vert

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kreipėsi į nepriklausomus elektros tiekėjus ir reikalauja jų grąžinti klientams pritaikytas netesybas ar kitus mokesčius, antradienį praneša rinkos reguliuotojas. „Kad šie grąžintų nuo 2021 m. liepos 15 d. iš buitinių vartotojų ir mažų bei labai mažų įmonių gautas netesybas ir kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį“, – informuoja VERT.

Sumažėjus gamtinių dujų kainoms rinkoje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nuo balandžio 1 dienos jų tarifus gyventojams siūlo sumažinti 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 proc.  Naujus tarifus energetikos rinkos reguliuotojas turėtų patvirtinti trečiadienį.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) teigiant, kad buitiniai vartotojai ir mažos įmonės iki 2023 metų birželio turėjo teisę be jokių mokesčių ir netesybų nutraukti fiksuotos kainos sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, VERT vadovas Renatas Pocius nukentėjusiems vartotojams siūlo kreiptis į teismus ir ten įrodinėti, kad mokestis buvo neteisėtas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros prekybos zonų sujungimas galimas tik po to, kai 2025 metų vasarį Baltijos šalių sistemos pradės veikti sinchroniškai su Vakarų Europa.  Vis dėlto, anot rinkos reguliuotojo vadovo, pradėti tam reikalingus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

Nepriklausomi elektros tiekėjai negalėjo reikalauti netesybų ar kitų mokesčių už nutrauktas sutartis, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, VERT laikosi nuomonės, jog tiekėjai neturėjo teisės reikalauti vartotojų atsiskaityti už sutartis sudarytas iki pernai metų birželio. Anksčiau rinkos reguliuotojas yra tikinęs, jog netesybos netaikomos nuo birželio sudarytoms sutartims.

Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo balandžio mažėja 2,1-3,3 proc., pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak jos, pakoregavus „Ignitis“ šios kainos ribas pirmajam pusmečiui vidutinės įtampos tinkluose ji mažėja 3,3 proc. iki 14,301 cento už kilovatvalandę (kWh), o žemos įtampos tinkluose – 2,1 proc. iki 20,978 cento.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigia, kad vandentiekio įmonių konsolidacija leistų sumažinti vandens tiekimo kainas, taip padedant vartotojams. Jis taip pat paminėjo, kad toks apjungimas leistų mažosioms bendrovėms įgyvendinti projektus, kuriems anksčiau trūko resursų.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose nuo sausio itin pabrangus vandens tiekimui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad problemą būtų galima spręsti centralizuojant vandentvarkos bendroves.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi aptarti energetikos rinkos problemų.  „Susitikime su VERT pirmininku Renatu Pociumi prezidentas aptars tarybos veiklos iššūkius, pasiekimus užtikrinant vartotojų interesus ir tikslus ateinantiems metams“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Vienas šių metų VERT darbų – 2,4 mlrd.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai siūlo sudaryti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) peržiūrėti gamtinių dujų ir elektros kainas vartotojams kas tris mėnesius. Tai numatančias Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymo pataisas įregistravo Seimo LVŽS frakcijai atstovaujantys parlamentarai Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė ir Deividas Labanavičius.

Į viešumą iškilus informacijai, kad dalis elektros tiekėjų iš buitinių vartotojų ir mažų įmonių reikalauja sumokėti baudas už sutarčių nutraukimą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius su kolegomis lapkritį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje stojo į elektros tiekėjų pusę ir bandė visiems įrodyti, kad mokestis už sutarties nutraukimą vartotojams taikomas teisėtai, pranešime žiniasklaidai tvirtina Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas ...

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį paskelbė antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą. Jame bus varžomasi dėl teisės Baltijos jūroje statyti 700 megavatų (MW) suminės galios jėgaines su galimybe gauti valstybės paramą. Konkursas vyks keliais etapais. Pirmiausia, vyks dalyvių registracija ir dokumentų pateikimas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį ketinant paskelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą, rinkos reguliuotojas ketvirtadienį patvirtino jo sąlygas.  Parkas bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naują 157 mln. eurų „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) permokos grąžinimo vartotojams grafiką, pagal kurį suma pradedama mokėti nuo balandžio. Reguliuotojas nutarė 57 mln. eurų gyventojams grąžinti iki 2026 m. liepos, o verslui ir kitiems juridiniams asmenims – iki 2032 m. Skola bus atiduodama vienu metu Šios sumos, mažinant skirstymo tarifą, bus atiduodamos ir buitiniams, ir nebuitiniams vartotojams vienu metu.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiko, pradedant nuo balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Energetikos rinkos reguliuotojas siūlo 57,1 mln. eurų ESO skolą buitiniams vartotojams grąžinti per dvejus metus ir 3 mėnesius iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų įmonėms – per septynerius metus ir 9 mėnesius iki 2031 metų pabaigos.

​Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį sieks 7,57 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,01 cento daugiau nei gruodį ir beveik 18 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų sausį už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,74 ir 7,61 cento.  Per mėnesį šilumos kaina augo tik Klaipėdoje – 7,61 proc. iki 7,49 cento.

