stasys gendvilis

Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką.

Ar iš tiesų Lietuvos medicina skursta? O gal lėšos netgi krizės laikotarpiu švaistomos jų neskaičiuojant, milijonus skiriant visuomeninėms organizacijoms, kurios netgi neturi galimybių jų tinkamai panaudoti? Nors privalomojo sveikatos draudimo lėšos prieš keletą mėnesių sumažintos 6 proc., o kitąmet bus dar 5 proc. mažesnės, visuomeninės medikų organizacijos trina rankas džiūgaudamos, kad gaus milijonus iš paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) ir šalies biudžeto.

Valstybė, taupydama medicinos įstaigų ir ligonių sąskaita, nesusipranta nuo biudžetinių lėšų srauto atplėšti parazituojančias vadinamąsias ne pelno organizacijas, iš kurių naudą gauna tik tų organizacijų vadovai ir nariai, ligonių kasų pinigais keliaujantys po pasaulį bei rengiantys susitikimus žaviausiose Lietuvos vietose.

Visuomenei trūksta informacijos apie sveikatos apsaugai realiai skiriamas lėšas bei jų panaudojimą, dėl to kyla pacientų nepasitenkinimas, nepamatuoti kaltinimai medikams ir nepasitikėjimas jais, sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Kauno apskrities ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) Stasys Gendvilis. Naujienų agentūra ELTA su gydytojų vadovų organizacijos prezidentu kalbėjosi apie tai, kuo šiandien „serga“ pati Lietuvos sveikatos apsauga.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas teigia, kad, kol Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo dėl apskričių administracijų naikinimo, kalbėti apie savivaldybių iš apskričių perimamų įstaigų steigėjo funkcijas kol kas anksti. Tačiau, anot Kauno mero, savivaldybė neatsisako, jei reikės, perimti iš apskrities ir ligoninę bei kitas įstaigas.

Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas, kad lėšos teritorinėms ligonių kasoms ateityje bus skirstomos ne pagal statistinį gyventojų, o pagal tikrą prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių pacientų skaičių, rajonų gydymo įstaigų vadovams pasirodė visai nepriimtinas. Tvarką pakeitė Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasirašydamas įsakymą pakeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms (TLK) tvarką.

Vilniaus UAB „Medea diagnostika“ direktorius Vitalijus Orlovas Kaune ieško rinkos verslui plėsti, todėl nusižiūrėjo vietas, kuriose galėtų įsteigti du diagnostikos centrus. Kauno miesto tarybos kolegijos nariams verslininkas žadėjo sumontuoti brangią aparatūrą ir kitą įrangą, kas firmai atsieitų beveik 10 mln. litų. Savivaldybės kolegija nusiteikė tenkinti Vilniaus verslininko norus.

Net nuolat mokesčius valstybei mokantys piliečiai, prireikus skubios medikų pagalbos, neretai susiduria su valdiškos sveikatos sistemos abejingumu - paaiškėja, kad už medikų duotą Hipokrato priesaiką kur kas svarbiau valdininkų surašyti popierėliai. Susidūrę su liga žmonės atakuoja "Respubliką" skundais, neva gydytojai atsisako atvykti pas pacientą į namus, o greitoji pagalba atsisako vykti pagal iškvietimą, net jei ligoniui aukšta temperatūra ir jis jaučiasi labai prastai.

Ties bankroto slenksčiu atsidūrė Kauno bendrovė “Kraujo donorystės centras” (KDC), tiekianti Lietuvos ligoninėms daugiau kaip pusę būtino kraujo. Bendrovės direktorius Artūras Jonas Venslauskas dėl to kaltina Kauno teritorinę ligonių kasą (TLK), įsiskolinusią kraujo centrui 5,9 mln. litų.