registrų centras

Sutrikusi e.sveikatos sistemos veikla medikams problemų sukėlė, tačiau chaoso poliklinikose nėra, antradienį sakė BNS kalbintų įstaigų atstovai. „Natūralu, darbas yra sutrikęs. Mūsų vidinė sistema veikia, dokumentus tvarkome, tačiau negalime jų perduoti į e.sveikatą. Viskas, kas su tuo susiję – elektroniniai receptai, elektroniniai siuntimai, išrašai – stringa“, – sakė Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovė Daiva Kanopienė.

Po pirmadienio vakaro liūties sutrikus VĮ Registrų centro serverinės veiklai ir kol kas laikinai neveikiant Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinei sistemai (ESPBI IS, arba e. sveikata), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM ) parengė rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms, kaip elgtis, kol bus atstatyta įprasta sistemos veikla.

Pirmadienio vakarą Vilniuje siautėjusi liūtis pridarė žalos valstybės įmonei Registrų centras, kuri tvarko svarbiausius šalies duomenis. Ir antradienį dalis įmonės paslaugų nebuvo atstatyta. Dėl to žmonėms gali kilti keblumų įsigyjant vaistus. Vaistinės teigia negalinčios aptarnauti beveik visų klientų. Jų aptarnauti negali ir notarai. Dėl sistemos sutrikimų vaistų receptai laikinai bus išrašomi ranka. Antradienį susidariusi situacija pakomentuota surengtoje spaudos konferencijoje.

Daugumos Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų veikla, sutrikusi dėl pirmadienio liūties padarinių, antradienio rytą buvo atstatyta. Vis dar neveikia e. sveikata, pranešė Registrų centras.  „Dabar mums svarbiausia kuo greičiau e.sveikatą atstatyti. Didžioji dauguma Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų po pirmadienio vakarą liūties sukeltų padarinių antradienio rytą vėl veikė.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Šių metų pradžioje Lietuvoje įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT)  išleista penktadaliu didesnė suma nei pernai sausį-kovą, augo ir būsto kainos. Tačiau šios tendencijos dėl koronaviruso jau pasikeitė ir pirmieji pandemijos ženklai NT kainų statistikoje bus matomi šių metų viduryje, prognozuoja Registrų centro analitikai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln.

Tris pastarąsias savaites šalyje besitęsiantis karantinas turi įtakos žmonių socialiniam gyvenimui ir ekonomikai. Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka – ne išimtis. Kuriam laikui sustojęs NT sandorius tvirtinančių notarų darbas kovo mėnesio pardavimus apkarpė trečdaliu, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras pranešime žiniasklaidai.

Antstolių veikla besidominti ir įstatymų iniciatyvas šioje srityje rengianti Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad ji negali gauti apibendrintų duomenų iš Registrų centro. Valstybės įmonei nusiuntusi užklausą apie gyventojų turimas skolas parlamentarė sulaukė atsakymo, kad duomenys yra mokami ir išvis nežinia, ar gali būti jai pateikti.

Lietuvoje praėjusiais metais buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą – 10,5 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Registrų centro teigimu, tai didžiausia istorijoje per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma. Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, teigiama Registrų centro pranešime. „Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį.

Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Registrų centre, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Daugiau nei prieš metus teisėsauga tyrimą pradėjo aiškindamasi galimą  piktnaudžiavimą sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis. Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) tuomet kreipėsi Registrų centrui vadovauti pradėjęs buvęs STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Ką tik pasibaigę 2019 metai buvo geriausi nekilnojamo turto (NT) rinkoje per paskutinius dešimt metų. Tiesa, jie dar neaplenkė geriausių 2007 metų, kurie kol kas Lietuvos NT rinkai buvo rekordiniai. Registro centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis apžvelgė 2019 metus trimis aspektais – NT sandoriai, investicijos į NT ir juridinių asmenų augimo tendencijos. Pasak specialisto, iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo perleista 134 tūkst. nekilnojamo turto objektų, 7 proc.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, nuo sausio Registrų centras viešai pradeda skelbti informaciją apie asmenis, kuriems teismo sprendimu yra apribota teisė užimti vadovaujančias pareigas įmonėse ar organizacijose. Šiuo metu sąraše yra beveik 200 fizinių asmenų, pranešė valstybės įmonė. Šia naujove siekiama didinti verslo aplinkos skaidrumą ir gerinti įmonių nemokumo proceso valdymą.