Tiksliau prognozuojant bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, ateityje turėtų būti išvengta šimtus milijonų eurų vertės reguliavimo skirtumų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, dabar jos prognozuojamos pagal faktinius, o ne teorinius skaičiavimus.    „Šiandien (...) esame daugiau nusileidę ant žemės ir žiūrime, ką bendrovė (ESO – BNS) realiai planuoja investuoti per artimiausius metus.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Nuo kitų metų didėjant reguliuojamai elektros tarifo daliai ir brangstant pačiai elektrai, naujas sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašantys vartotojai nebūtinai už elektrą mokės daugiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, maždaug 100-ui tūkst. vartotojų šių metų pabaigoje baigiantis fiksuotoms sutartims su nepriklausomais tiekėjais, jie turės sudaryti naujas sutartis, tačiau tai nereiškia, kad visi jie mokės daugiau.

Prognozuojama mažesnė gamtinių dujų kaina rinkose kitų metų pirmajam pusmečiui yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nuo sausio 4–7 centais pinga vartotojams tiekiamos dujos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad pirmąjį 2024 metų pusmetį prognozuojama dujų megavatvalandės kaina turėtų siekti 47 eurus vietoje dabartinių 52 eurų.  „Tai mažiau šiek tiek ir tas leidžia atpiginti galutinį tarifą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės, nes elektros tiekimo įmonė „Ignitis“ pirmąjį pusmetį iš vartotojų surinko 13 mln. eurų daugiau nei reikėjo, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. „Mažėjimas iš esmės sąlygotas to, kad praėjusį pusmetį, tai yra 2023 metų pirmąjį pusmetį „Ignitis“, vykdydama ir tiekdama energiją visuomeninės elektros energijos vartotojams, surinko 13 mln.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį tvirtins „Igničio“ visuomenines elektros bei dujų kainas vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. Jei nauji tarifai bus paskelbti, visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas „Igničiui“ priklausančiam Energijos skirstymo operatoriui (ESO) permokėjo 160 mln. eurų.  Ši skola dar nėra grąžinta, tačiau vartotojams nuo kitų metų pradžios elektra vėl brangs. Elektra brangs visiems vartotojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 16 d. nustatė, kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis reguliuojama elektros energijos kainos dalis.

Valstybės kontrolei pranešus, kad 2022 m. Vyriausybės nustatyta kompensacijų už elektros kainas skaičiavimo tvarka galimai leido tiekėjams pelnytis vartotojų sąskaita, socialdemokratai kreipiasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) reikalaudami kuo skubiau išsiaiškinti, ar vartotojai patyrė finansinę žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visuomeninės elektros kainos buitiniams vartotojams viršutinė riba pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų mažėti 4 proc. Dėl to ketvirtadienį spręs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kaip skelbiama VERT sprendimo projekte, vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų (tai yra buitiniams), ši riba turėtų mažėti – beveik 4 proc. nuo 22,264 iki 21,417 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – beveik 10 proc. – nuo 16,388 iki 14,774 cento.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) aiškinasi, ar nepriklausomi tiekėjai taikė pagrįstus mokesčius įmonėms joms nutraukiant elektros tiekimo su fiksuota kaina sutartis, sako energetikos VERT pirmininkas Renatas Pocius.  „Kalbant apie komercinius vartotojus (...) esame gavę kitų Seimo narių paklausimų dėl išties pakankamai reikšmingų nutraukimo mokesčių.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios. Išaiškinti, ar pernai įstatymu įtvirtintas ribojimas komerciniams saulės parkams neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui paprašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kiek anksčiau dėl to į KT taip pat kreipėsi 30 Seimo narių grupė.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį siekia 7,59 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 6,3 proc. daugiau nei spalį ir 21,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų lapkritį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,4 ir 8,37 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina augo Kaune – 14,9 proc.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų. Pasak R. Pociaus, bendrovė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.

Valstybės kontrolė nustatė, kad ankstesniais metais gyventojai permokėjo „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) apie 160 mln. eurų – iš viso po 88,8 euro kiekvienas. Tačiau „Ignitis grupei“ priklausanti įmonė teigia neturinti pinigų, kad juos iš karto grąžintų gyventojams. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje ESO vadovas Renaldas Radvila pamėgino paaiškinti, kur įmonė padėjo pinigus, kuriuos jai permokėjo vartotojai.

Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą Energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2016-2021 metais neva neatliktų 160 mln. eurų investicijų. ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.   Aptariamu periodu išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nepriklausomiems elektros tiekėjams siūlo nustatyti vienodą sąskaitų už elektrą šabloną.  Pasak elektros rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, pasiūlymas suvienodinti sąskaitų formas pateiktas Energetikos ministerijai – tai turėtų būti padaryta pakeičiant atitinkamus teisės aktus.

„Ignitis grupės“ bendrovei „Ignitis“ už visuomeninį elektros tiekimą šiemet gavus 13 mln. eurų daugiau pajamų, nei prognozuota, ši suma per artimiausius dvejus metus bus sugrąžinta vartotojams mažinant visuomeninę kainą, sako Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovė.  „Ignitis“ kaip visuomeninis tiekėjas yra surinkęs daugiau pajamų, nei buvo planuota, kad turi surinkti. Šita suma sudaro apie 13 mln.

