savanoriai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai paviešinus pažeidimą Klaipėdos universitete, kuomet į šią aukštąją mokyklą stojusiam buvusiam kariui už savanorišką karo tarnybą nebuvo pridėtas papildomas konkursinis balas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina inicijuoti pokyčius, kad tokie atvejai nepasikartotų.

Prieš daugiau nei dvi savaites, per Naujųjų metų naktį, dingusio 19-mečio Jono Maižiko paiešką planuojama tęsti šį šeštadienį. „Feisbuke“ platinamas pranešimas, kuriuo skatinama burtis į kuo didesnę savanorių grupę. Daugiau apie vykstančią paiešką prakalbo viena iš savanorių organizatorių. „Feisbuko“ grupėje „Jono Maižiko paieška“ pasirodė informacija, kuri paskelbė svarbiausias detales, kur šeštadienį reikėtų rinktis žmonėms, norint prisidėti prie jaunuolio paieškos.

Biržų rajone Naujųjų metų naktį dingęs 19-metis Jonas Maižikis yra vis dar tebeieškomas. Artimieji socialiniuose tinkluose dalinasi detalėmis, kaip geriau būtų galima padėti jį surasti. Prie paieškų prisidėjo ,,K9 paieška“ savanorių grupė ir Raudonojo Kryžiaus atstovai, kurie pakomentavo daugiau, ką žino apie dingusį jaunuolį. Raudonojo kryžiaus komunikacijos ir marketingo vadovė Milda Vibrantytė pakomentavo, kokiu būdu savanorių grupė ieško jaunuolio.

Lietuvos kariuomenė stebi gerokai išaugusį susidomėjimą savanoriška tarnyba. Kaip rašoma sekmadienį išplatintame pranešime, per maždaug dešimt mėnesių, daugiau nei 2,7 tūkst. į karo prievolininkų sąrašą nepatekusių jaunuolių pateikė savanoriškus prašymus atlikti tarnybą kariuomenėje. Tai – 48 proc. daugiau nei 2023 metais per tą patį laikotarpį ir 85 proc. daugiau nei 2022 metais, nurodo kariuomenė. „Tai rodo ne tik didėjantį pilietiškumą, bet ir norą prisidėti prie mūsų šalies gynybos.

Sostinėje gyventojai jungiasi į dingusio penkiolikmečio Mato Kalinausko paieškas. Būrys savanorių šukuoja Neries pakrantes, o vaikino artimieji dalijasi prašymu – ieškoma žmonių, kurie turi motorines valtis. Pradedamas gyventojų įtraukimas į sostinėje dingusio Mato Kalinausko paieškas. Antradienį 15 valandą gyventojai susibūrė „Depo“ aikštelėje ir, išklausę instruktažą, leidosi ieškoti pirmadienio rytą mįslingai dingusio nepilnamečio.

Vilniuje ant kojų sukeltos gausios policijos, Šaulių sąjungos, Raudonojo Kryžiaus ir gyventojų savanorių pajėgos karštligiškai ieško ankstyvą pirmadienio rytą pradingusio 15-mečio Mato Kalinausko. Paiešką vykdantys savanoriai teigia, kad Mato paieškos primena praėjusių metų žiemą dingusio Mykolo istoriją, kuri baigėsi tragiškai.  Policija ir ugniagesiai visą pirmadienį vykdė paieškas sostinėje, gelbėtojai naršė Neries krantines.

Lietuvos kariuomenė už 12 milijonų eurų kariams perka vokiečių firmos vasarinius kariškus batus. Socialiniuose tinkluose kariškiai piktinasi, kad batai buvo įsigyti nepasitarus su tais, kurie juos nešios. Anksčiau tos pačios kompanijos pagamintus batus gavę kariai skundžiasi, esą batai greitai susidėvi ar spaudžia, nepritaikyti nestandartinėms kojoms.

