tomas vytautas raskevičius

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, Laisvės partijos lyderis, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina parlamentą nedelsti ir priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą.

Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį parlamente surengė akciją, kurios metu nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo nepalaikiusiems Seimo nariams „dovanojo“ raudonus gvazdikus, perrištus juodu kaspinu. Anot „laisviečio“, taip jis nori paskatinti 18 Seimo narių pasitaisyti ir vėlesniuose balsavimuose dėl ribojamųjų priemonių paremti teikiamą įstatymo projektą.

Ketvirtadienį ryte į Lietuvos premjero Gintauto Palucko pareiškimą, kad „mes esame pačioje saugiausioje situacijoje“ sureagavo Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dar visai neseniai Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė visiškai kitaip bei ironizavo valdančiosios koalicijos nesutarimą.

Lygių galimybių kontrolierė siūlo kariuomenei suvienodinti vyrų ir moterų išvaizdos reikalavimus – leisti ir vyrams, jei to nori, turėti ilgus plaukus, nešioti auskarus ar nusilakuoti nagus. Tarnyba tokį siūlymą pateikė po to, kai į ją kreipėsi vienas karys, kuris tikino esąs diskriminuojamas, mat dėl reikalavimų neatitinkančios išvaizdos vadovybė grasina jį atleisti iš darbo. Lietuvos kariuomenė yra nusistačiusi griežtas taisykles, kaip turi atrodyti karys.

Trečiadienio vakarą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko animacinio filmo „Meškiukas Padingtonas: nuotykiai Peru“ premjera Lietuvoje. Į renginį Jungtinės Karalystės ambasadorė Liz Boyles sukvietė politikos, verslo, kultūros ir mokslo pasaulio atstovus su savo atžalomis. Meškiukas Padingtonas – vienas iš Jungtinės Karalystės simbolių. Todėl JK ambasadorė Lietuvoje L. Boyles į emocijų kupiną meškiuko kelionę po Peru sukvietė ir kviestinius svečius.

Tomas Vytautas Raskevičius – vienas iš ryškiausių ir labiausiai diskutuojamų šiuolaikinės Lietuvos politikos veikėjų. Nors šiandien jis žinomas kaip teisininkas, politikas ir aktyvistas, mažai kas žino, jog vaikystėje ir jaunystėje Tomas svajojo apie visiškai kitokį kelią. Vyras turėjo drąsių svajonių ir planų, kuriuos aplinkybės bei artimųjų sprendimai pakoregavo.

Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pasisakė apie naujojo teisingumo ministro Rimanto Mockaus praeities skandalą. „O kažkada didžiausia problema buvo Teisingumo ministrės tatuiruotės ir nebaigtas magistras!“ – „Facebook“ rašo jis. Prieš tai Teisingumo ministerijai vadovavo Laisvės partijos atstovė Ewelina Dobrowolska.

Laisvės partijos pirmininku išrinktas buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius. Jis naujuoju „laisviečių“ lyderiu dvejų metų kadencijai išrinktas šeštadienį partijos suvažiavimo Vilniuje metu. Pirmininko posto taip pat siekė partijos nariai Gražvyda Petrikaitė bei Vasilijus Savinas. Už T. V. Raskevičių balsavo 91 delegatas, už G. Petrikaitę – 15, V. Saviną palaikė 11 delegatų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Antano Kandroto-Celofano pareikštą ieškinį 100 eurų ieškinį buvusiam Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui, ieškinys buvo pareikštas dėl homoseksualumą neslepiančio politiko bučinio. Teismo manymu, A. Kandrotas neįrodė, kasd jam buvo padaryta neturtinė žala. Iš politiko A. Kandrotui 100 eurų priteista nebuvo, be to, bylą pralaimėjęs Celofanas buvusiam parlamentarui turės sumokėti 2,8 tūkst. eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį skelbs sprendimą civilinėje byloje, kurioje dėl finansinių nusikaltimų kalintis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, iš buvusio Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus reikalauja 100 eurų už bučinį per LGBTIQ eitynes. Per šias eitynes Vilniuje A. Kandrotą pabučiavęs T. V. Raskevičius atsisako sumokėti 100 eurų neturtinės žalos ir 5 proc. palūkanų.

Buvęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius trečiadienį pranešė, jog kandidatuos į Laisvės partijos vadovo pareigas. „Keliu savo kandidatūrą į Laisvės partija pirmininkus, nes jaučiu didelę atsakomybę už partijos bendruomenę, už mus rinkimuose balsavusius daugiau nei 56 tūkst. rinkėjų ir už Lietuvos žmones, kurie net ir tamsiausiomis akimirkomis neišsižada saugios, šviesios ir progresyvios Lietuvos idėjos“, – feisbuke rašė politikas.

Lapkričio pabaigoje Laisvės partijai ketinant išsirinkti naująjį partijos pirmininką, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius sako dar neapsisprendęs, ar sieks lyderio pozicijos. Laisvietis savo sprendimą ketina pranešti iki kito antradienio. „Kai bus laikas, apie sprendimus informuosiu. Tą ketinu padaryti iki kito antradienio“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius. „Svarstau įvairius variantus. Sprendimo nesu priėmęs, galiu atvirai pasakyti“, – pridūrė jis.

Du iš trijų Seimo rinkimuose likusių Laisvės partijos kandidatų pralaimėjo ir antrąjį turą, tuo metu šios politinės jėgos vedlės Aušrinės Armonaitės likimas – dar neaiškus. Vilniaus Žirmūnų apygardoje Morgana Danielė sekmadienį pralaimėjo konservatorių atstovei Paulei Kuzmickienei. Suskaičiavus balsus visose 14 apylinkių, „laisvietė“ surinko 34,47 proc. balsų, o jos varžovė – 55,89 proc. balsų.

Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, pareigūnai pareiškė įtarimus dėl tyčiojimosi iš Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus. „Įtarimai A. Kandrotui buvo pareikšti Vilniaus kalėjime pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – Eltai trečiadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Kurstymu susidoroti su parlamentaru Tomu Vytautu Raskevičiumi kaltinamas klaipėdietis Gintas Urbonavičius teigia, kad socialiniame tinkle „Facebook“ parašęs komentarą „į laužą raskevičiu“ nesiekė skatinti smurtauti prieš politiką. Vyras nurodo, kad norėjo sukritikuoti T. V. Raskevičiaus idėjas, bet per skubėjimą neparašė tokio įrašo, kokį norėjo parašyti.

Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl aktyvių įvairių protestų dalyvių Andrejaus Lobovo ir Antano Kandroto, pravarde Celofanas, veiksmų teisme prieš parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. A. Armonaitė prašo prokuratūros pradėti A. Lobovo ir A. Kandroto-Celofano atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, T. V. Raskevičių pripažinti nukentėjusiuoju.

Tomas Vytautas Raskevičius teisme stojo į akistatą su Antanu Kandrotu, pravarde Celofanas. Dabar kalėjime už finansines aferas sėdintis Kandrotas bando iš Laisvės partijos nario prisiteisti 100 eurų, už tai, kad pernai, per LGBT eitynes Vilniuje, Raskevičius jį pabučiavo negavęs sutikimo. Seimo narys mokėti 100 eurų nesutinka, mat jam pasirodė, kad Celofanui jo bučinys patiko.

Tomas Vytautas Raskevičius teisme stojo į akistatą su Antanu Kandrotu, pravarde Celofanas. Dabar kalėjime už finansines aferas sėdintis Kandrotas bando iš Laisvės partijos nario prisiteisti 100 eurų, už tai, kad pernai, per LGBT eitynes Vilniuje, Raskevičius jį pabučiavo negavęs sutikimo. Seimo narys mokėti 100-to eurų nesutinka, mat jam pasirodė, kad Celofanui jo bučinys patiko.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Antanui Kandrotui siekiant byloje dėl Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus bučinio dalyvauti gyvai, teismas atidėjo jos nagrinėjimą. Iš parlamentaro 100 eurų siekiantis prisiteisti A. Kandrotas, pravarde Celofanas, posėdyje penktadienį dalyvavo nuotoliniu būdu. Posėdyje fiziškai dalyvavęs jo advokatas Erikas Rugienius teigė, jog toks bylos nagrinėjimas apsunkina bendravimą, todėl paprašė atidėti teismo posėdį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atvers civilinę bylą, kurioje šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, iš Seimo nario „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus siekia prisiteisti 100 eurų. Kaip BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis, šiuo metu kalinamas A. Kandrotas teismo posėdyje turėtų dalyvauti nuotoliu. Posėdyje kartu su advokatu dalyvaus ir T. V. Raskevičius.

Aistros Seime dėl civilinės sąjungos įstatymo – neišdegė Agnės Širinskienės planas palaidoti laisviečių pažadus rinkėjams ir iš Seimo rudens sesijos šį įstatymą išbraukti. Širinskienė piktinasi, kad jos planą sudegino socialdemokratai, kurie nusprendė, jog dėl partnerystės Seimas turi balsuoti dar šioje kadencijoje.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje anksčiau neteistas klaipėdietis Gintas Urbonavičius kaltinamas kurstymu smurtauti prieš Seimo narį, Laisvės partijos atstovą Tomą Vytautą Raskevičių. Kaltinamasis šioje byloje kaltės nepripažįsta. Nukentėjusiojo statusą byloje turintis parlamentaras siekia prisiteisti 300 eurų neturtinės žalos. Teismui atvertus minėtą baudžiamąją bylą, prokuroras Tomas Danyla perskaitė kaltinamąjį aktą.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį planuoja atverti baudžiamąją bylą, kurioje vyras kaltinamas kurstymu susidoroti su parlamentaru, Laisvės partijos atstovu Tomu Vytautu Raskevičiumi. Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, šioje baudžiamojoje byloje anksčiau neteistam klaipėdiečiui pateikti kaltinimai tuo, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su asmeniu dėl asmens įsitikinimų ir pažiūrų.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį atvers baudžiamąją bylą, kurioje vyras kaltinamas kurstymu susidoroti su parlamentaru, Laisvės partijos atstovu Tomu Vytautu Raskevičiumi. Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, šioje baudžiamojoje byloje anksčiau neteistam klaipėdiečiui pateikti kaltinimai tuo, kad jis viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su asmeniu dėl asmens įsitikinimų ir pažiūrų.

„Laisvietis“ parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina Seimą grįžti prie teisiniame neapibrėžtume pernai vėl paliktos senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimo klausimo. T. V. Raskevičius rugpjūčio pabaigoje registravo nutarimo projektus dėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ bei dėl atsisakymo bendrijai suteikti tokį pripažinimą.

LGBT bendruomenės teisės ir narkotikų dekriminalizavimas – tai pirmieji žodžiai, kurie šauna į galvą išgirdus Laisvės partijos pavadinimą. Tačiau ši partija savyje turi kur kas daugiau, tiesa, nebūtinai gerų dalykų. Prieš Seimo rinkimus kviečiame pasižiūrėti, kokie skandalai lydėjo ryškiuosius „laisviečius“. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė „raganų medžiokle“ vadina „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus iniciatyvą dėl Širvintose stovinčio obelisko kreiptis į desovietizacijos komisiją. Politikė teigia, kad jos vadovaujamame rajone nebėra totalitarinius režimus propaguojančių objektų. Todėl, leidžia suprasti Ž. Pinskuvienė, „laisviečio“ apsilankymas Širvintose yra savotiškas kerštas už Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvas, nukreiptas prieš LGBTQ+ bendruomenę. „Seniai viskas desovietizuota.

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi į desovietizacijos komisiją, bet tam, kad ji svarstytų fizinių asmenų kreipimusis reikia kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC)“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.

Valdančiosios Laisvės partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Antrasis jame – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis surinko daugiausia – 1,6 tūkst. – balsų reitinguojant abėcėlinį partijos kandidatų sąrašą. Trečiuoju numeriu įrašytas 1,1 tūkst. partijos narių ir simpatikų palaikymo sulaukęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Toliau seka parlamentarės Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė.

Viešojoje erdvėje kilo didelis pasipiktinimas dėl žymaus Lietuvos psichiatro, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjo Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo žodžių apie homoseksualumą. Duodamas interviu laikraščiui „Šiaurės Atėnai“ pasakojo, kad sovietmečiu „gydė“ homoseksualius žmones. Interviu jis paminėjo sakęs pacientams, kad jie „nedasivystę“. Ši ir kai kurios kitos psichiatro mintys sukėlė kai kurių visuomenės sluoksnių pasipiktinimą.

