valstybinė kalbos inspekcija

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dalyvis „iššaukiantis, -i“ nevartotinas reikšme „įžūlus, -i“, „provokuojamas, -a“....

Valstybinei kalbos inspekcijai nurodžius Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba, ši su tuo nesutinka bei kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Kaip BNS šią savaitę informavo savivaldybė, administracija gegužę gavo inspekcijos nurodymą, kuriuo informuojama, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra užrašai lietuvių bei lenkų kalbomis.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Dedikuoti“ reiškia „paskirti kam nors savo kūrinį“. Dėl užsienio kalbų įtakos pastaruoju metu šį veiksmažodį linkstama vartoti lietuvių kalbai nebūdingomis reikšmėmis.

Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaiko ir remia Ukrainą ir jos žmones, kuriems teko išvykti iš savo šalies. Įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, jie dirba prekybos tinklų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešbučiuose, logistikos centruose, švietimo, sveikatos įstaigose, vaistinėse. Dalis jų yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas, vietoj jo gali būti vartojama „metu“, „per ką“ arba pusdalyvis, padalyvis.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „išpulti“ nevartojamas reikšme „pasitaikyti“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „atstovauti“ vartojamas su naudininku, todėl sakykime, kad „atstovaujame Lietuvai, šaliai, valstybei, įmonei“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Tarptautinis žodis „reguliarus“ lietuvių kalboje vartojamas trimis reikšmėmis: tolygiai ir taisyklingai atliekamas; pagrįstas taisyklėmis, dėsniais; organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas. Kai kalbame apie tai, kas yra įprasta, pastovu, normalu ar vyksta nuolat, žodis „reguliarus“ netinka.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „apsivesti“ nevartotinas reikšme „vesti, ištekėti, tuoktis“. Kalbant apie vyrą sakoma, kad jis vedė, apie moterį ‒ kad ištekėjo, o pora susituokia.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai nekalbame apie ką nors, kas vyksta aukštai, nevartokime vietininko linksnio „aukštame lygyje“. Vietoje to tiktų sakyti „aukšto lygio“ arba vartoti kitas, aiškesnes konstrukcijas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Kas liečia“ – netiektina verstinė konstrukcija, ji keistina „dėl“, „o dėl“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „gautis“ reikšmės – „taisytis, vykti“, bet jo nevartokime nusakydami savaiminį veiksmą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Siūlome vietininko „apimtyje“ nevartoti daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti.

Kalbos specialistai pataria: neveikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei reikšti. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija pateikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kalbos specialistai pataria: prieveiksmis „savistoviai“ nevartotinas reikšmėmis „savarankiškai“, „nepriklausomai“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartokime prieveiksmio „savistoviai“, tai neteiktinas vertinys.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini kartiniam besitęsiančiam veiksmui reikšti. Šios priesagos tinka kalbant apie pasikartojantį veiksmą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daiktavardžio  „įpakavimas“ nevartokime reikšme „pakuotė“.    ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Iš būdvardžio abipusiškas prieveiksmis daromas su baigmeniu -iškai, taisyklingas pasakymas – abipùsiškai (ne abipusiai).  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai norime pasakyti, kad sportininkai žaidžia kokioje nors rinktinėje, nesakykime, kad jie žaidžia už ką nors. Žodžių junginys „žaisti už“ yra vengtinas žaidimo, dalyvavimo kokioje komandoje reikšme. Vartotina „žaisti kur“ ar pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Prieveiksmis „pagrindinai“ vartojamas, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma, padaryta iš pagrindų. Jis neturi „daugiausia“, „visų pirma“ reikšmių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas, vietoj jo vartokime „metu“, „per ką“ arba pusdalyvį, padalyvį.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „atidirbti“ nevartotinas reikšme „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“. „Atidi̇rbti“ reikšmė – atlikti pareigą dirbant. Visi turime atidirbti už gaunamą atlygį, bet strategiją, metodiką, planą, projektą, sistemą, taktiką ne atidirbame, o galutinai apdorojame, sukuriame, ištobuliname ar pan.