Galiojanti biokuro prekybos tvarka neužtikrina, kad šis kuras šilumos gamybai būtų įsigyjamas žemiausiomis kainomis ir geriausios kokybės, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi jo naudojimo šilumos ir elektros gamybai teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, nepakankamai aiškus reglamentavimas neužtikrina, kad nepriklausomų šilumos gamintojų perkamas biokuras iš susijusių jo gamybos įmonių atitiktų biržoje perkamo biokuro kokybę.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“ dalyvavo pirmajame Lietuvos paskelbtame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, ketvirtadienį patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.  „Nėra jokia paslaptis. Man atrodo, ir viešoje erdvėje, ir medžiagoje – tai „Orlen“ įmonė „Orlen Neptūnas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Dilienė.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 11,182 cento. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Rugsėjį vidutinei elektros kainai pakilus iki didžiausios šiemet, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius teigia, kad ji augo dėl objektyvių priežasčių, o rinka yra stabili ir kaina ateityje išliks panaši, kaip dabar.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį panaikino smulkios nepriklausomos elektros tiekėjos „EGTO energija“ veiklos leidimą, bendrovei nesukaupus būtino nuosavo kapitalo bei netekus balansavimo paslaugų sutarties, pranešė VERT.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai svarstant Energetikos ministerijos siūlymą įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius įsitikinęs, kad tokios diskriminacijos neturėtų būti.

Į Lietuvą pirmąjį pusmetį importuota 1 proc. mažiau gamtinių dujų nei prieš metus, o jų vartojimas mažėjo 34 proc.  Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 18,8 teravatvalandės (TWh) dujų – 1,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku 2022 metais, iš jų 12,3 TWh eksportuota į kitas Europos Sąjungos šalis – 30,8 proc. daugiau, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Dujų perdavimo sistema sausį-birželį transportuota 30,6 TWh dujų – 5,3 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį nustatė naują investicijų grąžos normą valstybės valdomai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei „Klaipėdos nafta“ ir energetikos grupei „Ignitis grupė“. Bendrovės apie tai pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą. „Klaipėdos nafta“ 2024 metais galės gauti ne didesnę kaip 5,06 proc. reguliuojamos veiklos investicijų grąžą, arba 0,9 procentinio punkto didesnę nei šiemet (4,16 proc.). Įmonei nustatyta 59,2 mln.

Buvusiai elektros tiekėjai „Perlas Energija“  valstybei laiku nesumokėjus daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM) ir teismui atmetus jos skundą dėl energetikos rinkos reguliuotojo nurodymo sumokėti tokią sumą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pinigus bandys atgauti per teismą.   Liepos 29 dieną pasibaigus VERT nustatytam vieno mėnesio terminui į ESO („Energijos skirstymo operatorius“) sąskaitą sumokėti 4,213 mln.

Teismas turės iš naujo aiškintis, ar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagrįstai nubaudė Vilniaus šilumos tinklus (VŠT) 38,3 tūkst. eurų bauda už šilumos supirkimo iš nepriklausomų tiekėjų aukciono tvarkos pažeidimą.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 26-ąją iš dalies tenkino VŠT skundą ir įpareigojo pirmos instancijos teismą ginčą nagrinėti iš naujo.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) bankrutuojančiai degalų prekybininkei „Energijos kodas“ skyrė 4,4 mln. eurų baudą, įmonėms „Sunergus“ – 166,7 tūkst., o „Jozitai“ – 95,5 tūkst. eurų baudas. Baudos skirtos už tai, kad įmonės prekiavo benzinu ir dyzelinu, tačiau iki balandžio 30 dienos nepateikė audito ataskaitų, kuriose būtų pateikti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, pagrįstos sertifikatais, kiekiai, pranešė VERT.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi elektros tiekėja „Perlas Energija“ valstybei neketina grąžinti daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM) ir artimiausiu metu žada teismui skųsti  energetikos rinkos reguliuotojo sprendimą, sako įmonės vadovas Vilius Juraitis.  Tai jis teigė baigiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytam vieno mėnesio terminui sumokėti pinigus – šis laikas baigiasi liepos 29 dieną.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netiesiogiai perka degalus iš leidimo jais prekiauti neturinčios bendrovės „Degta“, skelbia portalas LRT. Energetikos rinkos reguliuotojo atstovė Aira Pikčiūnienė portalui nurodė, kad iš šešių VERT sudarytų degalų tiekimo sutarčių dvi yra sudarytos su bendrove „Viada“ – pastaroji sutartyse yra nurodžiusi „Degtą“ pasitelkianti kaip subtiekėją. „Sutartyse yra nurodyta, kad ši įmonė yra pasitelkiama vienoje kelio atkarpoje.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso komitetas antradienį uždarame posėdyje spręs dėl aukciono laimėtojo.  Kaip anksčiau teigė konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), potencialus jo laimėtojas bus žinomas liepos 11 dieną, tačiau viešai jis kol kas nebus skelbiamas.