Registrų centras atsisako nuostolingos teisinės literatūros leidybos ir platinimo – taip siekiama išgryninti veiklą ir atsisakyti šalutinių bei nuostolingų veiklų. Anot įmonės, septyniems Leidybos skyriaus darbuotojams nuo kovo bus siūlomos kitos pareigos. Registrų centro teigimu, rinkoje nebeaktualių ir su pagrindine veikla nesusijusių funkcijų atsisakymas kasmet duos daugiau kaip 100 tūkst. eurų teigiamą finansinį efektą.

Namo įregistravimas – procesas, su kuriuo susidūrę lietuviai neretai pavadina „tikru galvos skausmu“. O savo bėdomis feisbuke pasidalinęs Karolis (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) svarsto, kad „galvos skausmą“ sukelia ne popierizmas ir sudėtingi terminai, o patys valstybinių įstaigų darbuotojai, kurie kartais bando uždirbti žmonių sąskaita.

Registrų centras ragina sodų bendrijas užregistruoti savo teritorijos ribas. Pasak jų, tai padėtų išvengti teisinių konfliktų, be to turint detalų bendrijos planą lengviau taptų ir savivaldybėms jose tiesti ar platinti kelius, rūpintis gatvių apšvietimu.

Artėjant metų pabaigai nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka išlaiko visus metus stebimą stabilų augimo tempą, kurį palaiko augantis parduotų žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir butų skaičius, teigia Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per vienuolika mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota beveik 120 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais parduotų NT objektų, arba 6 proc. daugiau nei praėjusių metų sausio–lapkričio mėnesiai. Vien tik lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst.

„Registrų centro“ duomenys apie įmonių savininkus Lietuvoje prieinami prasčiau nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir partnerių atlikta apžvalga. Šiuos duomenis apie savininkus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija.

Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai, teigia NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vien per spalio mėnesį savininkus pakeitė 11,8 tūkst.

Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais). Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai liečiančių žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimą, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesčiai, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę.

Registrų centras uždaro padalinius Kazlų Rūdoje, Pagėgiuose ir Rietave, savivaldybių atstovai tai vadina regionų skurdinimu ir prašo Vyriausybės užtikrinti paslaugą, skelbia LRT televizija. Gyventojai taip pat piktinasi, kad teks tvarkyti reikalus kitose savivaldybėse už keliasdešimties kilometrų. Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis pabrėžia, kad vien savivaldybė pernai „Registrų centrui“ už paslaugas sumokėjo apie 8,5 tūkst.

Registrų centras ketvirtadienį pateikė ryškiausius nekilnojamojo turto (NT) rinkos duomenis, apžvelgė dabartinę demografinę padėtį Lietuvoje ir įvertino, kuo gyvena šalies verslas. Įdomu tai, kad spalio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių. Registro duomenimis, per 9 šių metų mėnesius (nuo sausio mėnesio – aut. past.

Kiek įkaito Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka ir kuo skiriasi situacija skirtinguose miestuose, tv3.lt studijoje komentuoja Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas atleistas iš pareigų. Šią informaciją BNS pirmadienį patvirtino pats E. Vaišvilas. „Taip, esu atšauktas“, – BNS sakė E. Vaišvilas. Atleidimo motyvų jis nekomentavo. Susisiekimo ministerija BNS informavo, kad E. Vaišvilas atleistas po to, kai buvo atliktas Telecentro veiklos vertinimas. Daugiau informacijos ministerija neskelbia. Telecentro valdybai E. Vaišvilas vadovavo nuo 2017-ųjų spalio pabaigos.

Per tris šios vasaros mėnesius parduotų butų bei namų kiekis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir atsilikdo tik nuo prieš krizę matytų rekordinių aukštumų, išplatintame komentare nurodo Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis. Jo vertinimu, tokį spartų augimą lemiančių faktorių gali būti ne vienas, tačiau turbūt pagrindiniai jų yra bendras šalies ekonominės padėties gerėjimas ir sulig juo augančios gyventojų pajamos, o kartu ir noras šias pajamas investuoti į gyvenamąjį būstą.

Mobilaus elektroninio parašo sertifikavimo paslaugas teikiančiam Registrų centrui per dešimtmetį galėjo būti padaryta kelių šimtų tūkstančių eurų žala. Tai atskleidė Susisiekimo ministerijos kartu su Registrų centru atliktas auditas. Dėl žalos atlyginimo ir asmenų atsakomybės bus kreiptasi į teisėsaugą, pranešė Registrų centras. Pasak laikinojo susisiekimo ministro Roko Masiulio, vidaus auditas parodė sistemines spragas, o dėl jų patirta žala turi būti atlyginta.