Vyriausybė šią savaitę patvirtino išvadą įstatymui, kuriuo norima suteikti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą šauliams, kariams savanoriams bei aktyviojo rezervo kariams. Seime šios „valstiečių“ frakcijos atstovo Aurelijaus Verygos siūlomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos pateiktos dar rudenį. Seimas joms pritarė, tačiau nusprendė toliau įstatymą svarstyti pavasarį.

Rusų saugumo tarnyba FSB sulaikė septynis Maskvos gyventojus, siejamus su proukrainietiškomis rusų grupuotėmis, kurios kaltinamos atakuojant Rusijos pasienio regionus, penktadienį pranešė valstybinės naujienų agentūros. „Septyni sulaikyti Maskvos gyventojai palaikė ryšius su „Rusijos savanorių korpusu“ veikiančiu kaip Ukrainos kariuomenės dalis“, – agentūroms pranešė FSB.

Rusijos pajėgos, Maskvos duomenimis, atrėmė visas proukrainietiškų kovotojų atakas prieš Rusijos pasienio vietoves. „Rusų karių pasiaukojamų  veiksmų dėka atremtos visos Ukrainos teroristinių grupuočių atakos“, – antradienio vakarą Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Užpuolikai esą buvo išvyti naudojant karines oro pajėgas, raketas ir artilerijos ugnį. Maskvos duomenimis, kovotojai antradienio rytą, be kita ko, su tankais įsiveržė į Rusijos pasienio regionus Belgorodą ir Kurską.

Už Ukrainą kovojantys rusų savanoriai antradienį surengė netikėtą puolimą dviejuose pasienio regionuose Rusijoje, o Kyjivas surengė vieną didžiausių dronų atakų nuo plataus masto karo pradžios. Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ anksčiau antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.

Jeigu Rusija nuspręstų kada nors atakuoti Lietuvą, pirmiausia šalies gynyba rūpintųsi Lietuvos ginkluotosios pajėgos, jungtųsi NATO sąjungininkai, tačiau valstybės piliečiai taip pat turėtų būti pasirengę prisidėti prie gynybos teikdami paramą kariuomenei, užtikrindami gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, dalyvaudami neginkluotame pasipriešinime.

Laiminga savaitės pradžioje Vilniuje dingusios 13-metės paieškų atomazga – paauglė rasta gyva. Dar penktadienį gyventojai savanoriškai siūlė pagalbą, padėjo ieškoti mergaitės, prašė gyventojų pasidalinti vaizdo registratorių įrašais, kurie pirmadienio popietę buvo Didžiojoje Riešėje. Žmonės, siūlantys savo pagalbą, planavo susiburti penktadienio pavakarę ir žvalgyti Didžiąją Riešę, kur mergina buvo matyta paskutinį kartą.

Pirmadienio dieną Vilniuje dingusi nepilnametė surasta penktadienį popiet. Iki tol policija vykdė intensyvias paieškas. Pareigūnai tikrino gyventojų pateiktą informaciją, peržiūrėjo miesto kamerų vaizdo įrašus, tačiau pasitelkti savanorių neplanavo dėl vienos priežasties.

Kai Pavlo Žilinas su patruliais išvažiuoja į Čerkasų gatves, vyrai dažnai stengiasi jų išvengti. Pavlo yra šaukimo į kariuomenę pareigūnas, ieškantis karių Ukrainos kariuomenei. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos, savanoriai į fronto liniją nebeplūsta. Dauguma tų, kurie norėjo kariauti, yra arba žuvę, arba sužeisti, arba vis dar įstrigę fronte ir laukia, kol juos pakeis naujokai.

Vos prieš kelis mėnesius grupė naujokų Ukrainos karių buvo paprasti civiliai. Dabar jie ruošiasi kovoti su Rusija – tai tikri pavyzdžiai tokios tarnybos, kokiai, pasak Didžiosios Britanijos kariuomenės vado generolo Patricko Sanderso, karo atveju turi būti pasirengusi Jungtinės Karalystės visuomenė, skelbia portalas „Sky News“. Kai kurie naujokai nežino, kaip laikyti prieštankinį ginklą, ir jį laiko ant vieno peties. Yra ir tokių, kurie po pratybų pamiršta su savimi pasiimti savo ginklą.

Vaikų iškeptas sausainis ar rankų darbo atvirukas – tokios dovanos per didžiąsias metų šventes šildo vienišus žmones Panevėžyje. Ir kai kam tai vienintelė dovana per šventes, sako senjorus lankančios socialinės darbuotojos. Jos pastebi, kad pastaruoju metu daugėja žmonių, kuriems reikalinga visokeriopa pagalba ne tik buityje – labiausiai trūksta dėmesio ir šilto žodžio. „Čia bus eglutė ir aš ją norėsiu padaryti pilnai mėlynai ir ant jos pakabinti žaisliukus visokius“, – sako 10-metis Danielius.

Artėjant Kalėdoms, lietuviai kviečiami prisiminti Ukrainos karius bei karo zonoje esančius vaikus ir pradžiuginti reikalingomis dovanomis. O jos turėtų tilpti į batų dėžutę. Pernai ši akcija sulaukė itin gausaus dėmesio, deja, šiemet žmonės aukoja vangiai. Paramą renkantys savanoriai pastebi, kad menksta ir paramos kiekiai, mažėja ir aukojančiųjų. Kaunietė Indrė su dukra Smilte dėžutėmis nešinos žingsniuoja į prekybos miestelio „Urmas“ 18 sandėlį.

Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo išbraukti žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją bei jos padarinius. Dažniausiai tai yra medikai ir savanoriai.   Tokioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms Seimas ketvirtadienį pritarė po svarstymo: už balsavo 85 Seimo nariai, vienas buvo prieš, o trys susilaikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė siūlymui iš paramos gavėjų sąrašo išbraukti žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją bei jos padarinius. Dažniausiai tai yra medikai ir savanoriai.   Tokioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.

Tradiciškai artėjant Vėlinėms, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai sulaukia jų globojamų senjorų prašymų padėti nuvykti į kapines, kur ilsisi jų artimieji ir padėti sutvarkyti kapus: sugrėbti lapus, uždegti žvakeles ir tiesiog pabūti kartu. Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos Raudonasis Kryžius pasidalino įrašu, kuriame skelbiama, kad savanoriai padėjo senjorams aplankyti kapus. Pagalba senjorams „Šiauliuose savanoriai suskubo į pagalbą Šiaulių tremtinių bendruomenei.

Lietuvos Raudonasis Kryžius praneša, kad nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos psichologinės pagalbos – Lietuvos gyventojai kviečiami skambinti trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111 ir LRK savanoriai bei darbuotojai suteiks skubią humanitarinę pagalbą. Per 1 parą nuo trumpojo humanitarinės pagalbos numerio startavimo, Lietuvos Raudonasis kryžius sulaukė 321 pagalbos prašančio skambučio.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) penktadienį rengia pirmosios nevyriausybinės, neformaliojo švietimo akademijos Baltijos šalyse, „LRK Akademijos“ pristatymą. Kaip pranešė organizacija, joje bus siekiama padėti piliečiams įgyti svarbiausių profesinių ir asmeninių kompetencijų. „Lietuvoje populiarėjant savanorystei, vien tik suburti savanorių bazę nepakanka.

 Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šalyje pastaraisiais metais mažėja savanorių atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą. Visgi, pažymi jis, šiemet kariuomenei pavyko surinkti suplanuotą šauktinių skaičių. „Bendrai karių skaičius, savanoriškai pasirenkančių tarnybą, yra sumažėjęs. Jei lygintume su 2015–2016 metais, kai tik atstatėme tarnybą“, – Juozo Vitkaus inžineriniame batalione penktadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

Vadovavimą Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) trečiadienį perima pulkininkas Darius Vaicikauskas. Jis šiose pareigose pakeis iki šiol kariams savanoriams vadovavusį Liną Kubilių, toliau karjerą tęsiantį užsienyje. Kaip BNS sakė D. Vaicikauskas, einant naująsias pareigas jis sieks didinti karių pasitenkinimą tarnyba, įsiklausyti į jų nuomonę apie galimus pokyčius sistemoje. „Noriu išgirsti, ką jie kalba, ką jie mano apie vadus, apie sistemą, apie galimus gerinimus.