Parlamentaras „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius siūlo keisti Nacionalinės šeimos tarybos sudarymo tvarką, į ją įtraukiant ir Žmogaus teisių komiteto atstovus. Jis taip pat siūlo užtikrinti lyčių balansą šioje taryboje – nustatyti, kad vienos lyties atstovų skaičius joje negali viršyti 60 procentų.

„Laisvės partijos“ narys, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius po LGBTIQ eitynių Vingio parke vykusiame koncerte atsiprašė bendruomenės narių, kad nepavyko priimti partnerystės įstatymo.  Graudindamasis T. V. Raskevičius sakė:   „Partnerysrė nebuvo priimta per 100 dienų, kaip mes tikėjomės. Kaip mums žadėjo koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalai.

Aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, kreipėsi į teismą dėl esą nederamo parlamentaro, Laisvės partijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesio jo atžvilgiu. Iš politiko vyras siekia prisiteisti 100 eurų neturtinės žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis Eltai patvirtino, kad gegužės 23 d. teisme gautas ir priimtas A. Kandroto-Celofano civilinis ieškinys T. V. Raskevičiui.

Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (plačiau žinoma kaip Stambulo konvencija) pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja, Seimo „tradicinių vertybių“ gynėjai ir toliau piktybiškai priešinasi šio tarptautinio dokumento ratifikavimui Lietuvoje. Kovo 14 d. Seimas nepritarė Laisvės frakcijos siūlymui įtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimą į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė įsitikinusi, kad homofobija Lietuvoje yra ir sovietmečio palikimas, ir Kremliaus naratyvų perėmimas. Anot mokslininkės, mūsų šalis ne tik nesugebėjo išsivaduoti iš stereotipų ir stigmos, bet ir nusikopijavo iš Rusijos anti-LGBTQ įstatymus. Tuo metu kaimyninės šalys jau įteisino tos pačios lyties asmenų partnerystę ar santuoką. Tai – antroji interviu su R. Navickaite dalis. Pirmojoje dalyje aptarėme LGBTQ istoriją sovietmečiu.

Praėjus porai savaičių po Kremliaus kritiko Leonido Volkovo užpuolimo Vilniuje, Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje parlamentarai aptars autoritarinių režimų demokratinėms opozicijoms atstovaujančių asmenų saugumo užtikrinimo situaciją Lietuvoje. „Reaguojant į Volkovo užpuolimo atvejį, kalbėsime, kaip sureagavo institucijos, kokia yra situacija, kaip jie vertina padėtį, siekiant užtikrinti tų asmenų saugumą.

Nausėdos kavą su kauniečiais apkartino LGBT bendruomenės atstovų akibrokštas. Jie prezidentui įteikė puokštę, perrištą jUOdu kaspinu. Nausėda neėmė jokių dovanų ir gėlių sau nepasiliko, iš karto jas įteikė vienai kaunietei, ši vėliau pasidalijo emocijomis. O kiti gyventojai tikino, kad pasikalbėti su šalies vadovu buvo smalsu ir įdomu ir net atskleidė, kokių triukų griebėsi, kad patektų į tokį susitikimą. Kavinė Kaune jau pilna žmonių.

Antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda tikina, kad gerbia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus pasirinktą komunikaciją, siekiant atkreipti dėmesį į LGBTQ teises. Taip šalies vadovas reagavo, kai į Kaune vykusį susitikimą T. V. Raskevičius atvyko nešdamas picą ir įsisegęs LGBTQ vėliavą. „Žmonės taip dirba, performanso būdu. Gerbiu visas formas, kuriomis mėginama atkreipti dėmesį į LGBT teises.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Kaune esančioje kavinėje „Kultūra“ susitiko su parašų rinkimo loterijoje laimėjusiais asmenimis. „(Nuotaikos – ELTA) geros, tikiuosi, kad ir po susitikimo bus geros“, – šypsodamasis žurnalistams sakė G. Nausėda. Į susitikimą rinkėjai atkeliavo su savo šeimomis. Susitikti su prezidentu atvyko ir parašų loterijoje laimėjęs Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Į kavos pagėrimą su prezidentu Nausėda parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius nusprendė prasibrauti per užpakalines duris – išgirdęs, kad Prezidentas savo rėmėjams už parašą siūlo sudalyvauti loterijoje Raskevičius leidosi į laimingo parašo medžioklę ir sako laimės paukštę pagavęs. Parėmė Nausėdą 15 tūkstantuoju. Apie tai išgirdęs Prezidentas ėmė abejoti ir neskuba Raskevičiui žadėti pasimatymo prie kavos – žada dar tikrinti parlamentaro parašo autentiškumą.