Lietuvos skyrius pašalintas iš tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS, besirūpinančios paminklų ir lankytinų vietų apsauga. Skyrius, kitaip vadinamas nacionaliniu komitetu, turės būti išregistruotas, bet turės galimybę atsikurti po kurio laiko.

Lietuvos gyventojai būstui įsigyti antrąjį šių metų ketvirtį išleido apie 520 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 16,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Pasak Registrų centro, tradiciškai didžioji dalis pinigų išleista brangusiam senos statybos būstui, mažiau – pigusiems naujos statybos butams. Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigia, kad Vilniuje naujos statybos butų kvadratinis metras kainavo vidutiniškai 1587 eurus – 2,5 proc.

Trečiadienį Registrų centro sistemos veikia su sutrikimais, dalis paslaugų gali būti laikinai neprieinamos. Kiek vėliau pranešta, kad paslaugų tiekimas atnaujintas. Spaudos pranešime rašoma, jog sistemos sutrikimai pastebėti trečiadienį po pietų. Šiuo metu Registrų centro specialistai operatyviai aiškinosi sutrikimo priežastis ir netrukus paslaugų veikimas buvo pilnai atstatytas.

Pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje nekilnojamojo turto (NT) rinka augo. Žmonės ir įmonės daugiausia pirko butų ir sklypų. Išaugo ir naujai registruotų įmonių skaičius. Tačiau registruotų gyventojų Lietuvoje sumažėjo. Suskaičiuota ir kiek būstų įsigyta investicijai.

Susisiekimo ministerijai pertvarkius Registrų centrą, valstybės duomenis valdančią įmonę numatoma perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, konsoliduojančiai informacinius išteklius. Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, per pusantrų metų iš esmės pakeistas įmonės veiklos organizavimas ir skaidrumo nuostatos. „Suformuota nauja įmonės veiklos architektūra, patvirtinta nauja strategija, užtikrinti skaidrūs, nediskriminuojantys duomenų teikimo principai.

Valstybės įmonė Registrų centras šiemet ketina įdiegti naują kainodarą ir atverti daugiau duomenų rinkai. Centro strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas sako, kad internetu teikiamos paslaugos turėtų gerokai atpigti. „Yra parengtas naujas kainodaros modelis, kurio esminis pokytis – paslaugos įvertintos patiriamomis sąnaudomis.

Metinėms finansinėms ataskaitoms už 2018 metus pateikti lieka mažiau nei mėnuo, primena Registrų centras. Nelaukdami paskutiniųjų dienų, iki kada reikia pateikti finansines ataskaitas, šiemet tai padarė jau dešimtadaliu daugiau juridinių asmenų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, rašoma spaudos pranešime.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 3 340 juridinių asmenų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Visgi, naujas įmones kuriančių verslininkų fantazija neblėsta. Kai kurie pavadinimai jau dabar traukia akį. Tarp populiariausių teisinių formų steigiant naują juridinį asmenį šiemet buvo uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija. Tai, kad kai kurie pavadinimai išsiskiria, rodo pavyzdžiai.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų skaičius padidėjo net aštuoniose savivaldybėse, o labiausiai – Vilniaus mieste. Be to, Vilnius buvo vienintelis iš didmiesčių, kur išaugo naujagimių skaičius. Tuo metu Kauno rajonas išsiskiria tuo, kad čia vaikų ir jaunimo iki 18 metų dalis yra didžiausia. Šias tendencijas stebi Registrų centras, rašoma pranešime spaudai.

Besikeičiančio ir atsinaujinančio Registrų centro ilgalaikę plėtros viziją kurs ir ją įgyvendins strateginių pokyčių įgyvendinimo patirties tarptautinėse kompanijose turintis Adrijus Jusas. Nuo pirmadienio įmonės strateginio vystymo direktoriumi pradėjęs dirbti A. Jusas bus atsakingas už ilgalaikės ir tvarios įmonės veiklos strategijos vystymą, rašoma pranešime spaudai.

2018 metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais, skelbia Registrų centras. Istoriškai daugiau buvo išleista tik 2007 metais, kai būsto įsigyta už 1,94 mlrd. eurų. Praėjusiais metais daugiau kaip pusė pernai būstui išleistos sumos atiteko senos statybos butams. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per metus brango tiek senos, tiek naujos statybos butai ir gyvenamieji namai.

 Valstybės įmonėje Registrų centre veikė savotiškas „šešėlinis Registrų centras“, o keturioms schemoje dalyvavusioms įmonėms buvo teikiamas nekontroliuojamas duomenų srautas, tvirtina susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Valstybės įmonė Registrų centras gruodį apie galimą atleidimą įspėjo 241 darbuotoją, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus teigia, kad atleidimai yra susiję su Registrų centro pertvarka. „Kadangi keičiama įmonės struktūra, reorganizuojama veikla, naikinami filialai, tas skaičius apima tuos žmones, kuriuos ta pertvarka paliečia.

Socialiniuose tinkluose paviešinta žinia, kad smulki lino gaminių prekybos įmonė dvejus metus buvo Registrų centro (RC) prekių ženklų dizaino kūrėja ir kitų reklamos paslaugų teikėja. Teiginį, kad už valandą mokėta po 1,68 tūkst. eurų, RC neigia, tačiau pripažįsta, kad kyla abejonių dėl buvusio pirkimo skaidrumo.

Su kuo jums asocijuojasi žodžiai „Pist“, „Skrandžio masturbatoriai“ ar „Desertai plaukams“? Pasirodo, tokius ir kitokius, priverčiančius išsižioti iš nuostabos pavadinimus šįmet užregistravo verslus kuriantys lietuviai. „Registrų centro“ atstovų teigimu, kasmet Lietuvoje įregistruojama daugiau nei 11 tūkstančių juridinių asmenų. Kai kuriems iš jų originalumo tikrai netrūksta. Pateikiame 25 pačius originaliausius 2018 m. „Registrų centre“ įregistruotus pavadinimus.

Laukiamiausia metų šventė, Kalėdos, ir ją lydinčios linksmybės, daliai lietuvių kasmet atneša dar spalvingesnes nuotaikas. Bet ar jūsų netrikdytų, jei visur aplink skambėtų vien jūsų pavardė? O planuodami didžiųjų švenčių renginius organizatoriai į šventinę programą net nesusimąstę įrašytų ir jūsų vardą? Remiantis Gyventojų registro duomenimis, beveik pusšimtis Lietuvos gyventojų per didžiąsias metų šventes turėtų jaustis išties ypatingai.

Registrų centro specialistai ketvirtadienį ryte šalino nesklandumus dalyje Gyventojų registro sistemos, kuriuos greičiausiai lėmė trečiadienį Vidaus reikalų ministerijos atlikti tinklo įrangos atnaujinimo darbai. Pranešama, kad kilę nesklandumai dalyje Gyventojų registro sistemos operatyviai pašalinti, kitos šalies sistemos vėl gali gauti duomenis apie gyventojus.

Nenustatytos gyvenamųjų vietovių ribos gali kelti problemų gyventojams norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą, vertinant sklypų ir kito nekilnojamojo turto vertes, taip pat gali lemti mažesnes išmokas ūkininkams. Dėl šių priežasčių Registrų centras ragina to dar nepadariusias savivaldybes nusistatyti gyvenviečių teritorijų ribas, rašoma pranešime.

Registrų centras pasirengęs teikti daugiau duomenų žiniasklaidai, jeigu politikai pakeis kelis būtinus teisės aktus, sako valstybės įmonės vadovas Saulius Urbanavičius. Pasak jo, norint atverti žurnalistams trūkstamus duomenis apie buvusius nekilnojamojo turto savininkus ir įmonių akcininkus, Seimas turėtų pakeisti įstatymą, o teisingumo ministras – pakoreguoti įsakymą.

Registrų centras pasirengęs atverti visuomenei kuo daugiau duomenų, tačiau dalies jų atskleidimas priklauso nuo teisinio reguliavimo, sako centro direktorius Saulius Urbanavičius. „Ir šiandien yra tikrai nemaža dalis duomenų, kurie yra atviri, teikiami neatlygintinai (...) Susitvarkius tą duomenų kiekį mes pasiruošę savo jėgomis didinti. (...) Kaip žinome, ir Duomenų apsaugos reglamentas saugo tam tikrą kategoriją, kas susiję su asmenų duomenimis.

Seimui antradienį planuojama pateikti įstatymo pataisas dėl nemokamo Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Vyriausybės parengtos pataisos siūlo, kad žurnalistai turėtų teisę neatlygintai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, pasirašius atitinkamas sutartis.

Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, sudarys sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, valstybės biudžetui tai kainuotų iki 30 tūkst. eurų per mėnesį.