valstybės įmonės

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Valstybės įmonės paramą skirstė neskaidriai, trečiadienį pareiškė Seimo Audito komitetas. Jo manymu, įmonės turėtų nebesidangstyti konfidencialumo skraiste ir paviešinti, kiek ir kam skyrė lėšų. Komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė be kita ko atkreipė dėmesį, kad suteiktą paramą slepia ne visos valstybės įmonės, o tik kelios. Pasak jos, komitetas turi informacijos, kad kai kurios įmonės paramą skyrė, nors dirbo nuostolingai, o kitos tam nukreipė 30-70 proc. pelno.

Ministrų kabinetas spręs dėl valstybės valdomų įmonių audito, aiškinantis, kiek jos turi nekilnojamojo turto. Vyriausybė dėl to svarstys ketvirtadienį pasitarime. Valstybės kontrolė birželį atliko konservatorių vadovo žmonos Austėjos Landsbergienės „Karalienės Mortos mokyklos“ ir „Lietuvos energijos“ valdomos „NT valdos“ sutartį dėl naujo pastato statybos.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė iš esmės  teigiamai  vertina Ūkio banko krizės valdymą, šaiposi iš sąmokslo teorijų ir mano, kad valstybės finansus tvarkančių asmenų algos yra per mažos. „Krizė nėra netikėta, labiau keista, kad ji įvyko taip vėlai. Pagirtina Lietuvos banko veikla, kad imasi pjauti įsisenėjusius pūlinius. Dėl valstybės įmonių — kiek suprantu biudžetinės įmonės apskritai neturėtų turėti jokių indėlių neaišku kur.

Ūkio ministras Rimantas Žylius realiu vadina siekį per šiuos metus iš valstybės valdomų įmonių gauti beveik 600 mln. litų dividendų. „Tai pasiseks pirmiausia dėl to, kad jau beveik dvejus metus vyksta valstybės valdomų įmonių reforma ir kad (...) mes, kaip Vyriausybė, žinome apie įmones daug daugiau negu apskritai esame kada nors žinoję“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėjo atostogaujantį Premjerą pavaduojantis R. Žylius.

Darbo partijos vadovas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich mano,  kad  „Snoro“ bankrotas turės įtakos Lietuvos ekonomikai. „Nesuprantu, kodėl ir kaip premjeras Andrius Kubilius gali teigti, kad tai neturės esminės įtakos? Viskas labai paprasta  – tuos trūkstamus milijardus teks paimti iš tos pačios ekonomikos ir visai nesvarbu, ar tai būtų privačios, ar valstybinės lėšos. Teks daugiau skolintis, išaugs ir valstybės skolos aptarnavimo kaštai.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad šiandien jau yra sukurtas mechanizmas, kaip galime įvertinti valstybės įmonių efektyvumą ir reikalauti pokyčių. „Valstybės rankose atsirado instrumentas, kuris leidžia iš valstybės valdomų įmonių vadovų, ministrų reikalauti geresnių veiklos rezultatų ir didesnio veiksmingumo. Šis instrumentas šių metų valstybės įmonių valdymo ataskaitoje užduoda klausimus, kurių vertė – milijardas litų“, – sakė pirmadienį spaudos konferencijoje Premjeras.

Metinė valstybės valdomų įmonių ataskaita parodė, kad įmonių rezultatai gerėja. Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 milijonų litų pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 milijonų litų daugiau nei 2009 metais. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. Lt iki 86,2 mln. Lt), kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Tačiau tokie rezultatai vis dar nepatenkinami.

Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad energijos ištekliai šalyje vartojami nepakankamai efektyviai, o planai didinti energijos naudojimo efektyvumą nėra ambicingi. Šiuo metu vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti Lietuvoje suvartojama 2,5 karto daugiau energijos nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Lietuva Darnaus vystymosi strategijoje užsibrėžė uždavinį pagal pirminės energijos vartojimo intensyvumo rodiklį 2020 metais pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį.