skolų krizė

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

„Bank of America“ subūrė komandą, kurios tikslas – ištirti ateities investavimo strategiją lemsiančius veiksnius, rašo „Business Insider“. Šiame pranešime banko ekspertai išskyrė 10 veiksnių, kurie ilgus metus darys poveikį investiciniams sprendimams. Prognozėje numatyta, esą investuotojų pasirinkimą lems ir tokios aplinkybėms kaip pasaulinis nutukimas, pragyvenimo lygis besivystačiose rinkose bei JAV energetinė nepriklausomybė.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Graikija nemaloniai nustebino tarptautinius kreditorius. Per atliktą šalyje patikrinimą jie nustatė, kad Graikija nepateisino analitikų lūkesčių. Šalies biudžeto deficitas pasiekė 20 mlrd. eurų, arba dukart daugiau, nei prognozavo ekspertai, praneša Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, kuris, savo ruožtu, rėmėsi tarptautinių kreditorių „troikos“ (ES, ECB ir TVF) rengiama ataskaita.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi, informuoja CNBC. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume tikėti ir turėtume tikėti euru“, - Pasaulio ekonomikos forumo renginyje Kinijoje sakė Zhu Minas.

Remiantis naujausiais duomenimis galima daryti išvadą, kad Vokietijos pramonė kol kas užtikrintai atlaiko euro zonos skolų krizės audrą. Eksportas liepą, palyginus su birželiu, išaugo 0,5 proc., o pramonės gamyba – 1,3 proc. Pramonės užsakymai liepą išaugo 0,5 proc. „Tai geros naujienos, pagal kurias galima spręsti, kad Vokietijos kompanijų būklė siaučiant skolų krizei išlieka gera“, - teigia banko „Unicredit“ ekonomistas Andreasas Reesas.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir Italijos ministras pirmininkas Mario Monti susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivier Bailly. Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas yra vienas aukščiausių tarp regiono šalių, negaunančių išorinės paramos.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.