s. kropas

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

Gyventojai turės 14 dienų apsigalvoti ir be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties, atsiras teisė bet kada grąžinti kredito dalį anksčiau laiko, o kompensacija kreditoriui negalės būti didesnė nei 2 proc. grąžinamos kredito dalies, o nekilnojamojo turto vertinimą galės atlikti tik nepriklausomi ekspertai, o kredito davėjas kai kuriais atvejais neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti būsto.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.

Kortelių skaitytuvų gaubtai nėra privalomi, o saugumą, atsiskaitant kortelėmis, galima užtikrinti aparatą tiesiog pridengiant ranka, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. LRT radijo klausytoja susirūpino, ar saugu atsiskaityti kortele, jei kortelių skaitytuvas neturi apsauginio gaubto. „Kaip atsiskaityti mokėjimo kortele, jei atsiskaitymo aparatas apnuogintas, jokio gaubto? Koks tada saugumas? Kas už tai atsako? Kalbu apie parduotuvę.

 Finansų krizės akivaizdoje patyrusi milžinišką recesiją, NT burbulo sprogimą ir aibę kitų finansinių sunkumų, Lietuva ir jos bankai pamažu stojasi ant tvirtesnio pamato, rašo thebanker.com. Pabrėžiama, kad šalies rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai dėl itin didelės rizikos baimės prie Lietuvos finansų sektoriaus atsigavimo prisidėjo marginaliai. Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.