Parlamentarui Tomui Vytautui Raskevičiui pasirašius už šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir laimėjus galimybę su juo išgerti puodelį kavos, perrinkimo siekiančio prezidento štabo vadovas sako, kad parašo autentiškumą dar teks patikrinti. „Džiaugiamės, kad Tomas Vytautas parašu išreiškė palaikymą. Skoniai ne visada sutampa. Pavyzdžiui, prezidentas geria kava be pieno. Pokalbį nuomonių įvairovė daro tik įdomesnį!“ – BNS antradienį sakė Povilas Mačiulis.

Seimo narys, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius nori eiti išgerti kavos su prezidentu Gitanu Nausėda. Parlamentaras antradienį pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksavo, kad už G. Nausėdą pasirašė 15 000-asis. G. Nausėda kiek anksčiau sukėlė audrą pasiūlydamas rinkėjams su juo išgerti kavos. Prezidentas teigė, kad pakvies išgerti kavos už jį internetu pasirašiusius 5000-ąjį, 7500-ąjį, 10000-ąjį, 15000-ąjį ir 20000-ąjį rinkėjus. „Kavą geriu su pienu, be cukraus.

Paaiškėjus, jog Seimo narys Marius Matijošaitis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros, jo kolega, Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius apgailestauja, jog partija pateko į šio tyrimo akiratį. Visgi, ar kompiuterius ir muzikinę techniką už Seimo nario veiklai skirtus pinigus įsigijęs M. Matijošaitis iš tiesų naudojo ją darbiniams tikslams, T. V. Raskevičius teigia negalintis atsakyti.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja pernai Seimui pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis, jo vertinimu, žengiamas žingsnis atgal, nes siekiama atsisakyti įtraukiojo ugdymo.   „Iš esmės įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti įtraukiojo ugdymo idėjos, kuri, pagal 2020 metais priimtas Švietimo įstatymo pataisas, turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 d“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė  T. V.  Raskevičius.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija kol kas nepradėjo tyrimo dėl Tomo Vytauto Raskevičiaus socialiniuose tinkluose publikuotų pareiškimų apie Antaną Kandrotą. Etikos sargai nutarė sulaukti Generalinės prokuratūros žingsnių ir tuomet apsispręsti dėl tyrimo iniciatyvos. Parlamentaras T. V. Raskevičius savo „Facebook“ paskyroje piktinosi, kodėl LGBT protestą trikdę, pasak jo, „celofano recidyvistai“ nebuvo patraukti iš susibūrimo vietos.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Petro Gražulio kelionė Seime, kuri tęsėsi beveik trisdešimt metų, baigta. Parlamentarai slaptu balsavimu išmetė P. Gražulį iš darbo vos kelių balsų persvara, o kad maža nepasirodytų, dar ir dešimčiai metų uždraudė kandidatuoti į Seimą. P. Gražulis sužinojęs šią naujieną neslėpė liūdesio, o štai skandalingajam Seimo nariui peklą užkūręs Tomas Vytautas Raskevičius džiūgavo. Iš politikos trauktis neketina Beveik 30 metų Seime prabuvęs P. Gražulis sako, kad bandys likti politikoje ir toliau.

Seime registruotos pataisos, kad partijos negalėtų baudos sumokėti iš valstybės skirtos dotacijos. Politinių organizacijų įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad „valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos gautai baudai sumokėti“. Dar būtų įrašyta, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos paimtai paskolai apmokėti, jei ši paskola panaudojama baudai sumokėti.