viešoji nuomonė

„Die Welt“ primena, kad interneto ir naujų masinės žiniasklaidos priemonių įtaka politiniam gyvenimui Rusijoje auga, ir dabartinio režimo kritikai visų pirma jaučiasi saugūs tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ar „Twitter“. Jų nepaliečia cenzūra, ir sunku nuspėti, kokia tema taps populiariausia skaitytojų tarpe.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) stu­den­tė Ri­ta Lu­ko­šū­nai­tė sa­vo ini­cia­ty­va at­li­ko šiau­lie­čių ir vil­nie­čių vie­šo­sios nuo­mo­nės ty­ri­mą dėl nau­jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. „Val­džia pri­va­lo mū­sų vi­sų at­si­klaus­ti to­kiu svar­biu klau­si­mu,“ – tei­gia stu­den­tė, su­ren­gu­si „mi­ni re­fe­ren­du­mą“ ir nu­ste­bin­ta žmo­nių ak­ty­vu­mo.

Balandžio mėnesį Lietuvos gyventojai, išsakydami požiūrį į visuomenės lyderius, didelių korekcijų reitingų lentelėje nepadarė - palankiausiai įvertinta prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepalankiausiai - premjeras Andrius Kubilius. Valstybės vadovę palankiai vertino 78 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Greta jos visuomenės veikėjų populiarumo rikiuotėje - dvi kadencijas šalai vadovavęs Valdas Adamkus, balandį pelnęs 61 proc.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę balandžio pabaigoje, didžiausią Lietuvos gyventojų paramą būtų turėjusios, kaip ir prieš mėnesį, dvi opozicinės partijos - Darbo ir Socialdemokratų. Už Darbo partiją būtų balsavę 22 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Lietuvos socialdemokratų partiją būtų palaikę 18 proc. rinkėjų. Kas dešimtas - 10 proc. - šalies gyventojas būtų balsavęs už partiją Tvarka ir teisingumas. 6 proc.

Tamsiosios interneto jėgos nuolat bando formuoti lietuvių nuomonę tam tikrais klausimais. Pateikiame kariuomenės pavyzdį. Ne paslaptis, kad dauguma komentarų šalies naujienų portaluose minties grynuoliais nežiba. Ko tik ten nerasime: keiksmų, pašaipų, apkalbų, gandų ir tik krislą pagyrų. Dažnam komentuotojui erdvė po straipsniu – vieta nebaudžiamam išsilieti. Tačiau yra ir kita komentuotojų grupė, kuri savo komentarais siekia tikslingai formuoti nuomonę vienu ar kitu klausimu.

2012-ųjų pradžioje dauguma Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti padėtimi savo šalyje – net 82 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Šeštadalis – 17 proc. – apklaustųjų atsakė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Labiau už kitus Tėvynę ginti pasiryžę jauni žmonės: amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų tokių respondentų dalis buvo 54 proc., 30–49 metų grupėje – 55 proc., tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus apklaustųjų – 34 proc. 41 proc. apklaustųjų atsakė, kad negintų Tėvynės, nuomonės neturėjo arba neatsakė – 13 proc. Komentuodama apklausos rezultatus, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė: „Dirbdama krašto apsaugos sistemoje supratau, kad Lietuvoje dar yra tikrų vyrų.

Beveik aštuoni iš dešimties danų palankiai vertina savo karališkąją šeimą ir mieliau gyventų monarchijoje, o ne respublikoje, rodo trečiadienį paskelbtos apklausos rezultatai. „Tai daug daugiau nei kitose Europos monarchijose“, – rezultatus komentavo Kopenhagos universiteto dėstytojas Larsas Hovbakke Soerensenas. „Megafon“ apklausa paskelbta dienraštyje „Politiken“, šaliai sausio 14 dieną rengiantis minėti 40-ąsias karalienės Margrethe įžengimo į sostą metines.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Dauguma Prancūzijos gyventojų prieštarauja Europos lyderių planams sudaryti naują fiskalinę sutartį, informuoja „EUobserver“. Tyrimų instituto BVA atliktos apklausos metu 52 proc. prancūzų teigė, kad nepritaria naujajai Europos Sąjungos (ES) fiskalinei sutarčiai, o 45 proc. pasisakė už ją. Pagal naująją ES sutartį, valstybėms būtų taikomos naujos fiskalinės taisyklės ir skiriamos griežtos bausmės už jų nesilaikymą.

