemoms aptarti, pareiškė darbo ir lygių galimybių komisaras Vladimiras Špidla. Pastaraisiais metais ES padarė didžiulę pažangą šioje srityje, ypač derinant teisės aktus dėl lygių galimybių politikos, lyčių integracijos ir moterų laisvės.

Sunkmetis, skaudžiausiai smogęs sektoriui, kuriame dirba vyrai, supurtė įsitvirtinusias socialines normas - pirmą kartą vyrų nedarbas pradėjo lenkti moterų, bet jos yra vis dar labiau pažeidžiamos, teigia ekspertai, Briuselyje susirinkę į konferenciją lyčių lygybės problemoms aptarti. Kaip Eltai teigė Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė, nedarbo problema tarp vyrų aštrėja ir mūsų šalyje. Tai, anot jos, yra neabejotinai susiję su sunkmečiu.

Vakar Prahoje vyko specialus aukščiausio lygio susitikimas, skirtas ekonominės krizės poveikio užimtumui Europoje problemai. Pirmininkaujančių šalių trejeto (Čekijos, Švedijos ir Ispanijos) vyriausybės drauge su Europos Komisija, darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis siūlė geriausias idėjas, kaip žmonės galėtų išsaugoti darbo vietas ar susirasti naują darbą. Susitikime nustatyta dešimt veiksmų, kuriais bus siekiama mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas.

Darbuotojai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse galės ir toliau dirbti neribotą laiką, nes Europos Parlamente (EP) nepavyko susitarti dėl Darbo laiko direktyvos nuostatų pakeitimo, rašo Didžiosios Britanijos finansų dienraštis „The Financial Times“. Vėlų pirmadienio vakarą nepavyko išeiti iš aklavietės: EP spaudė panaikinti išimtį, leidžiančią nesilaikyti 48 val.