Kiekvieną savaitę Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, todėl vietoje „pagrinde“ sakykime „daugiausia, apskritai, dažniausiai, iš esmės“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „iššaukti“ nevartotinas ko nors sukėlimo, priežasties sudarymo reikšme, jis keistinas žodžiu „sukelti“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „nešti atsakomybę“ su atsakingumu susijusios reikšmės neturi ir yra nevartotinas. Tai pažodinis vertinys iš rusų kalbos.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „žinutė“ lietuvių kalboje reiškia telefonu siunčiamą trumpąją žinutę arba trumpą spaudos pranešimą. Tokias dvi žodžio reikšmes teikia norminamasis „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“. „Žinutė“ turi mažybinę reikšmę, todėl netinka įvardyti rimtiems pranešimams, pareiškimams, svarbioms žinioms ar net grasinimams, jeigu jie nėra siunčiami telefonu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „praturtinti“ nevartotinas reikšme „papildyti“.    ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daikto būviui, būsenai, požymiui reikšti netinka vartoti vietininko „kame“, lietuviškų pakaitų yra labai įvairių, juos reikėtų vartoti atsižvelgiant į sakymo aplinkybes...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nusikaltimas prieš ką (žmoniškumą, žmogų, gamtą) – vengtinas junginys, pažodžiui išverstas iš rusų kalbos junginio su prielinksniu перед. Taisyklingas lietuviškas junginys – ne su prielinksniu „prieš“, o su naudininku: nusikaltimas žmoniškumui, nusikaltimas žmogui, nusikaltimas gamtai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Įnagininkas nevartotinas būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) būviui reikšti vietoj galininko.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su daiktavardžiu „neapykanta“ prielinksnis „prieš“ nevartotinas veiksmo objektui reikšti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „stebėti“ nevartotinas reikšme „matyti“, neveikiamojo dalyvio formos „stebimas, būti stebimam“ nevartotinos reikšme „būti“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbėdami apie laiką nevartokime vertinio „neužilgo“, jį keiskime žodžiais „greitai“, „netrukus“.  ...

Per sovietinę  okupaciją rusų kalba vis labiau buvo diegiama į oficialų tuometinės Lietuvos gyvenimą: nuosekliai skatinama dvikalbystė buvo apėmusi visus visuomenės sluoksnius, lietuvių kalba nebuvo draudžiama, bet svarbesniais atvejais pirmenybė teikiama rusų kalbai, rusiškai vykdavo oficialūs posėdžiai, pasitarimai, šia kalba buvo tvarkoma dokumentacija, didžiuosiuose miestuose daugybė žmonių nemokėjo lietuviškai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Artėjant šaltajam metų sezonui, automobilių akumuliatorius įkraukime, o ne pakraukime.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodynuose būdvardis „atbulinis“ aiškinamas kaip į priešingą pusę einantis arba tam skirtas, o „atgalinis“ – kaip einantis atgal arba skirtas buvusiam laikui.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.   Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nusakydami tikslą su jungtuku „kad“ vietoje bendraties vartokime kitas veiksmažodžio formas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodį „atstovauti“ vartokime su naudininku, o ne galininku.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Verstinis vietininkas „visumoje“ nevartotinas veiksmo būdui reikšti, jis atsižvelgiant į kontekstą keistinas žodžiais „apskritai, iš viso“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Darant išvadą vietoje „reiškia“ vartotini žodžiai „vadinasi“, „taigi“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.   Daiktavardis „praėjimas“ nevartotinas reikšme „(į)ėjimas“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Verstinis posakis „daugelyje atvejų“ nevartotinas būdui reikšti, jis keistinas žodžiais „dažnai“, „dažniausiai“ „paprastai“, „daugeliu atvejų“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nuolaidos ir priešpriešos reikšme vietoje „vienok“ vartotini lietuviški žodžiai „bet“, „tačiau“, „vis dėlto“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbos specialistai pataria: užuot sakę „atstatyti pasitikėjimą“, sakykime „sugrąžinti pasitikėjimą“. Veiksmažodis „atstatyti“ reikšme „grąžinti kokį dalyką į buvusią (nesusijusią su stovėjimu) padėtį“ yra vengtinas vartoti. Vietoje jo vartokime veiksmažodžius „grąžinti“, „atkurti“ ar pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Junginys „nuimti draudimą, sankcijas, apribojimus“ nevartotinas. Draudimas, sankcijos, apribojimai yra naikinami.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dažna klaida – vardininkas vartojamas su veiksmažodžiu „kilti“, kai norima nusakyti neapibrėžtą kiekį. Šiuo atveju turėtų būti dalies kilmininkas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Junginys su naudininku – „priklausomybė kam“ – reiškia priklausymą kam nors, buvimą kieno nors nuosavybe. Kalbant apie ligas, būsenas reikia junginio su prielinksniu „nuo“ – žmogus negali priklausyti vaistams, narkotikams, alkoholiui, bet gali tapti priklausomas nuo jų,  išgyventi priklausomybę nuo vaistų, narkotikų, alkoholio.