Savanorystė – kupina iššūkių, pamokų, nuotykių ir įkvepiančių istorijų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) savanoriai vieningai teigia – savanorystė augina. Vienus savanoriauti įkvėpė adrenalino troškimas, kitus – akistata su nelaimėmis arba noras padėti, mokyti kitus. Išgelbėtos gyvybės, bemiegės naktys ukrainiečių registracijos centruose, nelaimingi nutikimai – patirtys, kuriomis dalinosi savanoriai.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) vykdo iniciatyvas „Padėk artimui“ ir „Saugūs namai“, kurių metu individualiuose gyvenamuosiuose būstuose lankomi pažeidžiamose grupėse esantys asmenys, rašoma pranešime spaudai. Taip siekiama kaip įmanoma labiau sumažinti gaisro riziką namuose.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai pirmadienį išvyksta į kelionę po visas šalies savivaldybes, jose gyventojams skleis žinią apie organizacijos veiklą. „Norim tikrai nunešti labai svarbią žinią, kad esam valstybės pagalbininkas ir ateinam į nelaimę sureaguodami ir padėdami valstybei, savivaldybėms ir visiems žmonėms, kurie pateko į kažkokią bėdą. Tokia yra Raudonojo Kryžiaus misija“, – sostinės Katedros aikštėje kalbėjo Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais.

Atvyko kelioms dienoms, o pasiliko ilgiems mėnesiams. Taip nutiko lenkų savanoriui, kuris, norėdamas įsitikinti, kokios pagalbos reikia ukrainiečiams, pasiliko padėti ugniagesiams išardyti nuo rusų apšaudymų sugriautus namus Ukrainos didmiestyje Charkive. Maža to, vyras dar ir padeda evakuoti žmones iš šalia fronto esančių gyvenviečių. Lenkų savanoris viską filmuoja tam, kad savo tautiečiams Lenkijoje parodytų siaubingą Ukrainos realybę vis dar siaučiant okupantų pajėgoms.

„Baltosios pirštinės“ kviečia tapti savivaldos rinkimų stebėtojais, iki šiol užsiregistravo per 200 savanorių, antradienį skelbia nevyriausybinės organizacijos atstovai. Kaip pažymima pranešime, tradiciškai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai pasižymi kur kas mažesniu rinkėjų aktyvumu, o tai gali tapti palankesne terpe nelegalios įtakos rinkimų rezultatams norintiems padaryti asmenims.  „Bene dažniausiai pasitaikantis rinkimų agitacijos pažeidimas – netinkamai pažymėta politinė reklama.

Į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami visi atitinkamo amžiaus Lietuvos jaunuoliai, įskaitant ir tuos, kurie gyvenimus sukūrė užsienyje. Ką daryti tokiu atveju, kai kišenėje dvi pilietybės? Lietuvos kariuomenės pulkininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad už neatvykimą į paskirtą tarnybos vietą gali būti skiriamos piniginės baudos ir net baudžiamoji atsakomybė.

Toliau tęsiasi pusantros savaitės vykstančios Vilniuje dingusio paauglio Mykolo Davidonio paieškos. Nors, kaip teigiama grupėje „Mykolo paieška“, dauguma teritorijų jau yra apieškotos, tačiau, šukavimas ir toliau vyksta itin aktyvus. Vakar savanoriai organizuotomis grupėmis vykdė aplinkinių miškų šukavimą. Teigiama, kad buvo tikrinti miškų masyvai Valakupių, Antakalnio rajonuose: „Tikrinti atviri vamzdžiai, sunkiai prieinamos vietos, apleisti namai, garažai.