Dauguma britų sveikina premjero Davido Camerono poziciją nepritarti Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams. Tokį ministro pirmininko sprendimą remia 62 proc. apklaustųjų, rodo „Mail on Sunday“ tyrimas. Prieš yra tik 19 proc. respondentų. Apklausos metu 66 proc. britų pasisakė už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Didžiosios Britanijos ir ES santykių ateityje. Tiek pat apklaustųjų nori, kad Londonas iš naujo derėtųsi dėl santykių su Briuseliu. 48 proc.

Trys ketvirtadaliai vokiečių nori, kad neonacių partija NPD būtų uždrausta, rodo penktadienį paskelbta apklausa. Neseniai paaiškėjo, kad ekstremistinė kraštutinės dešinės grupuotė galėjo nužudyti 10 žmonių, dauguma jų – parduotuvių savininkai turkai. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Forschungsgruppe Wahlen“ atlikta apklausa parodė, kad 77 proc. vokiečių nori, kad NPD (Nacionalinė demokratinė Vokietijos partija) būtų uždrausta, 19 proc. teigia, kad ji turi likti legali.4 proc.

Baigiantis vasarai 43 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 12 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties – 40 proc. – manė, kad ji nepasikeitė. 5 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Gegužės pabaigoje 45 proc. šalies gyventojų tvirtino, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius nepasikeitė. 7 proc. šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pagerėjo.

Antradienio vidurdienį elektroninio balsavimo įteisinimo šalyje priešininkai prie Seimo rengia protesto akciją. Vakariniame posėdyje parlamentarai ketina svarstyti du internetinį balsavimą įteisinančius įstatymų projektus – Seimo nario, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Arūno Valinsko teikiamą skubos tvarka dėl balsavimo visiems ir Seimo narių grupės dėl balsavimo užsienio lietuviams.

Balandžio mėnesį, pirmą kartą per pastaruosius trejus su puse metų, mažiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis blogėja. Nuo 2007 metų rugsėjo dauguma viešosios nuomonės apklausų dalyvių ją nuolat vertindavo kaip blogą. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 21–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šių metų balandį 45 proc.

Pagaliau ir Lietuvoje ėmė dygti optimizmo daigai. Apklausos rodo, kad didesnė dalis lietuvių nemano, kad nedarbas dar gali augti. Tačiau ar verta tuo džiaugtis, jei bedarbių gretas retins ne naujos darbo vietos, o tik tuštėjanti – emigruojanti – Lietuva. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija RAIT pateikė duomenis, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų šiemet prognozuoja nedarbo augimą (bendras pasaulio rodiklis – 45 proc.

Paskutinysis praėjusių metų viešosios nuomonės tyrimas beveik nepakoregavo per metus kiekvieną mėnesį stebėto rezultato – kaip pirmavo ugniagesiai gelbėtojai, taip ir pirmauja, kaip buvo prastai vertinami tautos išrinktieji ir Vyriausybė, taip ir išliko.

Lapkričio mėnesį 6 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Trys iš dešimties – 31 proc. – manė, kad ji nepasikeitė, o šeši iš dešimties – 59 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad ekonominė šalies padėtis, jų nuomone, per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Per mėnesį nuo spalio visuomenės nuomonės tyrimo šalies ekonominės padėties vertinimas nepakito.

Tautos palankumo visuomenės veikėjams reitingo aukščiausiojoje pozicijoje spalio mėnesį – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai jau įprasta, kaip įprasta ir tai, kad paskutiniojoje pozicijoje – Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA ir dienraščio „Respublika“ užsakymu spalio 21–27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, teigiamo vertinimo viršūnėje senokai įsikūrusią valstybės vadovę D. Grybauskaitę 85 proc.

Kartu su rudeniu prasidėjus naujam politiniam sezonui dauguma Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja. Taip mano 84 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Ir tai yra 3 procentiniais punktais blogesnis apklausos rezultatas negu rugpjūčio pabaigoje. 15 proc. respondentų padėtį Lietuvoje baigiantis rugsėjui ir prasidedant spaliui vertino kaip gerėjančią. 1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Bent jau apklausos duomenimis, lietuviai mėgina būti optimistai dėl šalies ekonominių perspektyvų. Kiek daugiau nei dešimtadalis – 13 proc. – apklaustų gyventojų tikisi ekonomikos pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių. Lyginant su gyventojų atsakymais į šį klausimą lygiai prieš metus, pesimistiškai vertinančių ekonomikos ateitį Lietuvoje sumažėjo 23 procentiniais punktais.

Ir vėl tris, ir vėl tuos pačius savo lyderius Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino ir rugpjūtį – valstybės vadovę Dalią Grybauskaitę, kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų ir Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 25–rugsėjo 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentę D. Grybauskaitę palankiai vertino 82 proc., kadenciją baigusį Prezidentą V. Adamkų – 59 proc.