skrydžių bendrovė

Šveicarijos oro bendrovė SWISS nuo 2024 metų kovo pabaigos planuoja dažninti skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho. Šiuo metu tarp šių miestų vyksta keturi skrydžiai per savaitę, nuo kitų metų kovo pabaigos planuojama vykdyti penkis, o nuo birželio – šešis skrydžius per savaitę, pranešė Lietuvos oro uostai. Anot pranešimo, įmonės sprendimui didinti skrydžių dažnius didelę įtaką turėjo taikomos skrydžių skatinimo priemonės.

Didžiausia Ukrainos kelionių organizatorė „Join UP!“ ketvirtadienį pradeda tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Šri Lanką.  Į Matalos oro uostą turistus skraidins Ukrainos avialinijų „SkyUp Airlines“ lėktuvai, o keliones užsakomaisiais skrydžiais siūlo „Join UP!“, pranešė bendrovė. „Šią žiemą stebime išaugusią egzotiškų krypčių Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paklausą, ypač per šventas Kalėdas, kai dauguma kelionių į kitas šalis jau būna išparduotos.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per keturis šių metų mėnesius sulaukusi 1,099 mln. keleivių – 62,2 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skrydžių padaugėjo 20,3 proc. iki 11,95 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, keleivių skaičius augo 35,2 proc. iki 330 tūkst., skrydžių – 3,5 proc. iki 3,26 tūkstančio.

Tranzitinių skrydžių Rusijos oro erdvėje, įskaitant Transsibiro tranzito koridoriumi, 2022-aisiais sumažėjo 59 proc. iki 79,6 tūkst., pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Transsibiro tranzito koridorius suteikia galimybę užsienio aviakompanijoms užtikrinti greitesnį, mažiau degalų reikalaujantį oro susitiekimą tarp Europos ir Azijos.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį sulaukusi 232,8 tūkst. keleivių – 86 proc. daugiau nei pernai vasarį. Skrydžių padaugėjo 33 proc. iki 2,56 tūkstančio. Vien tik Lietuvoje vasarį skraidinta 33,5 tūkst. keleivių, atlikti 385 skrydžiai – daugiau atitinkamai 82 proc. ir 11 proc. nei prieš metus. BNS skaičiavimais, per du šių metų mėnesius „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo iš viso 479,6 tūkst.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė per praėjusius metus gavusi 500,17 mln. eurų įplaukų – 2,5 karto daugiau nei 2021-aisiais, grynąjį nuostolį sumažinusi 60 proc. iki 54,219 mln. eurų. Pelnas iki mokesčių, palūkanų, amortizacijos, nuomos išlaidų atskaičiavimų (EBITDAR) išaugo nuo 0,3 mln. eurų iki 129,7 mln. eurų. Keleivių pervežimo pajamų pernai gauta apytikriai 400 mln.

Penktadienį dešimtys tūkstančių keliautojų susidūrė su skrydžių vėlavimais ar atšaukimais, nes, reikalaudami didesnių atlyginimų, aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojai surengė streiką. Įtakingos profsąjungos „Verdi“ sušauktas vienos dienos streikas privertė didžiausią Vokietijos vežėją „Lufthansa“ atšaukti daugiau nei 1,3 tūkst. skrydžių vien vežėjos judriausiuose centruose Frankfurte ir Miunchene.

Aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojams penktadienį pradėjus streiką dėl geresnių atlyginimų, oro bendrovė „Lufthansa“ atšaukė skrydžius iš Frankfurto prie Maino į Vilnių ir atgal.   Kaip BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovai, penktadienį Vilniuje nenusileis „Lufthansa“ lėktuvai, turėję atskristi 14.40 val. ir 23.35 val., o iš Vilniaus nepakils 15.20 val. ir šeštadienį prieš 7 val. ryto.  „Lufthansa“ Vilniaus oro uostui nurodė, kad skrydžiai atšaukti dėl techninių priežasčių.

Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ trečiadienį pranešė apie ketvirtojo ketvirčio grynąjį pelną, kurį padidino susilpnėjęs JAV doleris ir atsigaunantis keleivių srautų lygis. Rezultatas nutraukė nuostolių seriją, kuri tęsėsi nuo COVID-19 pandemijos pradžios. „Tai dar vienas svarbus žingsnis teisinga linkme, tačiau kelias į pelningumą metiniu lygiu dar bus ilgas“, – sakoma generalinio direktoriaus Topi Mannerio pranešime.