Dauguma žmonių net nenutuokia, kad Lietuvoje egzistuoja savanorių grupė, kuri, nutikus nelaimei, nieko nelaukiant vyksta ieškoti dingusio žmogaus. Nuo organizacijos įsikūrimo pradžios, „K9 paieška“ vadovas Jurijus Aleksandrovas skaičiuoja, kad teko sudalyvauti net 18 paieškų. Viena pastarųjų – ieškant mįslingai dingusio 15-mečio vilniečio Mykolo Davidonio.

Voluinėje, pasienio su Baltarusija regione, vyksta pasirengimas galimam puolimui iš Baltarusijos teritorijos. Ukrainos žvalgybos atstovai žiniasklaidai anonimiškai pasakoja, kad masyvus Rusijos puolimas gali prasidėti jau artimiausią savaitę. Šaudymo pratybos, darbas su dronais, gynybinių įrengimų konstravimas ir kiti karo metu atliekami darbai šiuo metu yra vykdomi Voluinėje, ruošiantis galimam puolimui iš Baltarusijos teritorijos, skelbiama UNIAN.

Raudonojo Kryžiaus vėliava ar automobilis karo siautulyje žmonėms gali reikšti išsigelbėjimą, bet vis dažniau jis reiškia ir nusivylimą. Raudonasis Kryžius karo Ukrainoje metu sulaukia ne tik padėkų, bet ir prakeiksmų. Už tai, kad nepadėjo, padėjo ne tiems, arba už tai, kad „spaudžia ranką velniui“. Tiesa, pasak ekspertų ir pačių humanitarinės organizacijos atstovų, slypi kažkur per vidurį. Ten, kur ir turi būti nešališki humanitariniai darbuotojai.

Merkinėje priesaiką davė 100-oji karių savanorių laida, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot jos, ceremonija penktadienį vyko prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo Merkinėje, kuri yra Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės atsakomybės rajone. „Kario priesaika yra Jūsų garbė ir pareiga, o jos sulaužymas – didelis nusikaltimas.

Vilniuje gruodžio 18-osios vakare įvykusi tragedija galimai turi ir politinį atspalvį. „Radio Svaboda“ skelbia, kad nužudytasis jaunas baltarusis – buvęs Kalinausko pulko karys. Lietuvos policijos suvestinėje gruodžio 18-ąją buvo skelbiama: „Gruodžio 18 d. apie 0 val. 45 min. Vilniuje, Taikos g., bute, rastas mirusio vyro (gimusio 2000 m.) kūnas su durtine žaizda krūtinės srityje. Įtariamasis (gimęs 2000 m.) uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 129 str.

Kiekvienas supranta, kad gyvenimas laikinas. Vis dėlto, net ir paskutinėmis gyvenimo akimirkomis norisi džiaugtis nugyventu gyvenimu ir šalia turėti žmogų, kuris paimtų už rankos, paguostų ar išklausytų. Kai kuriems tai tampa „Kauno hospiso namų“ darbuotojai ir savanoriai, būnantys šalia net paskutinę gyvenimo minutę. „Kauno hospiso namų“ savanorių psichologė Sigita Novikovienė iš arti susiduria su žmonėmis, kurie skaičiuoja paskutines gyvenimo minutes.

Prezidentūroje penktadienį rengiami tradiciniai pusryčiai, per kuriuos savo darbais ir patirtimis dalinsis savanoriai. Kaip pranešė Prezidentūra, šiemetinė Maldos pusryčių tema – „Nešk stiprybę ir viltį“. Juose dalyvaus valstybės vadovas Gitanas Nausėda. Renginio metu žodžius apie stiprybę nelengvais laikais ir neblėstančią viltį susirinkusiems ir transliacijos žiūrovams tars jėzuitas tėvas Antanas Saulaitis ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Lapkričio 3 d. Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo daugiau nei 150 jaunuolių, rašoma pranešime spaudai. Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus, likusieji – iš Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Daugiau nei 48 proc. jų šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei.

Suomijoje apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žada, jog Lietuva siųs karininkus į Suomiją, kad šie perimtų patirtį pritraukiant šauktinius ir rezervistus bei juos treniruojant. V. Rupšys dviejų dienų viešnagėje Suomijoje tai aptarė su Suomijos kolega Timu Kivinenu – kariuomenių vadai taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione, pasidalino įžvalgomis apie karą Ukrainoje bei kalbėjosi apie nacionalines ir tarptautines pratybas.  „Tai abipusiai naudingas vizitas.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (PJVIB) formuojama nauja Rezervinė inžinerijos kuopa (RIK), jos personalo pagrindą sudarys kariai savanoriai. Šios kuopos kariai, tarnybą atliekantys savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutarties pagrindu, gyvens įprastą civilinį gyvenimą, dirbs įprastus darbus, o karinę uniformą apsivilks tik savaitgaliais bei aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių rengimo metu, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Visoje Rusijoje formuojami savanorių batalionai, kurie turėtų būti dislokuoti kare su Ukraina, nors Rusijoje tai vadinama specialiąja karine operacija, rašo CNN.  Nuo Murmansko iki Arkties, nuo Uralo iki Primorsko krašto Rusijos Tolimuosiuose Rytuose apeliuojama į rusų patriotizmą ir norą pasipildyti pinigines. Tinkama karinė patirtis nėra visuomet reikalaujama.

Savaitgalį Raseinių rajone Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) organizuoja 32-ąsias sporto žaidynes. Lietuvos kariai savanoriai ir svečiai iš Lenkijos bei Jungtinės Karalystės šiemet varžysis septyniose rungtyse: svarsčių kilnojimo, funkcinio sporto, granatų svaidymo, savanorių moterų karinės penkiakovės, krepšinio 3x3, savanorių galiūnų, virvės traukimo bei vadovybės kovinio šaudymo rungtyse. Taip pat vyks nekonkursinė rungtis – „Drakono valtys“, pranešė kariuomenė.

Kas savaitę Rusija į Ukrainą siunčia šimtus ginkluotų vyrų, kuriuos Maskva vadina savanoriais. Kaip tapo žinoma BBC, dabar iš savanorių sudaryti būriai kovoja aktyviausiuose fronto sektoriuose. Tuo pačiu metu naujų savanorių rengimas prieš išsiuntimą į karą trunka tik nuo trijų iki septynių dienų, rašo BBC. „Balandžio mėnesį man paskambino iš karo prievolės ir komplektavimo skyriaus ir pasiūlė vykti į karą savanoriškai. Sako, atlyginimas nuo 130 tūkst.

Rusijos gynybos ministerija paviešino jos surinktus duomenis apie „užsienio samdinius Ukrainoje“. Rusų ataskaitoje skelbiama, kad į Ukrainą kariauti nuo vasario 24-osios buvo atvykę 130 lietuvių. Rusijos kariuomenės tvirtinimu, 50 iš jų žuvo. Viso, Rusijos teigimu, Ukrainoje pabuvojo beveik 7 tūkst. „samdinių“, iš jų žuvusiais laikomi beveik 2 tūkst. Šiuo metu yra likę daugiau nei 3,2 tūkst. savanorių iš užsienio. Šių Rusijos teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai. Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Sudaužyti paminklai, iškasinėtos laidojimo vietos – tokį vaizdą vietos kapinėse išvydo Bučos gyventojai, miesto vadovai ir savanoriai, po to kai iš šio Kyjivo priemiesčio pasitraukė okupantų armija. „Kapinės žiauriai išniekintos. Ko jie ten ieškojo, niekas nežino. Rusų okupantų minčių ir tikslų neįmanoma nei nuspėti, nei suvokti“, – apie išniekintas Bučos gyventojų kapines pasakojo Lietuvos savanorių organizacijos „Gedimino Legionas“ vadovė Eglė Radvilė.